Šiuolaikiški pastatai turi būti saugūs ir efektyvūs energijos vartojimo požiūriu. Dažnai jie turi tenkinti ir kitas papildomas sąlygas, pavyzdžiui, bent jau dėl akustinio komforto. Norint tai pasiekti, geriausia naudoti aukštos kokybės ir ilgaamžius termoizoliacinius gaminius iš akmens vatos. Tačiau vien parinkti tik gaminį nepakanka. Tai, kas garantuoja pastate esančių žmonių komfortą ir saugumą bei užtikrina mažas eksploatacines sąnaudas, yra kompleksinis požiūris ir įvairių sprendimų, paremtų ilgamete praktika, taikymas. Rengiant pastatų projektus, architektams ir projektuotojams - be kuriamos koncepcijos patrauklumo - pirmiausia rūpi pastatų saugumas, ekonomiškumas ir energijos taupymas. Didelę reikšmę šiuo atveju turi tinkamų medžiagų ir patikrintų sprendimų pasirinkimas. Todėl projektuotojai ir statybininkai dažnai ją ir renkasi. Priežasties paprasta. Ne kiekviena izoliacija užtikrina atitinkamą apsaugos laipsnį, kurio reikalauja griežti statybos techniniai reglamentai, ir tuo labiau - ne kiekviena juos pranoksta. Dėl to ji yra geriausias apsauginis barjeras.
Vadinasi, apskaičiuojant sienos šilumos perdavimo koeficientą (U) reikia vertinti ir pataisas, atsiradusias dėl medžiagos įdrėkio, konvekcijos ir fasadinės apdailos tvirtinimo būdo (laikančiosios konstrukcijos karkaso). Tinkamai parinkus ir tiksliai sumontavus dvitankės struktūros termoizoliaciją iš akmens vatos plokščių, galima gauti sandarų, vientisą šiltinimo sluoksnį ir minimizuoti fasade atsirandančius šilumos tiltelius. Tačiau nereikia pamiršti, kad šiltinimui skirti gaminiai turi būti ne tiktai puikiomis izoliacinėmis savybėmis pasižyminčios medžiagos, bet ir teikti standartuose neminimos naudos - be kita ko, padidinti objekto priešgaisrinę saugą ir užtikrinti papildomą garso (akustinę) izoliaciją. Kaip minėta, labai svarbus yra ir priešgaisrinės saugos klausimas, tai vis dažniau turi įtakos ir eksploatuojamų objektų draudimo išlaidoms. Natūralios kilmės akmens vata padeda apsaugoti nuo ugnies pastato konstrukciją ir jame esančius žmones. Atsiranda apsauginis barjeras, todėl žmonės turi daugiau laiko evakuotis, o ugniagesiai - gelbėjimo veiksmams. Izoliacija iš akmens vatos neskatina ugnies išplitimo į viršų per vėdinamą oro tarpą, t. y. minimizuoja vadinamojo „kamino efekto“ atsiradimo riziką. Akmens vata išlaiko iki 1000 laipsnių temperatūrą. Išorinių sienų atveju gerokai sumažėja pavojus, kad ugnis išplis ir persimes į kitą aukštą.
