Molio tinkas, dar kitaip vadinamas "Mr. Clay" arba betono imitacija, yra natūrali ir tvari apdailos medžiaga, kuri pastaruoju metu tampa vis populiaresnė. Jo istorija siekia senovės laikus, o modernios technologijos leidžia sukurti unikalius ir išskirtinius interjerus.
Kaip prisimena 2016 metais prekių ženklą „Mr. Clay“ Alytuje įkūrusi Raimonda Radvilavičienė, molio tinkas tuomet atrodė labai nišinis produktas. Tačiau laikui bėgant tapo vis labiau mėgstamu savo namus įsirengiančių naujakurių ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Baltijos šalyse, Lenkijoje, Nyderlanduose, Norvegijoje, Graikijoje, Anglijoje ir net Pietų Korėjoje.
Šiandien architektų vizijoms įgyvendinti nebeužtenka tik paprasto, visiems laikams sustingusio betono. Tad mokslininkai jį bando tobulinti. Štai Karališkosios menų kolegijos Londone studentai sukūrė betoną, kuris valdomas kompiuterio keičia savo spalvą. Galima jame rodyti ir nesudėtingus piešinius ar tekstą. Taigi sieną galima paversti laikrodžiu ar termometru.
JAV Mičigano universitete sukurtas lankstus ir savaime atsistatantis, įtrūkius ir plyšius „užsigydantis“ betonas. Tradicinis betonas laikui bėgant skilinėja, įtrūkiuose kaupiasi drėgmė, kuri dėl temperatūrų skirtumo keičiantis metų laikams jį ardo. Naujasis betonas net ir veikiamas didelės apkrovos nelūžta, nors deformuojasi ir skilinėja. Be to, panaikinus apkrovą vėl atsistato ir tarsi užsigydo įtrūkius. Ši betono savybė, anot mokslininkų, yra labai svarbi gelžbetoninėms konstrukcijoms ir statiniams iš gelžbetonio seismiškai aktyviose pasaulio vietose.
2010 m. pasaulinėje parodoje Šanchajuje Italijos paviljonas pristatė ne tik savo šalį, bet ir naują statybinės medžiagos tipą - peršviečiamą betoną. Dieną paviljonas atrodė lyg pastatas iš paprasto betono, tačiau esant pastato viduje ar žvelgiant į jį sutemus atsiskleidė nepaprastos jo savybės. Šio betono blokai turi daug nedidelių kiaurymių, kurios užpildytos iš dalies permatoma derva, tad sienos praleidžia iki 20 proc. šviesos srauto. Taip sumažinamos patalpų eksploatacijos išlaidos, nes sumažėja dirbtinio apšvietimo poreikis.
Istorinis kontekstas
Jau prieš 11 tūkst. metų Anatolijos (dabartinės Turkijos azijinės dalies) žmonės savo būstų grindis sutvirtindavo medžiagomis, panašiomis į betoną. Jie naudojo kalkakmenio smiltis, o rišamoji medžiaga buvo kalkių ir molio mišinys. Gipso ir kalkių skiedinį kaip akmenų jungimo medžiagą masyvioms konstrukcijoms statyti naudojo egiptiečiai. Didžiąją kinų sieną III amžiuje prieš Kristų kinai statė naudodami betoną su kalkėmis. I a. prieš Kristų iš tokio betono pastatytas Romos Panteono šventyklos kupolas. Daugiau nei 40 metrų skersmens kupolas savo dydžiu, statybos darbų kokybe ir ilgaamžiškumu stebina iki šiol. Romėnai betoną taip pat naudojo akvedukams ir amfiteatrams statyti. Žlugus Romos imperijai jis labai ilgai beveik nenaudotas - iki tol, kol jo sudėtis ir savybės buvo patobulintos.
1796 m. anglas Jamesas Parkeris išrado hidraulinę rišamąją medžiagą, gaminamą iš mergelio (molingos uolienos) ir molio mišinio - romancementį, kuri tapo pagrindine betono sudėtine dalimi. Bet tik iki 1824-ųjų, kai anglų išradėjas Josephas Aspdinas išrado portlandcementį, gaminamą iš klinčių ar kreidos ir molio ar mergelio. Nuo tada su portlandcemenčiu gaminamas betonas tapo svarbiausia ir plačiausiai naudojama statybine rišamąja medžiaga, greitai kietėjančia ir tampančia kieta kaip plienas.
