Kanalizacijos vamzdžio įleidimo gylio svarba, normos ir praktiniai patarimai

Kanalizacija namuose yra viena būtiniausių komunikacijų. Todėl statant ar rekonstruojant namus dažniausiai pradedama būtent nuo kanalizacijos montavimo darbų. Net jei darbus patikėsite patyrusiems specialistams, turite žinoti ir suprasti bent kelis svarbius aspektus, kaip teisingai turi būti atliekamas kanalizacijos montavimas.

Kanalizacijos vamzdžių nuolydis ir kampai

Vamzdžių nuolydis yra vienas svarbiausių elementų montuojant kanalizaciją. Standartinis nuolydis turi būti 1-2 cm vienam metrui. Pavyzdžiui, jei bus tiesiamas 4 metrų kanalizacijos vamzdis, jo nuolydis turi būti 4-8 cm. Per mažas nuolydis neleis nuotėkom sklandžiai tekėti, o per didelis gali pavesti vandens srove paleisti nešvarumus per greitai ir juos užsistovėti vamzdyje. Taip pat svarbios vamzdžių alkūnės: jos neturi būti 90 laipsnių kampo; geresnis pasirinkimas yra 45 laipsnių kampas arba kelių tokių sujungimas - švelnesnis kampas mažina nuosėdų kaupimąsi.

Prijungimas prie nuotekų sistemos ir privatūs sprendimai

Prijungimas prie nuotekų sistemos - dar vienas itin svarbus etapas. Jei nėra galimybės prijungti prie miesto centrinės nuotekos, reikia įsirengti vietinę nuotekų valymo sistemą. Šiais laikais gausus pasirinkimas nuotekų valymo įrenginių, kaip pavyzdį galima paminėti šiuolaikiškus BioTornado įrenginius. Valymo įrenginių montavimą geriausia patikėti specialistams iš kurių perkate įrenginį, kad būtų užtikrintas kokybiškas įrengimas ir įrenginys tarnautų ilgai.

Prijungimo vieta prie valymo įrenginio turi būti parengta pagal specifikaciją, tačiau negali būti aukštesnė nei vienas metras iki žemės paviršiaus. Jei įvadas bus aukščiau, tikėtina, jog žiemą įvadas bus užšalęs. Taip pat atstumas nuo vandentiekio įvado iki nuotekų valyklos turi būti mažiausiai 7 metrai. Nuotekų šalinimas laikomas kaip vienas iš inžinerinių uždavinių, kuris užtikrina švarią aplinką ir taupo gamtą.

Vamzdžiai, jų medžiagos ir įrengimo vieta

Vamzdžiai dažniausiai yra plastikiniai (polipropileniniai, polivinilchlorido ar polietileno). Jie lengvi, atsparūs korozijai, ilgaamžiai ir atsparūs hidroterminėms apkrovoms. Lauko vamzdynui dažnai pasirenkami oranžinės spalvos gaminiai su storesnėmis sienelėmis, atsparūs smūgiams ir grunto spaudimui. Vidaus kanalizacijos vamzdynai dažnai šviesesnės spalvos (pilkos), tačiau gali būti ir balti ar juodi, jeigu matomi interjere. Trūkumas - garsas, todėl galima rinktis mažo triukšmo vamzdžius arba izoliuoti esamus.

Kanalizacijos vamzdžiai turi būti išvedžioti iš anksto, dažnai dar prieš betonuojant grindis. Pameistrė pamate turi būti numatytos angos išvesti vamzdžiams. Projektavimas vyksta kartu su kitomis inžinerinėmis komunikacijomis, o senesniuose pastatuose kartais galima išvesti vonios kambarius su miesto komfortu lygiu. Vidaus nuotekų vamzdžiai diegiami siekiant kuo trumpesnio ilgio, o stovas prie WC turi būti atskirtas, kad nevirstų į vandentiekio struktūras.

Sanitariniai prietaisai, sifonai ir ventiliacija

Sanitariniai prietaisai - kriauklė, plautuvė, klozetas, vonia, dušas, skalbyklė ir kt. - turi būti prijungti prie vamzdžių per „U-formos sifonus“; apatinė dalis visada turi būti užpildyta vandeniu. Jei sanitariniai prietaisai parduodami su sifonais, kitus įsigyti reikia papildomai. Ventiliacija yra būtina: nuotekų sistema turi būti su savo ventiliacija, o ventiliacijos stovai išvedami iki stogo, kad šaltuoju metų laiku įvadas nepersimestų įšalu.

Kanalizacijos įrengimo vieta ir nuolydžių planavimas

Montuojant, rekomenduojama vadovautis projektu: vamzdžių nuolydis 1-2 cm/m, kampai 45 laipsnių arba sujungimai su patogesniu kampu. Lipimas į pastato vidų ir išorę turi būti užtikrintas tinkama izoliacija, ypač jeigu vamzdis slypi žemėje ar nešildomose patalpose. Namo išorėje galima naudoti plastikinius vamzdžius, o po žeme įrengti trasas su 2-3% nuolydžiu. Pageidautina įdiegti atbulinį vožtuvą vamzdyje.