Vėdinamų fasadų privalumai ir konstrukcija
Šiuolaikinėje architektūroje fasadas nebėra tik išorinis sluoksnis - tai pastato charakteris, energinis efektyvumas ir ilgalaikė investicija. Vienas pagrindinių vėdinamo fasado pliusų yra tame, kad apšiltinimui naudojamos medžiagos (dažniausiai tai mineralinė vata), nesugeria drėgmės ir ilgam išsaugo savo šilumos izoliacines savybes. Dėl natūralios ventiliacijos sienos geriau vėdinasi, džiūsta, taigi drėgmė iš šiltinamosios medžiagos išgaruoja žymiai greičiau. Ją, susikaupusią termoizoliacijai panaudotoje vatoje, šalina skersvėjis. Svarbu, kad fasado montavimo metu būtų užtikrinamas pakankamas, gamintojo rekomenduojamas ventiliacinis tarpas. Dar vienas vėdinamo fasado sistemos privalumas - papildoma apsauga nuo gaisro, nes fasado sistemos dalys gaminamos tik iš nedegių arba labai mažai degių medžiagų. Fasado plokštės kartu su šiltinimo sluoksniu sukuria dvigubą garso izoliacijos sistemą, nors tai ir nėra pagrindinė jų funkcija. Praktika įrodė, kad visi, kokybiškai įrengti, vėdinami fasadai yra ilgaamžiai, ilgą laiką nereikalaujantys dėmesio ir papildomų investicijų. Tiesa, tik tuo atveju, jeigu tinkamai naudojamos kokybiškos sertifikuotos medžiagos. Jeigu bus naudojamos prastos medžiagos ar darbai atliekami nesilaikant standartų, fasadas nebus ilgaamžis ir jį teks atnaujinti.
Vėdinamų sienų apdailos medžiagų pasiūla yra tikrai didelė - nuo medžio ir plastiko dailylenčių iki fibrocemenčio, aukšto slėgio laminato, keramikos ar aliuminio kompozicinių plokščių bei plytų mūro. Fasadų sistemų atsparumas ugniai. Deginame tris skirtingas fasadų sistemas: tinkuotą fasadą, vėdinamo fasado plokštę ,,EQUITONE", kuri yra pagaminta iš pluoštinio cemento bei aukšto slėgio celiozės laminato HPL.
Ventiliuojamo fasado konstrukcijos tipai ir medžiagos
Vėdinamas fasadas yra puikus sprendimas moderniems pastatams, leidžiantis efektyviai reguliuoti oro cirkuliaciją ir drėgmės judėjimą. Dėl šios konstrukcijos pranašumų, galima užtikrinti geresnę energijos taupymo sistemą ir sumažinti šilumos praradimą. Rinkdamiesi ventiliuojamo fasado apdailą, būtina atkreipti dėmesį į medžiagas ir jų savybes. Yra daug įvairių apdailos medžiagų, tarp kurių galima pasirinkti, tad svarbu žinoti, kurios geriausiai atitinka individualius poreikius. Šis straipsnis atskleis, ką reikėtų žinoti apie ventiliuojamo fasado įrengimą ir apdailą, suteikdamas naudingų patarimų ir praktiškų sprendimų.
Vėdinami fasadai suteikia efektyvų sprendimą pastatų šilumos izoliacijai. Jie padeda išvengti drėgmės kaupimosi ir šalčio tiltų, kas prisideda prie energijos taupymo. Vėdinami fasadai būna skirtingų tipų, priklausomai nuo naudojamų medžiagų. Pirmiausia, reikia nustatyti pastato vietą ir klimatines sąlygas. Svarbu žinoti, kad ventiliuojamo fasado įrengimas apima kelis esminius etapus. Tai apima tinkamų apdailos medžiagų pasirinkimą, izoliacijos montavimą ir priežiūros aspektus. Pasirenkant apdailos medžiagas, būtina atsižvelgti į drėgmę, energijos efektyvumą ir dizainą. Galimos medžiagos yra medinės dailylentės, metalinės plokštės, plytelės ir tinkas. Dizainas turi pasitarnauti estetiškai ir derėti prie aplinkos.
Fasado izoliacijos procesas yra būtinas norint užtikrinti energijos taupymą ir apsaugą nuo drėgmės. Izoliacijos storis turėtų būti ne mažesnis kaip 100-150 mm. Montavimo metu svarbu laikytis gamintojų rekomendacijų. Izoliacinės medžiagos turi būti montuojamos be tarpų, kad būtų užtikrinta jų efektyvumas. Priežiūra yra esminė ventiliuojamo fasado ilgaamžiškumo dalis. Medinės apdailos reikia rūpintis, kad būtų išvengta puvimo ir grybelio. Rekomenduojama atlikti patikrinimus kas 1-2 metus.
