Fasado akmens vatos šiltinimo technologija

Pasirinkus tinkamą pastato apšiltinimo medžiagą, užtikrinamas ne tik komfortas, bet ir ilgaamžiškumas bei saugumas.

Kodėl akmens vata?

Viena iš populiariausių ir efektyviausių izoliacijos rūšių - akmens vata. Ji vertinama ne tik dėl savo puikių šiluminių savybių, bet ir dėl papildomo komforto, kurį suteikia - garso izoliacija, atsparumas ugniai bei ilgaamžiškumas. Akmens vata naudojama ne be priežasties - tai viena iš labiausiai paplitusių ir vertinamų izoliacinių medžiagų, kurią renkasi tiek statybų profesionalai, tiek individualių namų savininkai. Ji pasižymi daugybe privalumų, užtikrinančių ne tik komfortą, bet ir ilgaamžiškumą bei saugumą.

Akmens vata pasižymi labai geromis šilumos izoliacinėmis savybėmis - ji išlaiko šilumą žiemą ir padeda išvengti perkaitimo vasarą. Tinkamai apšiltinus pastatą, sumažinamos šildymo ir vėsinimo sąnaudos, todėl mažėja išlaidos energijai ir pagerinamas patalpų mikroklimatas.

Akmens vata yra nedegi medžiaga, galinti atlaikyti itin aukštą (net iki 1000 °C) temperatūrą. Gaisro atveju ji neišskiria toksiškų dūmų, nesiplečia ir nedega, todėl padeda sulėtinti ugnies plitimą.

Dėl savo plaušinės struktūros akmens vata puikiai sugeria garsą - tiek sklindantį iš išorės (eismas, kaimynai), tiek iš vidaus (žingsnių garsai, balsai tarp kambarių). Tai ypač svarbu daugiabučiuose ar triukšmingose miesto vietose.

Akmens vata yra atspari aplinkos poveikiui - ji nepūva, nesusmunka ir nepraranda savo formos bėgant metams. Ji taip pat neįgeria drėgmės tiek, kad tai turėtų įtakos izoliacinėms savybėms.

Akmens vata gaminama iš natūralių mineralinių žaliavų.

Fasado šiltinimo technologijos

Fasadų šiltinimas galimas mineraline vata arba polistirolu (polistirenu). Fasadų šiltinimas su dekoratyvinio tinko uždėjimu yra sudėtingesnis ir atsakingesnis nei dedant šiltinančią medžiagą į tarpą tarp mūro ir dekoratyvinės plytos, nes šiltinimo sistema ne tik pati turi tvirtai laikytis, bet ir patikimai laikyti ant jos uždėtą tinko sluoksnį.

Tai galima padaryti naudojant šlapio (vadinamą ETICS) arba sauso fasado metodą.

Šlapio fasado technologija (ETICS)

Šlapio fasado technologijos įrengimo metu šilumos izoliacinis sluoksnis yra klijuojamas ir mechaniškai tvirtinamas prie sienos, o po to padengiamas plonasluoksniu dekoratyviniu tinku. Šiltinimas atliekamas naudojant tokius specialius gaminius kaip FRONTROCK PLUS, FRONTROCK SUPER ar FRONTROCK L. Tai iki 30 cm storio akmens vatos plokštės.

Sauso fasado technologija

Taikant sauso fasado įrengimo technologiją, izoliacijai įmontuoti naudojamas medinis karkasas. Šilumos izoliacijai rekomenduojama naudoti akmens vatos plokštes SUPERROCK, SUPERROCK PREMIUM, ROCKMIN PLUS ar ROCKTON PREMIUM pagrindiniam šilumos sluoksniui. Tai akmens vata, kurios storis gali būti iki 20 cm.

