Artėjant lietingam sezonui verta pasikartoti važiavimo šlapiu keliu ABC. Gausiai lyjant vanduo nuo kelio dangos nespėja subėgti į šulinėlius, taip susiformuoja balos. Jas rekomenduojama apvažiuoti, nes niekada negali žinoti kas po jomis slepiasi. Ne visada užtenka saugaus kelio ploto, kad balas apvažiuotum. Tokiu atveju tiesiog sumažinkite greitį. Taip pat važiuokite tolygiai, nekelkite bangų, nes besitaškantis vanduo gali užlieti variklį.
Tiesa, net ir šiek tiek sudrėkę stabdžiai gali veikti prasčiau, pailgėti stabdymo kelias. Jei kelyje ne tik pavienės balos, bet ir visa danga gerokai įmirkusi, tarp kelio ir padangų gali susidaryti vandens pleištas. Tada automobilis pradeda slysti lyg ledu, o toks efektas vadinamas akvaplaningu. Jei patekote į tokią situaciją, čia išgelbės tik geri vairavimo įgūdžiai. Nieku gyvu nestabdykite greitai ir iš visos jėgos. Automobilis tiesiog pradės slysti šonu ir tada jį valdyti bus dar sudėtingiau. Rekomenduojame po truputį atleidinėti akseleratoriaus pedalą, greitį mažinti po truputį ir tolygiai.
Akvaplaningo atsiradimui didelę įtaką turi padangų kokybė. Šis nemalonus efektas, kuris daro įtaką automobilio slidinėjimui, gali atsirasti dėl sukietėjusios gumos ar nutrintų protektorių. Jei protektoriaus grioveliai negilūs, nėra kaip išstumti perteklinio vandens ir transporto priemonė gali tapti nevaldoma. Tiesa, ne tik nusidėvėjusios padangos gali nulemti akvaplaningo atsiradimą. Tam įtakos gali turėti ir per mažas arba per didelis padangų slėgis. Patikrinti jį derėtų bent kartą per mėnesį.
Važiuojant lietingu metu avarinės situacijos rizika padidėja. Ir nesvarbu kaip saugiai vairuojame, 100% apsaugoti nesame nei vienas, todėl verta turėti KASKO draudimą. Akvaplanavimas - vienas pavojingiausių reiškinių, su kuriuo gali susidurti vairuotojai. Jis nutinka tuomet, kai automobilis dideliu greičiu važiuoja per balą, o padangos nespėja išstumti vandens ir praranda sąlytį su kelio paviršiumi. Automobilis tampa visiškai nevaldomas ir nuo susidūrimo jį gali apsaugoti tik vairuotojo patirtis arba sėkmė.
„Didžiausias pavojus patirti akvaplanavimą yra tuomet, kai per lietų ar iškart po lietaus važiuojama greitkeliais arba automagistralėmis, ypač jei ant kelio esama provėžų, kuriose užsistovi vanduo. Svarbiausiais patarimas, padedantis apsisaugoti nuo nelaimės - mažinti greitį“, - sako BTA draudimo Ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis.
Saugaus eismo instruktorius Rokas Markevičius nurodo, kad didžiausia rizika susidurti su akvaplanavimu yra lengvesniems automobiliams su plačiomis padangomis. Taip pat akvaplanavimo riziką smarkiai didina mažas padangų protektoriaus gylis, tačiau esminiu rizikos faktoriumi išlieka didelis greitis. „Viskas priklauso nuo padangų gebėjimo išstumti vandenį ir palaikyti gumos sąlytį su kelio paviršiumi. Kai tik dėl kurios nors iš minėtų priežasčių ar jų kombinacijos riba peržengiama ir padangą nuo kelio atskiria vandens sluoksnis - lauk bėdos“, - sako vairavimo ekspertas.
Tyrimais nustatyta, kad minimalus vandens sluoksnio, kuriame jau gali prasidėti akvaplanavimas, yra 2,5 mm. Kaip elgtis praradus automobilio valdymą? Vienas iš požymių, kai automobilis pradeda plaukti ant vandens sluoksnio - nestabilumas net ir tiesiai važiuojant. Perspėti apie pavojingą situaciją gali užsideganti stabilumo kontrolės lemputė, jei tokia sistema yra automobilyje. Tam, kad kelionė nesibaigtų griovyje, vairuotojams dera nestabdyti, be reikalo nesukti vairo į šalis - leisti sulėtėti pačiam automobiliui. Svarbiausia - nepasimesti. Įvažiavus į balą, girdimas vandens triukšmas ar taškymasis gali blaškyti, neretai aptaškomas priekinis stiklas, matomumas suprastėja arba dingsta. Dėl šios priežasties būtina greitai įjungti valytuvus ir išlikti ramiais.
Kaip akvaplanavimas skiriasi nuo slydimo sniegu ar ledu: kai padangos atitrūksta nuo kelio ir slysta vandeniu, automobilis yra absoliučiai nevaldomas. Gera praktika - atleisti akseleratoriaus pedalą ir leisti automobiliui lėtėti tol, kol vėl atsiras sukibimas su keliu. Jokiu būdu nereikėtų spausti stabdžio ar aktyviai sukti vairą - dėl staigių judesių gali įvykti trips.
