Keramzitbetonio blokeliai naudojami mažaaukščių pastatų nešančioms sienoms, daugiaaukščių pastatų atitvarinėms konstrukcijoms (pertvaroms ir atitvaroms). Jie yra lengvi, puikiai apdorojami, turi geras termines savybes ir yra daug stipresni nei kai kurie kiti blokeliai. Keramzitbetonio blokeliai gali būti naudojami pamatams, nešančioms ir nenešančioms sienoms, angų užpildymui. Konstrukciniai skaičiavimai rodo, kad 20 cm pločio 3 MPa keramzitbetonio blokelių siena yra pakankamai stabili ir tinka net palyginti aukštiems statiniams.
Statybinių blokelių pagrindinis tikslas - paspartinti mūro darbus. Todėl yra svarbus blokelio dydis ir jo svoris. Standartiniai keramzitbetonio blokelių matmenys ir svoris parinkti taip, kad darbas vyktų efektyviai: jie yra lengvi, nors pakankamai stambūs. Pavyzdžiui, 20 cm pločio 3 MPa stiprumo keramzitbetonio blokelis atitinka 7,5 standartinių plytų dydį, o sveria tik 12 kg. Keramzitbetonio blokelių ilgis ir aukštis yra vienodi, todėl į 1m² sienos telpa 10 vnt.
Statant individualaus namo nešančiąsias sienas ekonomiškiausia pasirinkti 3 MPa 20 cm pločio konstrukciją. Ji turi didelę nešančią galią (vienas blokelis atlaiko 29,4 tonas) ir gerą šiluminę varžą. Apšiltinimo medžiaga daugeliu atvejų yra pigesnė už patį mūrą, todėl pasirinkę 20 cm pločio sieną, mes turėsime stabilią ir šiltą konstrukciją. O kartu ir sutaupysime, nes reikės mažiau blokelių.
Šiek tiek platesnis, 25 cm blokelis, taip pat naudojamas išorinei nešančiai pastato sienai. Jis patogus mūrijant garažą ar kitą ūkinės paskirties nešildomą pastatą, kurio sienos papildomai nešiltinamos. Šiuos blokelius naudoja stambių triaukščių pastatų statyboje. 30 cm blokelis naudojamas pamatuose arba vidinėse nešančiose pertvarose, ant kurių abipus remiasi g/b perdengimai, na o 10 ir 15 cm gaminiai tinka pertvaroms.
Keramzitbetonio blokeliai - lengvai apdorojama medžiaga. Jį galima pjaustyti, skaldyti ar frezuoti. Blokelius paprasta mūryti, todėl darbą gali atlikti net ir neturintis didelės patirties žmogus. Jie tarsi “Lego” kaladėlės, kurias sudėliojus reikiama tvarka išauga namo siena. Individualioje statyboje mūro darbams užtenka kirvio, plaktuko guminiu galu, mentės ir gulsčiuko. Jei blokeliuose norime išpjaustyti kokius nors fragmentus (arkiniai langai ir pan.) arba išfrezuoti griovelius komunikacijoms (elektros instaliacija ir pan.) - pagelbės rankinis kietadantis pjūklas arba diskinis pjoviklis. Vykdant itin didelės apimties mūro darbus, galima naudoti ir kapojimui skirtą giljotiną. Keramzitbetonio blokeliai yra pilnaviduriai, todėl nekils problemų sienoje įrengiant angas, neatsiras nuostolių skaldant.
Tvirtinimas į blokelį taipogi paprastas - tiesiai į jį galima sukti lengvam betonui skirtus savisriegius. Jų ilgis turi būti ne mažesnis kaip 60 mm. Prieš sukimą nereikia gręžti skylės. Tvirtinant išorines konstrukcijas, vertėtų pasirinkti nerūdijančius savisriegius. Prieš pradedant sienos mūrą, ant pamato turi būti paklota horizontali hidroizoliacija. Prieš pradedant mūrą galima naudoti ir chemines arba plastikines gilzes. Blokeliai mūrijami paruoštu mūro mišiniu Vetonit M100/600 arba Viscum M75/7 arba cemento-smėlio skiediniu, kurio tūrinis santykis atitinkamai yra 1:6 dalių. Toks sprendimas yra pigesnis nei klijai, o 10 mm storio siūlė leidžia pataisyti mūrijimo klaidas, išvengiant paviršiaus šlifavimo, taikomo klijuojant. Žiemos periodu galima naudoti žiemini mūro mišinį. Skiedinys gali būti klojamas dviguba siūle, paliekant oro tarpelį blokelio viduryje. Šis būdas reikalauja mažai skiedinio ir panaikina “šalčio tiltelius” siūlėse.
