Akmenės cementas degina padangas kaip alternatyvų kurą, kas iki šiol padėjo sumažinti anglies naudojimą ir prisidėjo prie atliekų tvarkymo problemų sprendimo. Per dieną į krosnis įdedama apie 50 tonų padangų, o šis procesas pakeičia iki 12 proc. viso cemento gamybos proceso kuro poreikio. Įrangos modernizavimas kainavo apie 4 mln. litų, iš kurių 3 mln. litų padengė padangų deginimo technologijos diegimas, o papildomi 1 mln. litų numatyti investicijų. Specialistų apskaičiavimu, šios investicijos turėtų atsipirkti per 5 metus. Per metus Lietuvoje įvežama apie 10 tūkst. tonų padangų atliekų, kurias galima panaudoti kaip alternatyvų kurą.
Padangų deginimo vaidmuo Akmenės cemento gamyboje
„Akmenės cementas“ jau kelerius metus naudoja padangas kaip papildomą kuro šaltinį ir deginimo proceso dalį, o tai mažina priklausomybę nuo akmens anglių. Po modernizacijos krosnis gali „mesti“ maksimaliai iki 6 tūkstančių tonų nesmulktų padangų per metus, tačiau įmonė kasmet stabdo remontinius darbus dviems mėnesiams. Be to, Atsakomybės susitarimų sudarymas kartais vykdomas be jų, kai tenka priimti mažus kiekius. Akmenės cemento įsipareigojo iki 2010 m. gruodžio 31 d. laikytis ministerijos nurodymų, o nuo praėjusių metų savivaldybės ir regioniniai atliekų tvarkymo centrai taip pat galėjo nemokamai priduoti padangas panaudojimui šiai įmonei.
Atsakomybės ir teisės aktai
Šiuo metu padangų atliekų tvarkymas Lietuvoje laikosi gamintojo atsakomybės principo ir įgyvendinamas per ne pelno siekiančias organizacijas bei institucijas. 2018 metais padangų gamintojai ir importuotojai vidaus rinkai atskirai patiekė 27,5 tūkst. tonų padangų, o finansavo jų sutvarkymą 21 tūkst. tonų, tai sudarė apie 76 proc. visų padangų atliekų sutvarkymo. Tačiau dalis gamintojų neturi privalomos atsakomybės arba nevykdo jos veiksmingai, todėl dalis padangų sutvarkymo vyksta be pakankamo finansavimo. Viešosios įstaigos ir institucijos ragina sukurti nuoseklesnes priemones, leidžiančias nekainuojamai ir patogiai atiduoti senas padangas visiems turėtojams, taip mažinant jų kelavimą į pamiškes ir konteinierių teritorijas.
Technologijos, sauga ir aplinkosauga
AB „Akmenės cementas“ į savo darbuotojų saugą ir sveikatą kelią dėmesį į šias sritis: 2008 m. balandžio 22 d. diegta Darbuotojų saugos ir sveikatos vadybos sistema, atitinkanti OHSAS 18001:2007, o 2019 m. sistema persertifikuota, o 2020 m. vasario 17 d. buvo išduotas naujas sertifikatas, atitinkantis ISO 45001:2023 reikalavimus. Vadyba nuolat atlieka rizikos vertinimą, nustato tikslus, kuria programas saugai ir sveikatai gerinti, diegia naujas darbo metodikas ir tobulina kvalifikaciją. Be to, įmonė siekia plėsti alternatyvaus kuro panaudojimo galimybes - ji investuoja į dozavimo ir saugojimo įrangų suderinimą su technologijomis.
ES šalyse pagal oficialius šaltinius 1,1 mln. tonų nenaudojamų padangų deginama cemento gamyklose (81 proc.) arba šildymo bei elektros gamybai (19 proc.). Jei „Akmenės cementas“ plėstų padangų deginimą iki 20 tūkst. tonų atliekų, tai galėtų pakeisti apie 15 proc. dabar naudojamos akmens anglies kuro dalies. 2014 m. rugpjūčio mėnesį įgyvendinta sauso būdo klinkerio gamybos linija padidino bendrą gamybos apimtį iki 1,5 mln. tonų cemento per metus. Šiuo metu įmonė gamina kelis cementų tipus, įskaitant bepriedį ir klinties portlandcementį bei žematemperatūrį sulfatams atsparų šlakinį cementą. Tokių kelių dangų Lietuvoje įrengimas laikomas perspektyviu, ypač ten, kur apkrovos didelės, nes betoninė danga yra ilgaamžė ir lengviau prižiūrima.