Gelžbetonį - betoną, į kurį įdėta metalo, dažniausiai plieno, - išrado prancūzų sodininkas Josephas Monier. Nepatenkintas moliniais gėlių vazonais, kuriuos ardė augalų šaknys, jis pradėjo eksperimentuoti su betonu ir metalu. Savo išradimą pristatęs 1867-ųjų Paryžiaus parodoje tais pačiais metais naujovę ir patentavo. Tai padarė perversmą statybinių medžiagų pramonėje, nuo tada gelžbetonis - viena svarbiausių statybinių medžiagų.
Lietuvoje kalkinis betonas buvo naudojamas XIII a. gynybinių bokštų ir pilių sienų akmenims ir plytoms surišti. Cementbetonį pirmą kartą panaudojo architektas Liucijonas Fulgencijus Rimgaila Pagryžuvio (Kelmės r.) dvaro rūmų monolitiniams pamatams. Tokie pamatai 1867 m. buvo padėti ir rekonstruojamai Šiaulių Šv. Petro ir šv. Pauliaus bažnyčiai, 1887-1898 m. Kauno fortams. 1896-1903 m. pastatytas tiltų per Nemuną ir Merkį betonines atramas suprojektavo architektas Stanislovas Kerbedis.
Sovietmečiu Naujojoje Akmenėje pastačius cemento gamyklą jo užteko ne tik Lietuvai, bet ir didelei Sovietų Sąjungos daliai.
Molio tinko savybės ir privalumai
Molio tinko gamyboje naudojami įvairūs mineraliniai ar žemės pigmentai, marmuro ir smėlio užpildai, rudas bei baltas molis koalinas ir gamtinis polimeras celiuliozė. Kitaip sakant, molio tinke nėra jokių kenksmingių cheminių medžiagų, jis neskleidžia žmonių sveikatai ir aplinkai galinčių pakenkti lakiųjų organinių junginių.
Svarbu, kad molio tinkas yra visiškai pralaidus garams - nors ir gerai įgeria drėgmę, vėliau ją visą atiduoda atgal į patalpą. Tai leidžia iki minimumo sumažinti pelėsio atsiradimo riziką. Dėl pralaidumo garams molio tinko valymas yra kiek kitoks. Jo negalima valyti šlapiai ir smarkiai trinant, nes gali likti žymės. Aptaškius purvinais skysčiais ar vaikams jas pažymėjus flomasteriais, reikėtų naudoti audinių baliklį.
Kitas molio tinko privalumas - galėjimas jį įrengti kone bet kurioje patalpoje. Kadangi netraukia į save dulkių, toks paviršius - itin tinkamas alergiškiems žmonėms.
„Kadangi molio tinkas puikiai tinka dengti net tokius paviršius kaip stiklas, plytelės, baldinių plokštės, jį pamėgo ir interjero dizaineriai. Jie šią medžiagą įvertina ir dėl jaukaus vaizdo, natūralių spalvų bei faktūrų. Esant poreikiui, molio tinką galima net lakuoti.
Anot jos, lemiamu faktoriumi, ar įsirengti molio tinko sienas, tampa gyvenimo būdas, estetikos suvokimas ir požiūris į tvarumą. Molio tinko mišinio gamybai naudojamos natūralios medžiagos, kurių gavyba ir paruošimas reikalauja mažiau energijos. Be to, gamybos proceso metu nesusidaro jokių produkcijos atliekų ar nuotekų. Jei molio tinko sienos nepadengiamos jokiomis sintetinėmis medžiagomis kaip lakai ar dažai, nusidėvėjusį ir sudrėkintą tinką galima nuimti be jokių dulkių.
Radvilavičienė pastebi, kad molio tinko apdailos darbai atliekami daug greičiau, nei, pavyzdžiui, renkantis įprastus dažus. Sienas pakanka tik kruopščiai paruošti iki glaistymo. Patį molį galima liesti rankomis, jis lengvai nusiplauna nuo odos ir drabužių, todėl dažnai molio tinko apdailą įsirengia ir patys gyventojai.
Betono imitacijos įrengimas
Betono imitacija, pasak specialistų, puikiai tinka tiek gyvenamųjų, tiek komercinių patalpų interjere. Nors nuostabias sienas kuria profesionalūs meistrai, tačiau su molio tinku jėgas išbandyti tikrai galima ir patiems.