Remiantis Lietuvoje galiojančiomis Europos normomis EN 1996-1-1-(Eurocode 6), bet koks mūras privalo būti armuojamas. Keramzitbetonio blokelių nešančią sieną rekomenduojama armuoti: Armuojama dviem armatūros strypais. Sudėtingas konstrukcijas reikia armuoti pagal konstruktoriaus nurodymus. Armatūra turi būti pilnai padengta skiediniu, o jungiant strypai turi persidengti 30 cm. Vidutinė armatūros išeiga lauko sienai - 3-4 m/m². Armavimui gali būti naudojama speciali bi-armatūra, ø 6-8 mm rifliuota viela arba ø 4 mm vielos tinklelis.
Pamatą iš keramzitbetonio blokelių labai patogu statyti tuomet, kai montuodami norime apsieiti be krano. Pamato storis pasirenkamas pagal sienos konstrukcijos plotį, tačiau neturi būti mažesnis kaip 30 cm. Pamato statyboje galima kombinuoti dviejų pločių blokelius, pvz., norint įrengti 40 cm pamatą, jį galima mūryti iš 30+10 cm blokelių. Pamato gylis turi pasiekti neužšąlančią zoną (Lietuvoje ji 1,2 m). Iškasus reikalingo gylio duobę, ant grunto dedamas pamato pagrindo blokelis ir į jo išėmą pilamas betonas, armuotas dviem Ø 12 mm armatūriniais strypais. Ant pagrindo mūrijami blokeliai, kurie armuojami virš pirmos ir kas trečioje eilėje dviem Ø 6-8 mm armatūros arba bi-armatūros juostomis. Po žeme esančių blokelių išorinės sienelės turi būti užteptos skiediniu. Prieš pradedant sienos mūrą, ant pamato turi būti paklota horizontali hidroizoliacija. Rekomenduojama lauko sienos išorinę dalį lanksčiu ryšiu atskirti nuo pamato. Deformacines siūles taip pat reikėtų įrengti sienose, jeigu jos ilgesnės nei 10 metrų. Tokios siūlės būtinos ir priestatams, pastatams su skirtingais pamatais, konstrukcijoms, kurių viena dalis šildoma, kita - ne. G/b plokštės iki 6 m ilgio remimas. Dažniausiai individualioje statyboje naudojamos standartinės, nebriaunotos g/b plokštės, kurių ilgis mažesnis nei 6 m. Tik retais atvejais pasitaiko ilgesnės perdangos. Jei neprojektuojamos padidintos ar koncentruotos apkrovos, standartinės g/b plokštės iki 6 m ilgio gali būti remiamos tiesiai ant Fibo blokelių mūro, prieš tai paklojus 2 cm skiedinio sluoksnį. Plokštės galas ant sienos turi užeiti 12-15 cm. Išorėje likęs tarpelis pildomas betonu, į kurį gali būti ankeruojami ir g/b plokštės galai. Šis būdas yra patogus. G/b plokštės virš 6 m ilgio remimas. Kartais pasitaiko nestandartinių atvejų, kurie reikalauja papildomo sienos sustiprinimo. Jei statyboje naudojama briaunota perdengimo plokštė, jei plokštės ilgis virš 6 m, jei po perdanga yra didelės angos arba planuojamos padidintos apkrovos, plokštė remiama ant armuoto betono žiedo. Betoninį žiedą galima formuoti iš U tipo blokelių, išėmą užpildant armuotu betonu. Jei didelės apkrovos nėra, galimi ir kiti perdangos rėmimo sprendimai.