Vėdinamas fasadas: alternatyvus sprendimas

Ventiliuojamas fasadas - tai daugiasluoksnė išorinių sienų šiltinimo sistema. Ji yra praktiška, ilgaamžė ir pasižymi aukštu energiniu efektyvumu, jei laikomasi visų montavimo taisyklių. Vėdinamo fasado sistema atlieka šiltinimo funkciją, apsaugo sieną nuo drėgmės ir mechaninių pažeidimų, yra pastato dekoratyvinė apdaila.

Pagrindinė vėdinamų fasadų ypatybė - vėdinamas tarpas, užtikrinantis drėgmės pašalinimą iš izoliacijos sluoksnio. Daugiaaukštiems namams dažniausiai naudojami aliuminio karkasai, o mažaaukštėje statyboje dažnai naudojamas medinis karkasas. Vėdinamas fasadas gali būti šiltinamas akmens vata ir purškiamomis poliuretano putomis.

Vėdinamo fasado privalumai:

• Išorinį šiltinimą galima atlikti tiek statybos metu, tiek remontuojant ar modernizuojant seną namą.
• Vėdinamą fasadą galima montuoti neiškeliant gyventojų arba nestabdant įmonės veiklos, jei tai pramoninis pastatas.
• Kai šilumos izoliacija yra išorėje, rasos taškas, t. y. vandens garų kondensacijos vieta, perkeliama už laikančiosios sienos ribų.
• Izoliaciją galima dėti dviem sluoksniais, taip užtikrinant, kad dėl siūlių nesutapimo neatsiras šalčio tiltų.
• Apdailos tvirtinimas prie karkaso leidžia, esant mechaniniams pažeidimams, atlikti vietinį remontą.
• Taip pat galima realizuoti įvairaus sudėtingumo dizaino sprendimus: su trimatėmis detalėmis ir naudojant įvairias tekstūras, formas bei spalvas.

Daugiasluoksnė vėdinamo fasado sistemos konstrukcija reiškia, kad kiekvienas kitas sluoksnis, įskaitant oro tarpą, turi būti labiau laidus garams nei ankstesnis. Tai būtina, kad garai laisvai judėtų dėl dalinio slėgio iš patalpų į išorę. Šilumos izoliacijai dažniausiai naudojama akmens vata, pasižyminti didele garų laidumo savybe.

Akmens vatos išorinis sluoksnis turėtų būti su apsaugine priešvėjine plėvele. Dar geriau montuoti papildomą kietesnės priešvėjinės vatos sluoksnį, perdengiant sluoksnius.

Tinkuojamų fasadų sistemos

Tinkuojami fasadai oficialiai vadinami - išorinėmis sudėtinėmis termoizoliacinėmis sistemomis arba sutrumpintai dar ETICS. Taigi ETICS šiltinimo sistema susideda iš to, kad šilumos izoliacinė medžiaga - prie sienų klijuojama klijais ir tvirtinama mechaniškai - smeigėmis, o išorinė apdaila įrengiama iš plono dekoratyvinio tinko sluoksnio.

Fasado apdailinio dekoratyvinio tinko pasirinkimas priklauso nuo naudojamų termoizoliacinių medžiagų rūšies, vietos klimato sąlygų ir t.t. Skirtingų tinkų ir/arba spalvų naudojimas suteiks namui estetinę išvaizdą. Šių sistemų populiarumą lemia technologiškai nesudėtingas procesas.

Tokio tipo sistemose šilumos izoliacijai ROCKWOOL siūlo naudoti akmens vatos plokštes iš FRONTROCK serijos. Statybos inžinerijos daktaras, UAB “ROCKWOOL” techninis vadovas.

Fasadams šiltinti naudojamos įvairios natūralios arba dirbtinės medžiagos, pasižyminčios skirtingu šilumos laidumu.

Polistirolenis putplastis ar akmens vata?