Paruošiamieji darbai
Prieš pradedant tinkavimo darbus reikia patikrinti paviršiaus tinkamumą. Naujuose pastatuose sienos paprastai būna gelžbetoninės, plytų mūras, akytojo betono arba mediena. Šiandien daug sienų statybinių medžiagų ir todėl pagrindui reikia tiksliai parinkti tinkamą tinkavimo mišinį. Betonas prieš dengiant tinkus turi būti pakankamai išdžiūvęs ir susitraukęs. Paviršius turi būti reikiamo tvirtumo ir be teršalų, kaip pvz. klojinių tepalo. Prieš pradedant tinkavimo darbus yra svarbu drėkinant patikrinti betono įgeriamumą, tvirtumą brėžiant ir švarumą valant. Taip pat rekomenduojama pamatuoti temperatūrą bei likutinį dėgnumą.
Mišrus mūras yra problematiškas pagrindas, turintis skirtingas savybes - nesudaro vienalyčio paviršiaus, todėl gali atsirasti lokalių apkrovų. Jei tinkuojamame paviršiuje yra kelios konstrukcinės medžiagos (pvz. Akytasis betonas yra ypač gerai šilumą sulaikanti mineralinė medžiaga sienoms, turinti labai didelį kiekį oro porų, kurios susidaro cheminės reakcijos metu išsiskiriant dujoms. Dažnai taip pat vadinamas dujų silikatu. Tinkavimui turi būti sumūrytas užpildytomis siūlėmis, neužterštas ir sausas. Ištrupėjimai turi būti užtaisyti tam skirtu skiediniu, druskų išnašos mechaniškai pašalintos. Reikėtų vengti skirtingų tinko sluoksnio storių. Lauke sukietėjusį tinką rekomenduojama padengti armavimo mišiniu su tinkleliu.
Jei konstrukcijos pagrindą sudaro medienos medžiagos, tokios kaip medžio plaušo vata, reikia pasirūpinti, kad plokštės būtų tinkamai pritvirtintos prie pagrindo. Šlapios arba drėgnos plokštės turi būti visiškai sausos. Tinkavimo darbus galima pradėti tik po to, kai atraminė konstrukcija, pagaminta iš tvirto mūro ar betono, yra pakankamai išdžiūvusi, kad būtų išvengta vėlesnių pastato pažeidimų. Palaidos dalys turi būti pašalintos.
Tinkavimo procesas
Mišinys yra saugus savarankiškam darbui, jį galima liesti rankomis, įrankiai plaunami paprastu vandeniu, o mineraliniai spalvų pigmentai nedažo nei odos nei rūbų.
Į ne mažesnę nei 35 L talpą pilkite 8,5 L vandens, berkite visą 132_B spalvos pigmentą ir gerai išmaišykite tam skirtu elektriniu maišytuvu. Toliau maišydami lėtai supilkite visą balto dekoratyvinio molio tinko pakuotę, gerai permaišykite ir uždengę talpą leiskite mišiniui pabrinkti bent 30 min. Mišinys gali atrodyti gan skystas, bet vėliau jis sutirštės.
Kol dekoratyvinis molio tinkas brinksta, lipniomis apsauginėmis dažymo juostomis reikia apsaugoti gretimas sienas, lubas, grindis, elektros jungiklius ir kitas sienoje esančias detales. Tuo pačiu, lipni apsauginė juosta padės suformuoti gražų vidinį kampą, tik atkreipkite dėmesį, jog klijuojant apsauginę juostą ant gretimos sienos, negalima jos įklijuoti tiesiai į kampą - reikia palikti 1-2 mm.
Paskirstyti molio tinko mišinį galima tipiniais glaistymo įrankiais, tačiau rašto formavimui ir poliravimui reikėtų naudoti nerūdijančio plieno glaistyklę su rankena iš viršaus. Glaistyklė turi būti pakankamai lanksti, ne per kieta. Briaunos ir kampai turi būti užapvalinti, kad nepaliktų įrėžimų ant sienos. Kokybiškas metalas užtikrins, kad įrankis nepaliktų ant sienos juodų žymių.
Pirmame sluoksnyje visą plotą padenkite dekoratyviniu molio tinku (132_B spalva) ir protarpiais sukurkite iškilesnę faktūrą. Visi sukurti efektai vėliau pasimatys ir paskutiniame sluoksnyje, todėl nepersistenkite, nes kuo daugiau įvairių efektų sukursite, tuo margesnė siena bus. Užnešti molio tinką ant sienos galite ir sukamaisiais judesiais, jeigu taip patogiau, tačiau vėliau visą paviršių turite dar kartą perbraukti glaistykle tiesiais judesiais horizontaliai ir vertikaliai, tam kad neliktų jokių, sukamųjų judesių žymių.