Kur kas paprasčiau yra akvaplaningo prevencija. Svarbiausia - padangos turi išstumti reikiamą vandens kiekį ir neprarasti kontakto su keliu. Todėl pirmas patarimas - pasirinkti saugų, mažesnį greitį. Antras - stebėti padangų protektoriaus gylį. Kuo tas gylis didesnis, tuo efektyvesnis vandens išstūmimas. Lietuvoje lietingų dienų daug, todėl rizika gali būti didesnė nei kai kuriose užsienio šalyse. Ekspertai rekomenduoja važiuoti saugiai, ypač esant krituliams.
Taip pat svarbu įvertinti kelio būklę: provėžos, kuriose užsistovi vanduo, gali kurti papildomą pavojų. Prasidėjus liūčiai, rekomenduojama išjungti automatinį greičio palaikymą (cruise control), kad kontrolė būtų natūralesnė dinaminėse situacijose. Dėl akvaplanavimo sumažėja pasipriešinimas ratus riedėjimui, didėja variklio apsukos, o vairas gali suktis laisviau. Todėl verta atidžiai stebėti rida, greitį ir stengtis nesitenkti.
Kur kas svarbiau - tikslios rekomendacijos, kokios priemonės veiksmingiausios: po truputį atleisti dujų pedalą, bet nespausti stabdžių; laikyti vairą tiesiai; palaukti, kol atsigavus sukibimas su keliu; išlikti ramiais ir apgalvotai reaguoti.
Nereikia pamiršti, kad šlapiame kelyje gali būti įvairių situacijų: balos gali būti gilios, kelias gali būti sudėtingos dangos, o įvairūs veiksniai - nuo vestibiulių iki eismo intensyvumo - lemia reakcijų poreikį. Pasirinkti saugų greitį, patikrinti padangų slėgį, naudočiau specialias technologijas padangoms, kai kurios technologijos padeda išstumti vandens efektyviau. Taip pat atminkite, kad akvaplaningas nėra vienintelė grėsmė - šlapioje kelio dangos situacijoje svarbu laikytis visų saugaus eismo principų: saugi ūkinė, saugi distancija, naudojami diržai ir pan. Paskutinis, bet svarbus dalykas - žinoti, kada tiesiog neverta važiuoti per liūtį: kartais geriausia - sustoti saugioje vietoje.
| Veiksnys | Įtaka akvaplaningui | Prevencijos priemonės |
|---|---|---|
| Padangų protektoriaus gylis | Mažesnis gylis didina riziką | Keisti padangas, periodiškai tikrinti protektorių |
| Greitis | Didelis greitis didina riziką eksponentiškai | Sumažinti greitį, laikytis saugaus intervalo |
| Padangų slėgis | Per mažas arba per didelis slėgis mažina sukibimą | Tiksliai palaikyti gamintojo rekomenduojamą slėgį |
| Vandens sluoksnio gylis | Didelis slėgis daugiau balų | Venkite gilų balų, nesitikėkite išstūmimo |
Taip pat verta paminėti praktinius patarimus kasdieninei prevencijai: patikrinti protektorių kas mėnesį, palaikyti tinkamą slėgį, stebėti kelio būklę, apsisaugoti nuo gilių balų. Jei balos vis dėlto pasitaiko, važiuokite per jas lėtai ir tolygiai. Jei matote, kad matomumas sumažėjo dėl lietaus ar stipraus vandens lytėjimo, įjungkite rūko žibintus ir laikykitės saugaus atstumo nuo kitų transporto priemonių. Taip pat svarbu išlaikyti saugų atstumą, laikytis teisingos įvažiuojant į sankryžas, ir vengti staigių judesių, kurie gali sukelti akvaplaningą ar net avariją.
Praktinės gairės vairuotojams
Aišku, akvaplaningas yra reali rizika Lietuvoje, ypač kai lyja dažnai - valstybės vidurinių regionų keliai ir magistralės. Lietuvos klimatas lemia dažnus lietaus epizodus ir provėžų problemą kai kuriose trasose. Todėl vairuotojai turėtų būti pasiruošę ir laikytis šių gairių:
- Venkite didelio greičio, kai kelias šlapias arba kai matomumas prastas.
- Laikykite daugiau saugios distancijos nuo priekyje važiuojančių.
- Kontroliuokite padangų slėgį ir protektoriaus gylį - įsigykite geras vasaro- ir universalias padangas.
- Kai pradeda formuotis balos, venkite jų apvažiavimų per kitų eismą, geriau lėtai privažiuoti prie jų ir kruopščiai įvertinti kelio danga.
- Jei akvaplanavimas įvyksta - atleiskite akseleratoriaus pedalą, neleiskite staigiai stabdyti ar staigiai sukti vairą.
Akivaizdu: akvaplaningas - rimta grėsmė, kurią galima valdyti tinkamai pasiruošus. Kokybiškos padangos, geras protektoriaus gylis, atitinkamas greitis ir ramus elgesys kritiniais momentais gali būti jūsų gyvybės draudimas šlapiame kelyje. Prasidėjus stipriam lietui ar liūčiai, vairuojamam automobiliui gali kilti daug papildomų pavojų: apsemti variklį, neveikti stabdžiai ar pradėti slysti padangos. Jei vis dėl to nusprendėte važiuoti per liūtį, gerokai sulėtinkite greitį, venkite lenkimų. Turėkite omenyje, kad šalia važiuojantys automobiliai gali pravažiuoti gilią balą ir aptaškyti jūsų automobilį. Jei balos negalite išvengti, važiuokite per ją lėtai ir tolygiai.
Vairavimas per lietų: vaizdo įrašo vadovas, kaip susidoroti su akvaplaningu
tags: #kodel #smarkiai #lyjant #asfaltuotame #kelyje #pavojinga