Polistirolenis putplastis yra uždarų porų, lengva izoliacinė medžiaga, pasižyminti gan didele garine varža, todėl ne visų rūšių blokelius galima juo šiltinti. Be to, dėl žemos degumo klasės (euroklasė E) jo negalima naudoti esant nepakankamam atstumui tarp gretimų pastatų. Lyginant su akmens vata, „pilkasis“ polistireninis putplastis turi truputį geresnių šiluminių savybių, tačiau bendras akmens vatos sluoksnis tebūtų vos 1-2 cm storesnis, imant visą sienos konstrukciją. „Pilkasis“ putplastis pakankamai jautrus aukštesnėms temperatūroms bei keičia matmenis (traukiasi).

Akmens vata dėl savo pluošto akytumo sienoms sukuria kvėpuojančią struktūrą, apsaugo nuo triukšmo ir gaisro įsiplieskimo.

Stiklo ar akmens vata?

Nors abi vatos priklauso tai pačiai mineralinių vatų grupei, tačiau jų savybės yra skirtingos. Pirmiausiai dėl pluoštinės struktūros bei plaušelių orientacijos akmens vata yra labiau atspari deformacijoms bei apkrovų poveikiui nei stiklo pluoštas. Svarbus ir kriterijus - atsparumas ugniai, t. y. akmens vatos naudojimo temperatūra siekia 1000 laipsnių Celsijaus, o stiklo vatos - tik iki 700 laipsnių Celsijaus.

Apdailos darbai

Prieš atliekant fasado šiltinimo darbus, yra statomi pastoliai. Pastoliai yra statomi ant tvirto pagrindo. Po pastolių kojomis turi būti padėtos 5cm storio lentos. Pastoliai statomi ir tvirtinami pagal gamintojo nurodytas rekomendacijas. Pastoliai tvirtinami prie sienos. Nuo sienos pastoliai atitraukiami tiek, kad netrukdytų, užbaigus fasado apšiltinimo darbus, įrengti lietvamzdžius ir kitas konstrukcijas.

Pagrindas turi būti tvirtas, švarus ir lygus. Nuo jo būtina nuvalyti dulkes, riebalus, statybinio skiedinio likučius, pelėsius ir kitus nešvarumus. Leistinas pagrindo nelygumas - iki 10mm tikrinant 2m gulsčiuku. Didesnius nelygumus būtina išlyginti kalkių cemento skiediniu, arba keičiant polistirolo (akmens vatos) plokščių storius.

Paruoštus klijavimui, bet stipriai drėgmę įgeriančius paviršius būtina gruntuoti specialiu gruntu. Gruntavimas sustiprina paviršių, sumažina jo įgeriamumą bei pagerina sukibimą su klijavimo skiediniu. Stipriai įgeriančius paviršius būtina gruntuoti giluminiu gruntu. Neįgeriantys paviršiai gruntuojami specialiu gruntu su kvarciniu smėliu arba gruntiniais dažais.

Cokolio profilis naudojamas kaip vientisa ir lygi atrama pradedant klijuoti izoliacines plokštes. Prie pagrindo tvirtinamas kaiščiais, tvirtinimo vietose nelygumai išlyginami tarpinėmis plokštelėmis.

Šilumą izoliuojančios plokštės prie pagrindo klijuojamos klijais, atspariais šalčiui ir drėgmei. Klijuojant izoliacinių plokščių lameles iš mineralinės vatos, klijavimo skiedinio sluoksnis dantyta mentele užtepamas ant viso plokštės paviršiaus. Klijuojamo būdas parenkamas atsižvelgiant į pagrindo lygumą, naudojamą apšiltinimo sistemą ir darbo sąlygas.

Šilumą izoliuojančios plokštės klijuojamos visuomet nuo apačios į viršų, skiriant ypatingą dėmesį kraštų priklijavimui. Klijuojant pirmąją plokščių eilę ant cokolio profilio lystelės, būtina prižiūrėti, kad šilumą izoliuojančios plokštės gerai prisispaustų prie priekinio užlenkto lystelės krašto. Jokiu būdu neturi atsirasti tarpo, t.y. cokolio profilis neturi būti išsikišęs dėl per plono klijų sluoksnio.