Pastabos: termoizoliacinio sluoksnio storis priklauso nuo blokelio storio ir reikalaujamos šiluminės varžos. Perdanga ant keramzitbetonio sienos turi būti užleidžiama 120 - 150 mm. Langus patogiausia montuoti apšiltinamosios medžiagos sluoksnyje. Prie nešančiosios sienos lango lygyje prisukami mediniai tašai, kurie gali būti papildomai surišami su vidiniu lango angos kraštu metalo juostele. Dvišlaičio stogo rėmimas. Jei projekte numatyta tik neeksploatuojama palėpė, dvišlaičio stogo rėmimas yra paprastas - tereikia mūrlotą, prie kurio tvirtinamos gegnės, ankeruoti į perdangos plokštę, o gegnes sutvirtinti stygomis. Tačiau, įrengiant gyvenamą palėpę, virš perdangos iškilęs mūras trukdo mūrloto ankeravimui į g/b plokštę. Pasirinkus sudėtingą stogo konstruktorių ar sunkesnę dangą, stygos nepilnai perima susidarančias skėtimo jėgas. Dėl to sienose gali atsirasti skilimų. Dėmesio vertas sprendimas - viršutinėje mūro eilėje įrengtas betoninis žiedas, į kurį galima įbetonuoti varžtus mūrloto tvirtinimui ir taip sujungti kampus bei paskirstyti stogo apkrovą. Sutapdinto (plokščio) stogo rėmimas. Plokščio stogo atveju nuolydžiams sudaryti gali būti naudojamas keramzitas. Perdangos ant keramzitbetonio sienos turi būti užleidžiamos.
Keramzitbetonio blokelių perdangos ir plokštės: glaudus ryšys
Pagal STR 2.01.07:2003 reikalavimus, jei bent pusė ploto skiriama gyvenamosioms patalpoms, atitvaros garso izoliacijos klasė turi būti C arba aukštesnė. UAB “Maxit” patvirtino atitvaros sistemą, tenkinančią B klasės reikalavimus. Statybos produkcijos sertifikavimo centre gautas techninis liudijimas TL-01-028:2006. Oro garso izoliaciją užtikrina keramzitbetonio blokelių sistemų atitvaros (“Fibo 5”) ir akmens vatos plokščių Paroc UNS 37z sistema-garso izoliavimo rodiklis 58 dB.
Keramikiniai blokeliai dažnai naudojami kaip plytoms alternatyva. Pagrindiniai jų privalumai: mažesnės mūrijimo siūlės, puikios šilumos izoliacijos savybės, galimybė naudoti be papildomo išorinio šiltinimo, bei greitas montavimas dėl unikalaus jungimo mechanizmo. Taip pat akcentuojama ekologija: natūralūs, aplinkai draugiški komponentai, galimybė naudoti ir vėsesnėse patalpose - garažuose, sandėliuose ir pan.
Gamybos procesas užtikrina gebėjimą suformuoti poras iš durpių, pjuvenų, ryžių pelai ar šiaudų, o keramikiniai blokeliai gaunami iš molio, mišinio su mineralinėmis priemaišomis, uolienomis bei vandeniu, deginant aukštoje temperatūroje. Dėl šio proceso užtikrinama jų tvirtumas ir atsparumas skilimams. Keramikos kietumas yra didesnis už kai kurių metalų, o keraminio blokelio grotelių struktūra reikalinga tam, kad šie blokeliai nepraleistų šilumos taip greitai.
Keraminiai blokeliai turi ir trūkumų: mažesnis stiprumas dėl ląstelinės struktūros, gali lūžti smūgiuose, reikalauja atsargaus transportavimo ir tinkamo laikymo, o gręžimas skyles yra kruopštus darbas. Įrankiai, skirti jų pjaustymui, turi būti tinkamai parinkti (diskais, deimantiniais pjūkliais). Sienų įrengimo metu blokelių jungimo darbai turi būti atliekami laikantis technologijos; pažeidimai gali sukelti šalčio tiltelius ir sumažinti šilumos taupymą. Taip pat galima pažymėti, kad keramikos blokeliams netinka įtvirtinimai su vinimis kalimo ar kaiščiams gręžimo be specialios įrangos.
