Naujienų portalui tv3.lt vaistininkė Julija Aganauskaitė-Žukaitė papasakojo, kokie yra ligos simptomai, koks gydymas bei kokios yra galimos komplikacijos. Rožė (erysipelas) - bakterinė odos infekcija, pažeidžianti viršutinius odos sluoksnius, dažniausiai pasireiškianti veido srityje, bet kartais plintanti į galūnes ar kitas kūno vietas. Pažeista vieta patinsta, tampa rausva ir karšta; gali atsirasti pūslės, žaizdelės, įtrūkimai - oda atrodo lyg nudegusi.
Kaip rožė plinta ir kas ją sukelia
Rožė sukelia streptokokinė infekcija, dažniausiai A grupės streptokokai. Bakterijos patenka į odą per pažeidimus - įtrūkimus, įbrėžimus, žaizdas ar egzemas; dažnai infekcija pradeda plisti iš pažeistos vietos. Užsikrėtimas gali įvykti staiga: įkandus uodui, nukritus spuogeliui, įsipjovus ar įsipūtus nuosėdą. Ligas skatina įvairūs imuninę sistemą silpninantys veiksniai, tokie kaip cukrinis diabetas, venų ar limfos sutrikimai, didelis antsvoris, alkoholis ir prasta kraujotaka.
Rožė dažnai prasideda staigiai: pirmiausia - silpnumas, karščiavimas, galvos skausmas ir bendras negalavimas. Tačiau ypatingas ženklas yra rausvi, niežtintys ir patinę odos plotai šalia minėtų simptomų. Jei liga nebus gydoma, pažeista oda gali supūliuoti arba įgauti violetinę/juodą spalvą, o procesas tęstis kelias dienas.
Simptomai ir diagnostika
Rožės simptomai prasideda kaip akivaizdūs odos pakitimai su aiškiomis ribomis, karščiavimas ir vietinis skausmas. Pažeista oda dažnai būna šilta ar karšta liečiant; odos plotas gali išsipūsti ir būti jautrus. Gydytojas diagnozuoja pagal klinikinį vaizdą; kartais atliekami kraujo tyrimai (fiksuojamas baltųjų kraujo kūnelių padidėjimas) bei bakterijų kultūra, jei pažeidimo vietoje yra pūlių ar opos.
Gydymas
Veiksmingiausias rožės gydymas - antibiotikų kurso skyrimas, dažniausiai iš penicilino grupės. Sunkesniais atvejais gali būti būtini intraveniniai antibiotikai. Simptomams mažinti naudojami nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU) arba paracetamolis, o skausmo malšinimas padeda ir vietiniai gydymo būdai. Svarbu laikyti pažeistas vietas švariomis, naudoti kremus, kurie nedirgina odos, palaiko drėgmę ir skatina epidermio atkūrimą. Taip pat rekomenduojama įtraukti į gydymą maisto papildus ir produktus, kuriuose yra vitamino E, C, A, vitamino D bei pakankamai vandens (ne mažiau kaip 2 litrai per dieną).
Namų gydymo kontekste kai kurias liaudies priemones galima naudoti tik pasitarus su specialistu. Pavyzdžiui, naudoti šaltus kompresus, naudoti natūralius antiseptikus (pvz., arbatmedžio aliejų) ar tam tikrus augalinius preparatus, tačiau jie nepakeičia medikamentinio gydymo ir negali būti laikomi vienintele priemone.
Komplikacijos ir rizika
Nors sunkios komplikacijos yra retos, ne gydant rožės priežasties, liga gali įsiskverbti į kraują, paveikti sąnarius, kaulus ar širdies funkcijas. Labiausiai pavojinga komplikacija - sepsis, taip pat gali būti gangrena. Didelis pavojaus išsivysto ir dėl dramblialigės, kartojantis rože kojų srityje ir sukeliančios stiprius tinimus. Norint išvengti infekcijų ir komplikacijų, būtina tinkamai dezinfekuoti ir prižiūrėti pažeistas kūno vietas: užtikrinti švarą, ypač tokių žaizdų vietų, vengti išsausėjimo, egzemos paūmėjimų ir niežėjimo. Taip pat svarbu laikytis higienos taisyklių, dažnai praustis duše su tinkamu muilu ir pH, kad išvengtumėte naujų pažeidimų įvykio.
Ligos diagnostikos ir gydymo praktika
Diagnozei gydytojas gali naudoti klinikinį įvertinimą, kraujo tyrimus ar bakterijų kultūrą. Priklausomai nuo lokalizacijos ir ligos formos, gydymas gali būti orientuotas į lokalų ir sisteminį antibiotikų vartojimą, taip pat į vietinį gydymą (tepalai, antiseptikai). Ypač svarbu gydyti ankstyvosiose stadijose, kai infekcijos plėtra dar nėra giliai įsiskverbusi. Susiformavus pūslėms ar žaizdoms, gali būti naudojami specifiniai tepalai (pavyzdžiui, Višnevskio balzaminiai tepalai) ar Naftalan priemonės, kurios turi priešuždegiminį ir antiseptinį poveikį. Taip pat gali būti taikomi gydymo metodai, skirti iš vidaus stiprinti imuninę sistemą, įskaitant vitaminus ir mineralus (vitaminai E, C, A, D) ir pakankamą vandens vartojimą.
Kartu su vaistinėmis priemonėmis gali būti taikomos liaudiškos priemonės laikantis gydytojo nurodymų, ypač jeigu liga kartojasi arba pasireiškia sunkūs simptomai. Tačiau jos nepakeičia profesionalaus gydymo ir tik papildomai gali palengvinti simptomus.
Prevencija ir higiena
Prevencija apima atidžią odos priežiūrą: vengti įtrūkimų ir sausumo, naudoti švelnius odos priežiūros produktus, reguliariai praustis (pageidautina su pieno rūgšties turinčiu muilu). Taip pat svarbu greitai gydyti įdrėžimus, įplyšimus ir kitas žaizdas, laikytis sveiko gyvenimo būdo, vengti rizikingų elgesio modelių, kurie silpnina imunitetą, ir stebėti kojų kraujotaką bei limfinę sistemą.
Ši informacija yra skirta tik informaciniams tikslams ir nėra oficialus gydymo rekomendacijų šaltinis. Dėl individualių simptomų visada patartina kreiptis į gydytoją.