Pluoštinis cementas yra mineralinės sudėties medžiaga, pasižyminti išskirtinėmis estetinėmis ir fizinėmis savybėmis. plokštės padengtos antigraffiti danga, kuri nenusivalo net po keliolikos plovimų.
Aukšto slėgio celiuliozės laminato (HPL) plokštes sudaro išoriniai dekoratyviniai paviršiai ir vidiniai supresuoti celiuliozės pluoštai. Plokštę sudarančios medžiagos impregnuotos termoaktyviomis fenolio dervomis, kurios suteikia joms papildomą atsparumą. HPL plokštės yra ypatingai tvirtos, atsparios saulės ir kitų atmosferos reiškinių poveikiui. Šios plokštės taip pat atsparios graffiti dažams.
Standartinė aliuminio kompozicinė plokštė sudaryta iš dviejų aliuminio lakštų EN AW-3005 ((Al Mn1 Mg0.5), 3000 Serial Alloy, H42-46) ir plastikinio ar mineralinio užpildo. Kadangi rinkos poreikiai yra labai įvairūs, aliumininės plokštės gaminamos naudojant skirtingo storio užpildus. Visi dažyti paviršiai padengti apsaugine plėvele. Kompozicinė medžiaga, naudojama plokščių gamybai, yra standi, atspari mechaniniams smūgiams, lūžimui, slėgiui. Išskirtinė aliumininių plokščių savybė yra jų akustinės charakteristikos. Naudojant tokias plokštes vėdinamiems fasadams žymiai padidėja sienos garso izoliacija. Termiškai dažytos plokštės pasižymi spalvų gausa. Jos gali būti tiek standartinių, tiek ir nestandartinių atspalvių, nes aliuminis palyginti lengvai ir paprastai dažomas. Plokštės yra atsparios klimatiniams poveikiams ir pramoninei taršai. reiktų žinoti, kad tokio tipo plokštės yra lengvesnė ir tvirtesnė pastatų fasado apdailos medžiaga, lyginant su kitomis, esančiomis rinkoje todėl saugiai galima sumažinti tvirtinimo sistemos išlaidas. Aliumininė plokštė yra atspari atmosferiniams reiškiniams, todėl gali būti montuojama esant bet kokiam orui. Montavimo darbai nesudėtingi.
Rinkoje dar yra ir keraminių plokščių, tačiau daugiabučių namų fasadams jos naudojamos ganėtinai retai. Tokio tipo plokštės, paprastai, naudojamos prabangių daugiabučių apdailai. Plokštės pasižymi ypač ilgu tarnavimo laiku - iki 80 metų.
Šilumos tiltelių prevencija ir inovatyvūs sprendimai
Pastatų šiltinimo darbai pradedami turint konkrečius tikslus, tačiau, kaip rodo praktika, apšiltinant fasadus, nesvarbu, kuri sistema buvo pasirinkta - tinkuojama ar vėdinama - klaidų vis dar pasitaiko. Yra nustatyta, kad daugiausia šilumos prarandama per nesandarias pastato konstrukcijas. Net ir padidinus montuojamos termoizoliacinės medžiagos sluoksnį, bet neužtikrinus pastato sandarumo, norimo efekto apšiltinimas neduos. Kadangi pastato siena nuolat patirs išorės veiksnių poveikius, reikia tinkamai sudėlioti pastato vėjo, garo ir termoizoliacija. Pastatas turi būti šiltas, bet tuo pat metu turi būti sudarytos sąlygos pasišalinti perteklinei drėgmei.
Neseniai pastatyti ar renovuoti pastatai praeivių akį traukia estetiškais spalvotais fasadais. Tokių namų gyventojai džiaugiasi šiltais būstais, komfortiškomis sąlygomis ir sutvarkyta aplinka. Tačiau kartais ant fasadų išryškėja vienodais atstumais matomi apskritimai. Juos lengviau pastebėti, esant drėgniems orams ar atšalus. Šių apskritimų atsiradimą specialistai dar vadina „boružėlės efektu“. Iš tiesų tai - smeigių galvutės. Jos nėra vien estetinis trūkumas, tai - ženklas, kad pastate patiriama šilumos nuostolių.