Poveikis aplinkai
Padangų guma, perdirbta iš perdirbtų padangų, gali būti panaudota sporto aikštynų dangoms arba kaip automobilių statymo apsauginės kuolų gamybai. Taip pat svarbu, kad naudotos padangos būtų pateiktos licencijuotiems atliekų tvarkytojams arba atiduotos prekybos vietose, kuriose perkamos naujos padangos, kad užtikrintas jų tinkamas likvidavimas. Be to, kyla pavojus aplinkai ir žmonių sveikatai, kai padangos netinkamai laikomos ar paliekamos ne vietoje; jų perdirbimas yra būtinas, siekiant sumažinti gaisro riziką ir kitus pavojus.
Vertės ir rinkos kontekstas
Akmenės cementas yra viena iš didžiausių Baltijos šalyse įmonių, gaminanti cementą Lietuvoje, o jos products tiek Lietuvoje, tiek užsienyje turi platų rinkos pobūdį. Per metus įmonė pagamina apie 1,1 mln. tonų cemento, o apie 57 proc. produkcijos parduodama Lietuvoje, o likusi dalis eksportuojama į kaimynines šalis. Įmonė stebi rinkos dinamiką - 2009 m. cemento poreikis Lietuvoje sumažėjo. Pagrindiniai klientai Lietuvoje - gelžbetonio ir statybos pramonė, o pakuotą cementą perka mažmenininkai. Bendrovė siekia diversifikuoti savo rinkas, įtraukti kelininkus ir kitus partnerius, o taip pat kurti naujus produktus, kaip hidraulinį kelių rišiklį HRB E4, kuris atitinka EN standarto reikalavimus.
Išvados ir ateities gairės
„Akmenės cementas“ rengiasi plėsti alternatyvaus kuro panaudojimą, investuodamas į procesus, suderinamus su deginimo technologijomis, siekdamas iki 20 tūkst. tonų padangų atliekų per metus pakeisti apie 15 proc. dabartinio akmens anglies kuro kiekio. Kaip dalis platesnio teisės aktų konteksto, svarbu užtikrinti, kad gamintojai ir importuotojai vykdytų savo įsipareigojimus, o padangų pridavimas būtų patogus ir nemokamas gyventojams bei verslui. Degimo technologijos, sauga ir taršos prevencija yra kertiniai veiksniai, į kuriuos atsižvelgia tiek gamintojai, tiek reguliavimo institucijos.
AB „Akmenės cementas” didelį dėmesį skiria darbuotojų saugai ir sveikatai. 2008 m. buvo įdiegta darbo saugos ir sveikatos vadybos sistema, atitinkanti OHSAS 18001:2007, o 2019 m. sistema persertifikuota ir 2020 m. vasario 17 d. buvo išduotas naujas sertifikatas, atitinkantis ISO 45001:2023 reikalavimus. Įmonė analizuojate gautus rezultatus, nustato tikslus, kuria programas darbuotojų saugai ir sveikatai gerinti, diegia naujas technologijas bei nuolat kelia kvalifikaciją.
Tačiau būtina užtikrinti tvarią praktiką ir nuolatinį reguliarų stebėjimą - tik taip padangų deginimas gali būti tvarus sprendimas, suderintas su teisės aktais ir visuomenės poreikiais dėl saugos, sveikatos ir aplinkos.
- Padangų deginimo svarba cemento gamyboje ir jos poveikis kuro struktūrai.
- Teisės aktų kontekstas: gamintojo atsakomybė, atliekų tvarkymas ir galimybės nemokamam pridavimui.
- Aplinkosauga ir sauga: taisyklių laikymasis, rizikos valdymas ir darbuotojų saugumas.
- Rinkos kontekstas: cementų gamyba Lietuvoje, eksportas, nauji produktai ir inovacijos.