Keraminių blokelių montavimas ir jungimas pasižymi greičiu: dėl jų formos galima spartinti statybos darbus; jungimo technologijos reikalauja tik paprastų įrankių: paprastas įrankių rinkinys gali užtikrinti kokybišką mūro darbą. Namų sienų statyboje keraminių blokelių sienos gali būti sumūrytos be papildomo išorinio šiltinimo, todėl jų naudojimas vis dažnesnis privačiuose namuose.
Perdangos ir jų įvairovė
Gelžbetoninės perdangos dažnai apima namų konstrukcijas, o keraminiai blokeliai perteikia siūlų užpildymo galimybes ir lengvą montavimą. Lietuvos statybose dažnai naudojamos gelžbetoninės perdangos, o Teriva tipo perdangos yra populiarios dėl lengvumo ir greito montavimo. Perdangos gali būti monolitinės, PTK arba surenkamos Teriva tipo, jų svoris, šilumos izoliacija ir dengimo galimybės skiriasi. Teriva perdanga užtikrina geras šilumos izoliacines savybes (koeficientas 0,37-0,39 m²K/W) ir yra patraukli kainos atžvilgiu dėl sumontavimo greičio ir nereikalingų klojinų.
Teriva light perdanga pasižymi dar mažesniu svoriu (iki 190 kg už 1 m²) ir geresnėmis termoizoliacinėmis savybėmis, todėl įmanoma naudoti lengvesnes sienas bei sumažinti stogo apšiltinimo poreikį. Ši technologija ypač tinka senesnių pastatų rekonstrukcijoms, kai būtina sumažinti apkrovas, išlaikant ar net pagerinant šilumos ir garso izoliaciją. Perdangos elementai montuojami rankomis, be krano, ir užpildomi betonu, kai yra būtina.
Heluz Miako perdangos yra dar vienas pavyzdys surenkamų perdangų sistemų. Jų pranašumai - nedidelis svoris (bendras 1 m² perdangos sveria apie 75-120 kg) ir greitas montavimas: 3 žmonės per dieną gali surinkti apie 100 m² perdangos. Perdanga susideda iš gelžbetoninių sijų ir keraminių tuščiavidurių blokelių; ji užtikrina puikų tono izoliaciją, mažina reikalingą betono kiekį užliejimui ir gali būti pritaikyta įvairiems architektūriniams sprendimams, įskaitant angas laiptams, kaminams ir ventiliacijos kanalams. Keraminiai blokeliai padeda išlaikyti šilumą ir užtikrina gerą garso izoliaciją tarp aukštų.
Keraminiai blokeliai turi savo specifinę struktūrą: vertikalūs grioveliai ir spyruoklės sujungimas užtikrina tvirtą blokelių jungimą be klijų naudojimo. Kiekvienas blokas turi grotelių strukutūrą, kuri riboja šilumos praleidimą. Tiesa, keraminiai blokeliai turi ir trūkumų: jų patikimumas priklauso nuo tinkamo klojimo technologijos; netinkamai sumūrus gali kilti šalčio tilteliai ir silpnybės sienos sandaroje. Taip pat nėra naudinga naudoti vinis ar kaiščius tiesiai į keramikinę sieną be specialių priemonių; gręžimo metu reikia būti atsargiam, kad nepažeistumėte blokelių struktūros.
Keraminiai blokeliai nuo senų laikų laikomi tvaria ir ekologiška medžiaga: molis, degimo procesas, tarplalio apsauga - visa tai užtikrina atsparumą aplinkos pokyčiams ir ilgalaikį stabilumą. Nors keramikiniai blokeliai turi tam tikrų trūkumų, jų naudotojų įgūdžiai ir pažangi technologija leidžia pasiekti ypač aukštą pastatų patikimumą ir energinį efektyvumą. Tai ypač svarbu, kai projektuojamos šiuolaikinės, aplinkai draugiškos konstrukcijos, kurios turi būti saugios ir ilgaamžės.
tags: #perdangos #is #tarpsijiniu #blokeliu