Pagrindinė smeigių funkcija - atlaikyti vėjo apkrovas, kitaip tariant, užtikrinti, kad termoizoliacinių plokščių nuo fasado neatplėš smarkus vėjas. Smeigių skaičius pastatuose gali gerokai skirtis. Jis priklauso nuo to, kur stovi namas: jei vietovėje vyrauja stiprūs vėjai (pavyzdžiui, pajūrio regione), tai fasadams, o kartu ir smeigėms tenka didesnės vėjo apkrovos. Arčiau žemės vėjas būna silpnesnis, o aukštų pastatų viršutinėje dalyje ypač reikia užtikrinti fasado atsparumą didesnėms apkrovoms. Todėl šiltinant pastatus, kuriuos veikia didesnės, nei įprasta, vėjo apkrovos, smeigių reikia kur kas daugiau. Apskaičiuojant reikiamą smeigių skaičių, svarbūs ir kiti veiksniai: gamintojo pateikti montavimo reikalavimai, šiltinamos konstrukcijos būklė, pagrindo medžiaga, naudojamo tinko mechaninės ypatybės ir fasado įrengimo technologija.
Įprastai smeigėmis šiltinamoji medžiaga yra perveriama kiaurai, tarsi prikalama prie konstrukcijos. Nors savo funkciją šie elementai atlieka gerai, toks smeigių tvirtinimo būdas blogina pastato šilumines charakteristikas - jos tampa tiesioginiais šilumos tilteliais. Ir kuo daugiau smeigių naudojama, tuo didesnių šilumos nuotolių patiriama. Šiuo metu pastatai šiltinami labai storu termoizoliacinės medžiagos sluoksniu - A+ energinio naudingumo klasės pastatuose jis siekia net keliasdešimt centimetrų, tad tenka naudoti itin ilgas smeiges. Kadangi jos turi atlaikyti ne tik vėjo apkrovas, bet kartu su šiltinamuoju ir apdailos sluoksniais - ir pastato judėjimus, turi būti tuo pat metu ir tvirtos, ir elastingos. Jei smeigės neatitinka šių reikalavimų, jos gali sulūžti - taip neretai nutinka dar montavimo metu, todėl dažniausiai naudojamos metalinės ar kombinuotos plastiko ir metalo smeigės, kurios yra gana laidžios šilumai.
Kad šilumos nuostoliai per smeiges būtų kuo mažesni, jų galvučių paviršius įgilinamas į šiltinamąją medžiagą, pavyzdžiui, polistireninį putplastį. Jame išfrezuojama smeigės galvutės skersmens duobutė, tuomet smeigė įgręžiama į šiltinamąją medžiagą ir konstrukciją, o jos galvutė uždengiama specialia putplasčio „tablete“ - tokio pat storio kaip išfrezuotos duobutės gylis. Tinkamas smeigės įgilinimas ir uždengimas ypač svarbus, jei fasadas bus dengiamas plonasluoksniu tinku; netinkamai sumontuotos smeigės bus matomos per tinką - pasireikš jau minėtas „boružėlės efektas“. Deja, net ir toks smeigių montavimo būdas nėra labai veiksmingas - termovizinėse nuotraukose jų vietos labai aiškiai matomos.