Kanalizacijos išvedimas į miesto tinklą arba į nuotekų valyklą dalijasi į dvi pagrindines architektūrines sprendimų sritis: centralizuotas tinklas ir vietinis valymo įrenginys. Centralizuotos sistemos projektavimas reikalauja BIM technologijų ir atitikties STR reglamentams. Vietinės nuotekų sistemos diegimo atvejais laikytis STR 2.02.09:2005 priedų ir kitų teisės aktų reikalavimų - mažiausias leistinas nuotekų valymo įrenginių atstumas nuo sklypo ribos - 3 metrai, o atstumas iki kaimynų namo sienos - ne mažesnis kaip 8 metrai. Taip pat būtina atsižvelgti į atstumą iki šachtinio šulinio ar artezinio gręžinio - 15 metrų.

Kanalizacijos sistemų priežiūra ir specialūs scenarijai

Nuotekų valymo įrenginiai reikalauja kruopščios priežiūros; netinkama priežiūra gali sutrikdyti jų darbą. Pilkojo vandens naudojimas tampa vis populiaresnis; pilkasis vanduo gali būti naudojamas laistymui, tvenkiniams ar net toilets bakeliams, tačiau toks vanduo turi būti filtruojamas prieš naudojimą. Svarbu pasirinkti įrenginį, kuris patikimai tarnautų ir nekeltų rūpesčių.

Lietaus nuotekų surinkimas yra atskira dalis nuo buitinių nuotekų. Lietaus vanduo dažnai neturi būti nukreipiamas į buitinių nuotekų sistemą; jis turi būti surenkamas atskirai, nes pernelyg didelis srautas gali išplauti aktyvųjį dumblą. Drenažo sistemos planavimas ypač svarbus dirva molinga ar aukštai pastojant gruntiniam vandeniui. Lietaus nuotekoms skirtos konstrukcijos gali būti infiltravimo blokais arba filtravimo šuliniais.

Infografikos ir papildomi šaltiniai

Naudingi patarimai planuojant sistemą

• Prieš pradėdami darbus įsitikinkite, kad vieta valymo įrenginiui atitinka STR taisykles: 3 m nuo sklypo ribos, 8 m iki kaimynų namo sienos, 15 m iki šachtinio ar artezinio šulinio, 7 m nuo vandentiekio įvado.
• Kanalizacijos vamzdžiai turi būti iškloti taip, kad būtų išvengta nuosėdų kaupimosi. Nuolydis 1-2 cm/m yra optimali reikšmė.
• Sandarinimui naudojamas hermetikas ar silikonas, jungčių atliekami tik laikantis gamintojo rekomendacijų.
• Tiek vidaus, tiek išorės vamzdžiai turi būti gerai izoliuoti, ypač kai vamzdžiai yra žemėje arba šaldomose patalpose.
• Pasirinkus nuotekų valymo įrenginį, kreipkitės į specialistus; jie padės parinkti tinkamą įrenginį pagal vietovės specifiką ir projektą.

Trumpa įžanga į septinį ir nuotekų kėlimo sprendimus

Populiariausia yra savitakinė kanalizacija (gravitacinė). Siurblinė (slėginė) sistema naudojama, kai natūralus nuolydis yra nepakankamas arba kai nuotekos kyla iš rūsio ar žemiau kolektoriaus. Esant tokioms situacijoms, galima naudoti mažesnio skerspjūvio vamzdžius, nei reikalauja savitakinė sistema. Taip pat vis dažniau naudojami nuotekų surinkimo kolektoriai ir slėginiai vamzdynai centralizuotose projektuose.

Septiniai (septikai) ir septinės sistemos - alternatyva miesto tinklui, kurią dažnai renkasi sodų bendrijos, vienkiemiai ar nameliai. Septinį galima naudoti tik tam tikroms sąlygoms, dažniausiai kai gyventojai nėra nuolatiniai ar namo prijungimas prie centralizuotos sistemos nėra galimas.

Nuotekų kaupimo rezervuarai ir eksploatacija

Nuotekų kaupimo rezervuarų ir septikų įrengimo, eksploatacijos ir kontrolės tvarkos aprašu nustatyta, kaip įrengti ir prižiūrėti sistemą. Taip pat svarbu laikytis „Nuotekų filtravimo sistemų įrengimo ir aplinkosaugos taisyklių“ nuostatų. Galiausiai, centralizuota nuotekų sistema tampa sudėtingu inžineriniu įrenginiu, reikalaujančiu statybos techninio reglamento (STR) laikymosi ir specialistų projektavimo.

Medžiagos ir įrenginių priežiūra

Vidaus kanaliniai vamzdžiai - pilkos spalvos; lauko vamzdžiai - oranžinės spalvos. Vamzdžiai turi būti atsparūs korozijai ir mechaniniams poveikiams, o jungtys - sandarios. Įvairūs vamzdžių tipai: HDPE, LDPE, PP ir kt., suteikia tinkamas savybes įvairioms instaliacijoms. Pasirinkimą lemia atsparumas, montavimo paprastumas ir ilgaamžiškumas.

Nuotekų valymo įrenginių patikimumas priklauso nuo nuolatinės priežiūros: tikslūs patikros terminai, valymas ir techninė priežiūra užtikrina ilgaamžiškumą ir sumažina galimas problemų rizikas.

tags: #kanalizacijos #vamzdzio #atstumas #nuo #sienos