Šiais metais apšiltinome pamatus tik iš vidaus. Išorę šiltinsime kitais metais, kai šiltinsime fasadą. Apšiltinimui naudojome putplastį Geoporas EPS 100 iš lemora.lt, ant prieš tai hidroizoliuotų pamatų. Šį etapą darėmės patys. Pamatų apšiltinimas nėra sudėtingas darbas ir gana greitai padaromas. Kaip ir visuose kituose etapuose, garažas su sandėliuku buvo bandymų triušiai. Vis tik prireikia laiko, kol išdirbi visą technologiją, sugalvoji, kaip pagreitinti procesą, kaip viską atlikti geriau ir greičiau, tad pasidalinsiu jau pasiteisinusiais sprendimais.
Iš pradžių pasiruošėme pamatus. Kadangi pamato apačioje buvo likę betono (ties poliais), kuris būtų trukdęs prie pat apačios priglausti putplastį, reikėjo jį pašalinti. Taip pat suformavome ~10 cm gylio ir pločio griovelius garažo ir sandėliuko erdvėje (nes ten grindys bus 10 cm žemesnės) tam, kad nereiktų putplastį pjaustyti. Iš viso visam 190 kv.m namo vidui apšiltinti sunaudojome 20 pakuočių 1000x500 mm, 100mm aukščio putplasčio lakštų. Putplastį prie pamatų klijavome su ta pačia bitumine mastika, kurią naudojome pamatų hidroizoliacijai. Kad būtų greitesnis prilipimas, naudojome nulinio plėtimosi klijuojančias putas Penosil, o putplasčio apačioje ir tarp putplasčio lakštų naudojau putas su didesniu plėstumu, kad užpildyti visus tarpus. Jų vis atsiradavo, nes kai kur buvo neįmanoma nugramdyti betono. Mastikai tepti reikėjo tik specialių šukų, o putoms specialaus pistoleto. Suklijuotus lakštus paremdavau pagaliais ir lentomis, kad netyčia nenuslystų putplastis. Iš pradžių kiekvienos putplasčio plokštės horizontalumą matavau su gulsčiuku, bet kaimynas paprotino, kad taip žaisti neapsimoka ir užtenka išsitempti siūlą tarp kampų - taip ir padarėm ir darbas žymiai pagreitėjo!
Daugiausiai laiko atėmė putplasčio užkišimai už vamzdžių, nes neapgalvojau šio dalyko ir palikau per mažus tarpus tarp pamato ir vamzdžio. Reikėjo daug pjaustyti, tad kitą kartą palikčiau didesnius tarpus tarp vamzdžių ir pamato. Galbūt ir per daug kruopščiai dariau šį etapą, nes dauguma putplastį klijuoja tiesiog su plytelių klijais, bet aš pasirinkau klijavimą su mastika, kad tikrai neliktų jokio tarpo tarp putplasčio ir pamato. Taip pat plytelių klijai būtų nelipę prie mastikos. Taip pat ant suklijuoto putplasčio ateityje visur, išskyrus garažą ir sandėliuką, dėsis 25 cm aukščio putplastis, o garaže užteks 20 cm.
Smėlio užpylimas. Šis etapas pareikalavo ko gero daugiausiai jėgų ir buvo vargelio. Visų pirma, tai apsiskaičiavome su smėlio kiekiu. Nors su lazeriu matavome aukščius, bandėme įvertinti žemės nelygumus ir duobes, vis pritrūkome 3 mašinų smėlio (viena mašina 10 kubų). Iš viso sunaudojome 9 mašinas 0,4 fr sijoto smėlio. Vienos mašinos kaina 100 Eur. Evelina šiek tiek apsiriko su aukščiu (kiek jo reikės pripilti), tai sekantį kartą reikės labiau patikrinti. Tiesa, dar užsimetėme 3 cm daugiau su ta mintimi, kad smėlis po žiemos susigulės. Prieš pilant smėlį, išsinuomavome vibro koją, nes darant nulinę kanalizaciją buvo daug iškasinėtų vietų, tai perėjome visą plotą su vibro koja ir tik tada pylėme smėlį.