Fasadų šiltinimo ir apdailos sistemų gamintojai stengiasi pasiūlyti tokius gaminius, su kuriais minėtų problemų nebeliktų. Vieni tokių - inovatyvios „Baumit StarTrack“ smeigės, kurios radikaliai skiriasi nuo įprastų. Esminė šių smeigių ypatybė ta, kad jos nekerta šiltinamosios medžiagos - yra įsukamos arba įkalamos (atsižvelgiant į naudojamą tipą) tiesiai į sieną prieš klijuojant šiltinamąsias plokštes. „StarTrack“ smeigių galvutės yra gerokai didesnio ploto nei įprastų, galvutė turi minkštus, lanksčius „sparnelius“. Montuojant galvutė padengiama tais pačiais klijais kaip ir šiltinamoji medžiaga. Kadangi sienoje smeigės išdėstomos kas 40 cm tiek vertikaliai, tiek horizontaliai (kiek tankiau montuojama kraštuose, palei cokolio profilį ir kitose didesnių apkrovų veikiamose vietose), didesnio ploto galvutės padidina šiltinamo paviršiaus ir termoizoliacinės medžiagos sukibties plotą. Fasado tenkančios išorinės apkrovos perduodamos klijavimo ir armavimo mišiniui bei smeigėms, tik tuomet - laikančiajai konstrukcijai. Taigi „StarTrack“ smeigės užtikrina didelę sukibimo jėgą ir atsparumą plokštės atplėšimui nuo konstrukcijos.
„StarTrack“ smeigės ir jų montavimo būdas turi ir daugiau privalumų. Kadangi jas paslepia termoizoliacinės plokštės, nelieka nė menkiausios galimybės susidaryti šilumos tilteliams. Tad tokia pati (ar net didesnė) kaip ir įprastų smeigių laikančioji geba pasiekiama neprarandant šilumos, o kadangi smeigių reikia tikrai nemažai, tai su „StarTrack“ pasiekiama geresnių viso konstrukcijos „sumuštinio“ šiluminių charakteristikų. Kaip minėta, „StarTrack“ smeigės nepažeidžia šiltinamosios medžiagos, jų nereikia įgręžti, užglaistyti galvučių, taigi sumažėja ir paviršiaus nelygumų tikimybė. O, naudojant tradicines smeiges, tenka nemažai laiko ir pastangų skirti nelygumams šlifuoti. Ir, žinoma, - paprastesnis bei greitesnis montavimas.
Kas yra šilumos perdavimo koeficientas (U)?
Kadangi smeigės montuojamos prieš klijuojant termoizoliaciją, lengva sužiūrėti, kad jos būtų išdėstytos tinkamais atstumais, reikiamu dažnumu ir tinkamose vietose (ne mūro siūlėse). O, kad vieno tipo „StarTrack“ smeigės tinka tvirtinant įvairaus storio šiltinamąsias plokštes, tik dar supaprastina darbų atlikimą, taigi sumažina klaidų tikimybę, sutrumpina montavimo laiką ir sumažina sandėliavimo išlaidas. Naudojant įprastas smeiges, mechaniškai tvirtinti termoizoliacines plokštes galima tik jas priklijavus prie konstrukcijos. Kadangi šaltu oru šiltinamųjų plokščių klijuoti negalima - nėra statybinių mišinių, su kuriais būtų galima dirbti esant neigiamai aplinkos temperatūrai, darbus tenka stabdyti. O su „StarTrack“ galima nepaisyti orų sąlygų, šias smeiges tvirtinti į sieną galima net ir esant neigiamai aplinkos temperatūrai.
Akivaizdu, kad daugelį problemų gali išspręsti inovatyvūs produktai. Puikiu tokiu gaminiu laikomos „StarTrack“ smeigės, kurios padeda atsikratyti krūvos fasado įrengimo bėdų: jos eliminuoja šilumos tiltelius, nesudaro sąlygų atsirasti „boružėlės efektui“, leidžia paankstinti ir pagreitinti fasado įrengimo darbus, o kartais - ir sutaupyti. Tiek statant naują namą, tiek renovuojant senesnį, vienas pagrindinių darbų yra jo šiltinimas. Todėl ne vienos su pastatų šiltinimu susijusios problemos padedančios išvengti inovatyvios „StarTrack“ smeigės yra geriausias pasirinkimas: projektuotojams jos yra puiki priemonė, leidžianti išspręsti aktualiausią šių dienų problemą - užtikrinti pastato energinį efektyvumą; statytojui jos sudaro galimybę pateikti užsakovui ekonomiškai naudingesnius sprendimus; namo ar būsto šeimininkui - džiaugtis estetišku ir šilumą tausojančiu fasadu.