Išlyginus sieną, nuvalykite glaistyklę mentele ir dar kartą perbraukite per nutinkuotos sienos paviršių, tam, kad ant glaistyklės briaunos susikauptų nedidelis molio tinko mišinio perteklius, kuriuo ir formuojama iškili faktūra. Formavimo judesys turi būti lyg iš inercijos - greitas ir be didelio spaudimo į sieną. Jeigu šiuo judesiu nepavyksta sukurti natūraliai atrodančios faktūros, galite priglausti glaistyklę prie sienos visa plokštuma ir ją atkėlus gauti šiek tiek kitokį faktūros raštą. Likusį šapią molio mišinį uždenkite plėvele ar dangčiu, kad jis neišdžiūtų. Jūsų siena pilnai išdžius per maždaug 10 -14 valandų. Tada mentelės arba glaistyklės briaunomis lengvai nuskuskite iškiliausias sukurtos faktūros vietas, tačiau nepadarykite jų plokščių.
Jeigu norėsite savo betono imitacijos sienoje sukurti klojinių efektus, ant išdžiūvusio pirmojo sluoksnio turite suformuoti norimų matmenų blokus, klijuodami 5 -10 mm. pločio apsauginę dažymo juostą. Norėdami išraiškingesnių linijų, klijuokite juostą du ar net tris kartus vieną ant kitos.
Antram betono imitacijos sienos sluoksniui apdailinis molio tinkas gali būti ne toks tirštas kaip pirmame sluoksnyje, todėl į likusį mišinio kiekį galite papildomai įpilti iki 0,5 l. Antrame betono imitacijos sienos sluoksnyje turite plonai padengti visą sienos plotą, tik šį kartą ne kurdami iškilią faktūrą, o atvirkščiai, palikdami šiek tiek nedidelių ertmių, pro kurias matytųsi pirmasis sluoksnis. Ertmės natūraliai atsiranda, kai molio tinkas ant sienos užnešamas labai greitu judesiu arba lyginant mišinį, kuris užneštas glaistui užnešti skirtu voleliu. Nebandykite ertmių sukurti dirbtinai nes neatrodys gražiai ir natūraliai, todėl, jei tikrai nepavyksta, geriau jų nedarykite visai, o tik padenkite sieną plonu apdailinio molio tinko sluoksniu. Net ir tuo atveju, kai gaunasi gražios, natūraliai atrodančios ertmės - nepersistenkite, nes kuo daugiau jų bus, tuo margesnė siena atrodys. Nesistenkite simetriškai atkartoti jokių efektų nei viename sluoksnyje.
Trečias sluoksnis - Finish nr. Dabar galite pasiruošti molio - marmuro glaistą FINISH NR. 9 trečiajam sluoksniui. Į ne mažesnę nei 20 L talpą pilkite 5,5- 6 L vandens, berkite visą 134_B spalvos pigmentą ir gerai išmaišykite tam skirtu elektriniu maišytuvu. Toliau maišydami lėtai supilkite visą molio - marmuro glaisto Finish nr. 9 pakuotę, taip pat įberkite apie 20 g. maltos kietmedžio anglies, kuri suteiks labai gražų, juodų grūdelių triukšmo efektą. (Tinka paprasta grilinimui skirta kietmedžio anglis, tiesiog smulkiai sutrinkite grūstuvu) Dar kartą permaišykite mišinį ir uždengę talpą leiskite pabrinkti bent 30 min.
Išdžiūvus antrąjam sienos sluoksniui, nulupkite nuo sienos apsaugines dažymo juostas, kuriomis formavote klojinių imitaciją. Dar kartą permaišykite mišinį ir patikrinkite ar nėra per tirštas, nes ant sienos jis turi teptis plonai ir lengvai. Jau po pirmojo potėpio matosi, kaip išsiryškina efektai sukurti pirmuose dviejuose sluoksniuose, bei kaip atsidengia įbertos anglies grūdeliai. Dirbant su molio - marmuro glaistu FINISH nr. 9 svarbiausia glaistykle nuimti mišinio perteklių, kad vietomis jis būtų beveik permatomas. Šiame sluoksnyje taip pat galima sukurti natūraliai atrodančių ertmių, bet rekomenduojame jų daryti vos keletą. Trečiame sluoksnyje įdomias ertmes galima išgauti švarią glaistyklę priglaudus visa plokštuma prie dar drėgnos sienos ir tiesiog atitraukiant. Dažnam šie efektai gaunasi visai netyčia, kai vis norima pataisyti jau nutinkuotus sienos plotus. Todėl turėkite omenyje, kad didelių pataisymų ant truputį pradžiūvusio paviršiaus geriau nedaryti arba labai atargiai, nes šioje stadijoje jį pažeisti lengviausia.