Kai atvežė pirmą partiją smėlio, pusę jo išpylė į namo vidų, kitą pusę - prie namo. Sukau galvą, kaip tą smėlį paskirstyti visame plote, nes nešioti jį rankomis būtų tolygu savęs kankinimui, tad nusprendžiau pasisamdyti vikšrinį bobcatą. Bobcatą samdžiausi du kartus (nes 2 kartus vežė smėlį) ir turiu pasakyti, jog labai skyrėsi bobcatų vairuotojai ir jų darbo greitis bei kokybė, o automatiškai ir sumokami pinigai (nes mokama už laiką). Problema buvo tame, kad ne į visus kambarius bobcatas galėjo įvažiuoti. Kai kur pravesta nulinė kanalizacija ir vamzdžiai trukdė sukiotis, taip pat kai kur tos erdvės visai nebuvo, tai bobcatas tiesiog užpylė smėliu didžiausią namo plotą, kažkiek išpylė į garažą, o kas liko, reikėjo lyginti rankomis. Turbūt kyla klausimas, kaip bobcatas įvažiavo į namo vidų? Padėjau storą medinę lentą, tada vairuotojas susipylė krūvą smėlio (mūsų atveju juodžemį ir molį) ir pasidarė mini keliuką, per kurį saugiai pervažiavo pamatą. Pirmasis vairuotojas šiek tiek apgadino putplastį keliose vietose, bet jį sutvarkėme ir bendrai smėlį išlygino tikrai neblogai. Tuo pačiu paprašėme, kad ir lauke žemes šiek tiek palygintų. Aišku, liko daug rankinio darbo, ypač katilinės, tambūro, garažo ir sandėliuko erdvėse. Bobcatas supildavo smėlį kuo toliau nuo pamato (kiek jam buvo įmanoma), o man tekdavo viską su kastuvu išnešioti po reikiamas vietas. Buvo dideli karščiai, tad fiziškai šis darbas labiausiai išsekino, bet greit atsigavau, nes prieš tai jau buvau prikasęs daug griovių nulinei kanalizacijai (apie ją rašysiu vėliau) :)
Tai tiek, džiugu matyti, kad viskas eina į priekį ir matosi progresas. Pagaliau pabaigėme reikalus su pamatu. Apšiltinome pamatą iš vidaus polistirolu EPS100, pirkome iš karto supjautus 100x50x5 cm. Kadangi mūsų rostverko aukštis taip pat 50 cm, tai atkrito pjaustymo darbai. Prilipdėme ir tarpelius sandarinome „Penosil Easypro“ putomis, taip pat naudojome tokius grybukus, kuriais polistirolą pritvirtinome prie pamato, jog vėliau pilant smėlį neatsikabintų. Užtrukome dviese gerą pusdienį. O štai čia papildomi darbai, kai pamiršti pamate palikti angą komunikacijoms! Užpylėme smėliu 40 cm (rostverko aukštis 50 cm). Paskaičiavome, jog reiks 40 kubų, tad su šiokia tokia rizika užsimesdami tik 2 kubus viršaus, užsakėme. Lygiai 40 kubų mums kainavo 310 Eur., 4 mašinos po 80 Eur. 1 kubas smėlio po 6 Eur (fr. 0-4). Savaitgaliui išsinomavome traktoriuką, su kuriuo nuveikėme visai nemažai darbų. Kanalizacijos vamzdis viduje PVC 110 - 11 m (19 Eur.), vandentiekio vamzdis D32 - 25 m. (15 Eur.) Varinis penkiagyslis elektros kabelis (5×6) - 20 m. ( 33,80 Eur.), raudonas kabelio šarvas su virvute - 20 m. (10,60 Eur.), elektros laidas (3×1.5) orapūtei- 20 m. (8,20 Eur.), techninis vamzdelis laidui - 20 m. Dar pusdienį pasimosikavome su grėbliu ir kastuvu ir palikome natūraliai trombacijai. Taigi pirma diena buvo skirta rostverkui ir komunikacijoms, na o antra diena - nuotekų šalinimo įrenginio montavimui. Jis jau mūsų kieme! Kas, kur, kaip ir kodėl - parašyme netrukus. Beje, traktoriuko nuoma savaitgaliui - 100 Eur.