Ties fasado kampais plokštės jungiamos taip, kaip apdailinių plytų mūras. Taip jungiamos ties vidiniais ir ties išoriniais kampais.

Klijuojant polistirolo izoliacines plokštes, virš langų ir durų dėl priešgaisrinės saugos yra klijuojama akmens vata.

Taikant šiltinimo polistirolu sistemą, yra naudojamas tam tikrą laiką brandinimo kameroje išlaikytas polistirolas. Tokio polistirolo plokštės būna kietesnės, mažiau deformuojasi jas tvirtinant, iš jų būna pasišalinę toksinai.

Siūlių negalima užtaisinėti klijavimo arba glaistymo skiediniais.

Klijavimo skiediniui sukietėjus (praėjus ne mažiau 72 valandoms po klijavimo), priklijuotos izoliacinės plokštės papildomai tvirtinamos smeigėmis. Smeigių rūšis ir ilgis parenkamas pagal sienos bei izoliacinės plokštės medžiagą. Į silikatinių plytų mūrą, betoną ir keramzitbetonį įkalamos smeigės su metaline vinimi. Akmens vatos lamelėms tvirtinti naudojamos 140mm pločio smeigių kepurėlės. Būtina patikrinti, ar įkaltos bei prisuktos smeigės laikosi tvirtai. Įkalus smeigių galvutės turi susilyginti su šiltinimo plokščių paviršiumi.

Ant priklijuotos vatos dantyta mentele užtepamas armavimo skiedinys, klojamas plastikinis kampainis ir lygia mentelės kraštine įplukdomas į skiedinį. Angokraščiai armuojami pirmajame sluoksnyje, klojant kampainį su armavimo tinkleliu. Klojant ant viršaus, tinklelis užleidžiamas iki briaunos. Viršutiniai angokraščiai armuojami, klojant kampainį su atbraila vandeniui nulašėti. Išilgai kampainiai sujungiami plastiko kampainį glaudžiant vieną prie kito, o tinklelį užleidžiant ne mažiau 100mm vieną ant kito.

Išsiplečianti sandarinimo juostelė 10x15mm naudojama po skardinėmis palangėmis.

Šilumą izoliuojančių plokščių paviršiaus armavimui naudojamas armavimo ir glaistymo skiedinys su stiklo plaušu bei stiklo audinio armavimo tinklelis. Tinklelis sujungiamas plokštumoje, atskiras vertikalias tinklelio juostas užleidžiant 10cm viena ant kitos (ant tinklelio paženklinta tam tikros spalvos linija). Armavimo sluoksnis klojamas ant cokolio profilio priekinės briaunos latako ir po to, kai skiedinys sukietėja, nupjaunamas mentele. Kampuose tinklelis dedamas iki plastikinio kampainio. Po to, papildomai užtepant arba nuimant perteklių, paviršius užglaistomas tuo pačiu armavimo skiediniu. Taip sukuriamas besiūlis ir lygus paviršius. Visas šis procesas atliekamas vienu etapu.

Tie paviršiai, kurie bus apklijuoti plytelėmis, turi būti armuoti sustiprintu stiklo pluošto tinkleliu, armavimo sluoksnį papildomai tvirtinant smeigėmis su metaline vinimi.

Prieš galutinę fasado apdailą paviršius gruntuojamas gruntiniais dažais arba impregnavimo gruntais.

Fasado apdailos sluoksniui naudojamos lauko darbams skirtos dekoratyvinio tinko rūšys.

Polistirolu apšiltintą paviršių galima apdailinti plytelėmis. Nerekomenduojama apklijuoti plytelėmis mineraline vata apšiltintą fasadą, kadangi vata pasižymi geru garų pralaidumu, tuo tarpu plytelės praktiškai garų nepraleidžia ir todėl užkerta kelią vandens garams laisvai pasišalinti.

tags: #fasadu #siltinimas #akmens #vata #technologija