Ventiliuojamų fasadų nauda ir priežiūra
Ventiliuojami fasadai pastatams vasarą padeda būti gerokai vėsesniais. Karštuoju metų laiku oro tarpas tarp HPL plokščių ir izoliacinio sluoksnio užtikrina natūralią fasado ventiliaciją, o HPL plokštės apsaugo nuo tiesioginių saulės spindulių ir taip nuolat HPL plokštės palieka namo sienas pavėsyje. Tokiu būdu pasiekiamas komfortiškas mikroklimatas patalpose, nereikalaujantis papildomų brangių kondicionavimo sistemų. Apšiltinimo medžiaga ištisus metus išlieka sausa bei išsaugo nepakitusias šilumos apsaugos savybes. Todėl sumažėja šildymo išlaidos. HPL fasado plokštės neleidžia krituliams patekti ant apšiltinimo medžiagos. Drėgmė laisvai nuteka žemyn vidine plokščių puse ir briaunomis arba išdžiūsta kylančiame oro sraute.
Priešgaisrinė apsauga. Ventiliuojamo fasado plokštės ir jų sistema susideda iš medžiagų, kurios priskiriamos sunkiai degių arba visiškai nedegių kategorijai. Tai neleidžia ugniai plisti gaisro atveju.
Patikima garso izoliacija. HPL fasado plokštės turi padidintą garso izoliaciją ir kartu su šiltinimo sluoksniu sudaro dvigubą išorinio triukšmo apsaugą.
Efektyvi apsauga nuo šalčio tiltų išorinėje sienoje. Sušalusios fasado plokštės nesiliečia prie šiltinimo sluoksnio bei apsaugo nuo tiesioginio žvarbaus vėjo į namo sieną.
Lengvas, greitas, paprastas, švarus ir pigus montavimas nenaudojant jokių skiedinių. Didesnė pinigų suma tenka kokybiškoms medžiagoms (HPL plokštėms) ir mažesnė apdailos darbams atlikti. Esant poreikiui yra galimybė nesunkiai pakeisti vieną ar kelias plokštes. HPL fasado apdaila gali būti atliekama visais metų laikais, net ir esant didžiausiems šalčiams. Ventiliuojamų fasadų sistema puikiai tinka nelygioms, suskilusioms ar sutrūkusioms sienoms. Išorinei pastato sienai nereikalingas specialus paruošimas prieš ventiliuojamo fasado kabinimą. Nereikalingi tinkavimo darbai. Ventiliuojamu fasadu eliminuojami visi mūrijimo defektai, siūlių netikslumai, sienos kreivumo defektai, įtrūkimai, skilimai ar kiti pažeidimai. Ventiliuojamo fasado sistemos neriboja architekto kūribiškumo laisvės, norint suteikti pastatui išskirtinę formą ar spalvinę gamą.
Aukšto slėgio laminato (HPL) fasado plokštės pasižymi išskirtiniu atsparumu. Jos neblunka ir nereikalauja jokios priežiūros iki 50m. Sunkiai braižosi, sunkiai tepasi, turi „antigrafiti" padengimą, todėl vandalų piešiniai nusivalo be didesnio vargo. HPL ventiliuojami fasadai yra laisvai „vaikštanti" sistema. Dėl šios dangos tvirtinimo ypatumų plokštėms paliekama laisvė judėti prie temperatūrinių pokyčių. Tokiu būdu HPL plokštės neleidžia fasadui skilinėti ir trūkinėti, judant namui, siaučiant uraganams, vėtroms, žemės drebėjimams ar kitiems mechaniniams poveikiams. Ypač efektyviai HPL plokštės panaudojamos naujiems pastatams bei individualiems namams, kuriems kažkurį laiką būdingas judėjimas.