Pamato konstrukciją parenkama konstruktorius. Tik jis gali teisingai įvertinti pastato apkrovas į pamatų pagrindą - gruntą. Konsultacijos su draugais, pažįstamais, statybininkais yra vertingos. Pamato konstrukijai paskaičiuoti būtini du dokumentai: geologiniai sklypo tyrimai, būsimojo pastato projektas. Namo konstrukcija remiasi ne į pamatus, o į gruntą po pamatu. Kuo tas gruntas silpnesnis, tuo didesnė tikimė, kad pamatas sės.
Šiuolaikiniai pamatų tipai ir jų ypatybės
Pradžioje konkrečiam pastatui parenkamas pamato tipas. Projektuodami individualius namus konstruktoriai paprastai siūlo juostinius, gręžtinius arba plokštuminius pamatus. Gręžtiniai įrengiami „greitai ir pigiai“, bet išlieka rizika, kad gręžiniai remsis į skirtingą gruntą, poliai sės netolygiai, pamato konstrukcijoje atsiradę įtampos persiduos aukštesnėms statinio konstrukcijoms. Ypatingą dėmesį reikia skirti kiekvieno gręžinio dugnui. Nuo dugno kokybės priklausys polio sėdimas. Plokštuminiai pamatai - iš Skandinavijos atkeliavusi mada. Jų privalumas - tvirta, vientisa plokštė su komunikacijomis ir grindiniu šildymu. Įsirengiantys tokius pamatus drėgnesnėse vietose rizikuoja: žiemą peršalęs gruntas plokštę gali kilstelėti, pavasarį - nuleisti. Tokio judėjimo metu gali būti nutrauktos komunikacijos. Saugus sprendimas - lanksčios jungtys grunto ir pamato plokštės susilietimo vietose. Kita plokštuminių pamatų rizika - jiems tenkančios statinio apkrovos išsidėsto labai netolygiai.
Gręžtiniai pamatai priklauso polinių pamatų grupei. Tokiu pačiu principu dirba spraustiniai, kaltiniai, stulpiniai pamatai. Galimi įvairūs gręžtinių pamatų įrengimo būdai. Toks gręžinys gręžiamas sraigto formos žemės grąžtu. Jis gali būti pritvirtintas prie savaeigio mechanizmo. Pasiekus projektinį gylį, grąžtas iš ertmės ištraukiamas. Švirkšto technologija vadinama CFA technologijos gręžiniu: betonas į gręžinį pilamas per tuščiavidurę grąžto ašį (vamzdį). Grąžtas ištraukiamas pamažu, gręžinio šoninis gruntas į gręžinio ertmę nebyra, betonas lėto gąžto ištraukimo metu užpildo visas grąžinio ertmes. Gręžinio šonų gruntui užvirsti gali neleisti ir specialus vamzdis. Jis ištraukiamas po ertmės užpildymo betonu. Be grunto tyrimų joks konstruktorius pamatų projekto neruoš, o rimtas statytojas nestatys. Pastato plote gręžiami du ar trys 6m gylio gręžiniai. Konstruktorius įvertina grunto savybes, architektūrinius sprendimus ir statinio jėgas, apskaičiuoja apkrovas ir paruošia optimalų pamatų projektą.