Kai siena, palietus ranka, jau nelimpa ir nebetepa, bet dar yra drėgna - galime švelniai sukietinti ją glaistykle. Sunku tiksliai pasakyti laiką, nes viskas priklauso nuo daugybės džiūvimo faktorių, bet apytikslis kietinimo pradžios intervalas yra nuo 30 min. iki 1h. Kietinimas vyksta su ta pačia, nerūdijančio plieno glaistykle. Įrankis turi būti švarus ir sausas, o pats kietinimas vyksta šiek tiek atkėlus vieną glaistyklės briauną nuo sienos, atsargiai spaudžiant įrankį. Tą pačią vietą glaistykle reikėtų paliesti ne daugiau nei 1 - 3 kartus, horizontaliais bei vertikaliais judesiais. Jeigu sieną kietinsite labai intensyviai, ji džiūvimo procese gali suskilinėti.
Leiskite trečiam sluoksniui dar šiek tiek pradžiūti, o tuo metu pasiruoškite vandens ir juodo pigmento mišinį vandens nubėgimų efekto kūrimui, jeigu planuojate juos daryti. Į 1 litrą vandens berkite apie 10 g. juodo pigmento ir gerai išmaišykite. Nubėgimo efekto kūrimui galima naudoti purkštuvus, teptukus bei volelius. Gražiausi vandens nubėgimų efektai gaunasi su purkštuvu - palengva purkškite mišinio dulksną tol, kol susidaręs perteklius ims natūraliai tekėti. Jeigu tekėjimas per ryškus galite atsargiai supurkšti sieną švariu vandeniu, kuris praplaus jau esamus nubėgimus. Nedarykite nubėžimų efekto atsikartojimų ant visos sienos ir viename aukščio lygyje. Geriausiai, jei pasirinksite vos kelias vietas. Taip pat yra viena auksinė “paliejimų” taisytyklė - reikia būtinai naikinti pradžią ir pabaigą, o tą galite padaryti purkšdami švarų vandenį arba drėgna kempine tapšnojimo judesiais. Pigmentuotu vandeniu galite protarpiais dulksna supurkšti ir visą sienos plotą, bet nedarydami nubėgimų. Vėliau kietinant sieną dar kartą, tose vietose gali gražiai patamsėti, todėl atrodys natūraliau. Bet jokiu būdu nekietinkite, jei ant sienos paviršiaus dar blizga vanduo,o pati siena lipni ir palietus dar tepa rankas, nes išstumdysite paliejimų efektus. Jeigu siena, kuriant efektus vietomis perdžiūvo, ją reikėtų šiek tiek sudrėkinti švariu vandeniu, palaukti kol vanduo visiškai susigers, o pati siena, ją palietus ranka, nebeteps ir tada sukietinti dar kartą. Leiskite sienai gerai išdžiūti, tai gali trukti nuo 6 iki 12 valandų. Tam, kad siena įgautų atsparumą trinčiai bei skysčiams, lakuokite sieną Mr. Clay Varnish nr.
Tinkamumo kriterijai ir priežiūra
„Visų pirma, vertėtų atsižvelgti į turimą biudžetą. Taip pat būtina įsivertinti, ar pakaks laiko šiam darbui. Svarbi ir estetika - molio sienas įrengiant ne profesionalams, dažnai pasitaiko įvairių klaidelių ir netobulų kampų, ne viskas atliekama idealiai. Jei tai vėliau neerzins, molio tinko sienas galima įsirenginėti ir patiems. Daug kam tokia veikla teikia malonumą, tad padarius darbą šie žmonės nesureikšmina minimalių defektų“, - pastebi „Mr. Clay“ atstovai.
Molio tinko valymas yra kiek kitoks nei įprastų sienų dangų. Jo negalima valyti šlapiai ir smarkiai trinant, nes gali likti žymės. Aptaškius purvinais skysčiais ar vaikams jas pažymėjus flomasteriais, reikėtų naudoti audinių baliklį.
Mokomasis Mr. Clay molio tinko tinkavimo video_UŽTRYNIMO METODAS
Modernia klasika tapusi betono imitacija puikiai tinka tiek gyvenamųjų, tiek komercinių patalpų interjere. Be abejo, nuostabias sienas kuria profesionalūs meistrai, tačiau su molio tinku jėgas išbandyti tikrai galima ir patiems.