Ventiliuojami fasadai ir jų sistema neleidžia susidaryti šiltnamio efektui. Drėgmė susidariusi dėl garų difūzijos netrukdomai išleidžiama iš pastato, nes fasado apdaila nėra prigludusi ir neblokuoja drėgmės pasišalinimo ir pastato „kvėpavimo". Ši fasado apdaila puikiai tinka norint išvengti šiltnamio efekto nepatogumų. Dėl visų aukščiau išvardintų priežasčių naujiems pastatams tokia fasado apdaila sumažina energetines sąnaudas pastato šildymui, taip pat optimizuojamas pastato išorinės sienos storis, todėl sumažinama apkrova pamatams.
Trūkumai: Mums žinomas vienintelis ventiliuojamų fasadų trūkumas lyginant su tinko fasadu, tai aukštesnė kaina. Tačiau įsivertinant HPL fasado ilgaamžiškumą ir išlaidas išdalinus per visą tarnavimo laikotarpį (~50m), nustebsite įsitikinę, kad aukšto slėgio laminatas yra vienas pigiausių pasirinkimų!
Ventiliuojamas fasadas yra inovatyvus pasirinkimas, leisiantis mėgautis nepriekaištingu funkcionalumu ir išskirtiniais dizaino sprendimais. Nenuostabu, jog palyginti neseniai rinkoje atsiradusios šios inovatyvios fasadų sistemos netruko pelnyti statybos specialistų simpatijas. Ventiliuojamo fasado sistemos savyje apjungia funkcionalumą, estetiką ir ekonomiškumą. Tai savybės, kurios visada vertinamos bei kurias suderinti tarpusavyje nelengva - tam reikia daug žinių, įgūdžių, praktikos. Ventiliuojamų fasadų sprendimai itin vertinami dėl pavydėtinos apsaugos nuo šalčio, karščio ir triukmo, taip pat atmosferos poveikio, todėl tokia fasadų konstrukcija bus tobulas pasirinkimas bet kokioje klimato zonoje esantiems statiniams.
Ventiliuojamo fasado sistemos pasižymi išskirtiniais privalumais, masinančiais praktiškų ir visapusiškai naudingų sprendimų šalininkus. Vienas esminių aspektų - tokios sistemos efektyviai apsaugo nuo drėgmės kaupimosi, kas labai svarbu, kadangi besikaupianti drėgmė daro didelę žalą. Unikali konstrukcija ir užkirstas kelias kondensato kaupimuisi vidinę fasado pusę visuomet išlaiko sausą. Ventiliuojamų fasadų konstrukcija išsiskiria tuo, jog neleidžia išorinėse sienose susidaryti šalčio tiltams - taip apsaugoma nuo šilumos praradimo. Negana to, šiltinamoji medžiaga sausa būna visus metus ir išsaugo savo savybes nepakitusias. Svarbu pridurti ir tai, jog ventiliuojami fasadai pasižymi pavydėtina garso izoliacija. Be minėtų aspektų, ventiliuojamos fasado sistemos bus puikus pasirinkimas, nes jos atsparios mechaniniam poveikiui, t. y. paviršiaus pažeidimams. Tokia fasadų konstrukcija nesunkiai montuojama, tereikia specialių įrankių, žinių bagažo ir praktikos. Dėl savo specifikos ir montavimo ypatumų ventiliuojamo fasado sistemos - idealus variantas nelygioms, sutrūkinėjusioms sienoms.
Dviguba pastato fasado konstrukcija apsaugo dirbančiųjų ramybę nuo miesto triukšmo ir išlaiko viduje cirkuliuojančią šilumą. Taip taupoma energija ir kuriama ideali aplinka darbui. Fasadas suprojektuotas taip, kad įsileistų kuo daugiau saulės šilumos, bei ją išlaikytų viduje. Jis pasižymi įspūdingu 0,6 W/m2k šilumos perdavimo koeficientu, kuris atitinka aukščiausius, pasyviems namams keliamus šiluminės varžos reikalavimus. Gaminant langų sistemas, naudojamos ekologiška ricinos aliejaus pagrindu pagaminta izoliacinė medžiaga, kaip alternatyva naftos pagrindu pagamintiems polimerams.