Juodžemis. Juostinio pamato padas visada įrengiamas žemiau peršalimo gylio. Gruntas po padu liejimo metu neturi būti permirkęs ar peršalęs. Prieš pado ar pamatų sienos be pado liejimą drėgnesnėje vietoje vertėtų guldyti kelis hidroizoliacijos sluoksnius arba iš prastesnio betono suformuoti 5-10 cm storio pasluoksnį. Juostiniai pamatai gali būti monolitiniai arba surenkamieji. Monolitiniai pamatai suformuoja tvirtą, vienalytį pamatų rėmą. Monolitiniai pamatai yra patys tvirčiausi, todėl gali būti įrengiami ant kilsnaus grunto. Ant monolitinio pamato vertėtų statyti mūrinį, kelių aukštų pastatą. Jo perdanga gali būti gelžbetoninė, stogas degtas masyviomis čerpėmis. Jeigu pasirenkami montuojami pamatai, betoniniai blokai išdėstomi remiantis gamintojų rekomendacijomis. Monolitinio ar surenkamojo pamato pasirinkimą lemia pasato apkrovos ir grunto savybės. Visus juostinius pamatus vertėtų tinkamai hidroizoliuoti. Naudojama teptinė arba ritininė hidroizoliacija.
Drėgnoje vietoje reikia įrengti drenažą. Ekonomiškam 120 m2 ploto pastato gręžtiniam pamatui reikia apie 18 m3 betono ir 1 tonos armatūros gaminių. Drenažo svarba kieme įauga su kiekvienu pasirinktu pamatų tipu; rostverko po rostverko sluoksniai ir polistirolo lakštai prisideda prie grunto amortizacijos.
Kaip automatizuoti šiltnamio laistymą ir vėdinimą?
3. Dėl didesnio rėmimosi ploto keliami mažesni reikalavimai pamato pagrindui. Po juostinio pamato padu esantis gruntas turi būti ne tik tvirtas, bet ir nekilsnus. Neturėtų būti permirkęs ar peršalęs. Besiplečiantiems, kilsniems gruntams priskiriamas molis ir priemoliai, labai drėgni gruntai. Kilsniuose gruntuose po pamato pagrindu reikia įrengti drenažą. Naudojamas žvyras, skalda, kartais ir smėlis. Šis drenuojantis sluoksnis turi būti sujungtas su visa pamato drenažo sistema.
Jeigu savaiminio drenažo tokiuose pamatams įrengti nepavyksta, reikia gruntinio vandens lygį žeminti kitomis priemonėmis. Reikia pabrėžti, kad kilsnumą lemia ne pats gruntas, o grunto gebėjimas įmirkti. Žvyras, smėlis drėgmės nesulaiko, vanduo tokiame grunte nuteka žemyn. Molio kruopelės vandenį sulaiko gerai. Juostinio pamato padas visada įrengiamas žemiau peršalimo gylio. Gruntas po padu liejimo metu neturi būti permirkęs ar peršalęs. Prieš pado ar pamatų sienos be pado liejimą drėgnesnėje vietoje vertėtų guldyti kelis hidroizoliacijos sluoksnius arba iš prastesnio betono suformuoti 5-10 cm storio pasluoksnį.
Pasirenkant monolitinius ar surenkamuosius pamatus, svarbu žinoti jų pliusus ir minusus. Monolitiniai pamatai gali būti įrengiami ant kilsnaus grunto, o plokštuminiai - drėgnesnėse vietose rizikos valdymas reikalauja papildomų atsparų poslinkiams. Tokios detalės lemia projektą ir galutinį sprendimą dėl šilimo sprendimų.
Ekonomiškam 120 m2 ploto pastato gręžtiniam pamatui reikia apie 18 m3 betono ir 1 tonos armatūros gaminių.
- Visiems pamatams reikalingas geras projektas: geologiniai tyrimai ir būsimojo pastato projektas - pagrindiniai du dokumentai.
- Pamatų projektą turi parengti konstruktorius, atsižvelgdamas į grunto savybes ir architektūrinius sprendimus.
- Kiekvienam statiniui būtinas individualus pamatų projektas - vengti naudoti bendrus projektus ar tipinius sprendimus.