Druskos vartojimas kelia daugybę diskusijų, tačiau mokslininkai bei medikai vienbalsiai sutinka - druska žmogui gyvybiškai reikalinga. Saikingas jos vartojimas bei atsakingas naudingiausios druskos rūšies pasirinkimas - nemažiau svarbu.
Druskos reikšmė organizmui
Suaugusioje kūne yra apie 250 g natrio, šio elemento randama kūno skysčių sudėtyje: kraujyje, prakaite, ašarose, spermoje, šlapime, vaisiaus vandenyse. Chloras - nuodingos dujos, tačiau druskoje esantis chloridas ne tik nepavojingas, bet ir būtinas normaliam organizmo funkcionavimui. Šie jonai yra elektrolitai, palaikantys normalų ląstelių tūrį, kraujo spaudimą, organizmo pH, tai viena iš svarbiausių skrandžio sulčių, atsakingų už virškinimo procesą, dalių.
Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) gairėmis druskos nereikėtų vartoti daug - norint gauti būtinąją mikroelementų normą pakanka iki 5 g druskos per dieną, tačiau ne mažiau svarbu kasdien gauti ir apie 3 g kalio.
Himalajų druska: kilmė ir cheminė sudėtis
Prieš 40-50 milijonų metų, susidūrus dviem žemynų plokštėms susidarė Himalajai. Prieš tai šiame regione buvo didelė jūra Tetija. Džiūstant šiai „palaidotai“ jūrai nusėdo druskos. Druska susiformavo išdžiūvus senosioms jūroms ir iškilus Himalajų kalnų masyvui. Himalajų druskos klodai glūdi 400−600 metrų gylyje, didžiausios jos sankaupos yra dabartinėje Pakistano teritorijoje.
Himalajų druska savo chemine sudėtimi panaši į mums įprastą valgomąją akmens druską. Įprastinė valgomoji akmens druska yra rafinuojama, joje lieka tik natrio chloridas. Švariausios pasaulyje Himalajų druskos sudėtis gerokai turtingesnė - joje aptinkama net 84 mikroelementai. Tačiau perkant Himalajų druską kyla pavojus, kad įsigysite paprasčiausią klastotę.
Natūralumas ir išgavimas
Kalnų uolienų saugomos rausvosios druskos nepasiekia aplinkos teršalai, ji išgaunama dirbant rankomis, kantriai tikrinant uolienų masyvą bei ieškant rausvosios druskos sankaupų. Išgauta druska nėra rafinuojama, nėra kaitinama, nėra valoma cheminėmis medžiagomis, nėra papildoma mikroelementais, tad ji išlieka visiškai švari ir natūrali.
Tektoninių procesų metu druskos sluoksniai buvo palaidoti giliai po žeme ir apsaugoti nuo aplinkos taršos bei moderniųjų mikroplastikų, kurie šiandien aptinkami jūros druskoje. Kadangi druskos klodai milijonus metų buvo saugomi išsilydžiusių uolienų sluoksnio, jie yra neužteršti moderniais teršalais.
Spalva, skonis ir mikromineralai
Himalajų druskos spalva varijuoja nuo skaidrios baltos iki intensyvios rožinės ar net oranžinės. Tai lemia joje esantys mineralai, ypač geležies oksidas (rūdys, bet gerąja prasme). Rožiniai druskos kristalai laikomi viena švariausių druskų pasaulyje, be to, pasižymi mažesniu sūrumu nei, pavyzdžiui, akmens ar daugelis jūros druskų. Himalajų druska taip pat vertinama ir dėl ypatingo skonio.
1. Dėl stambesnių kristalų, viename šaukštelyje Himalajų druskos natrio yra mažiau nei smulkioje stalo druskoje. 2. Himalajų druska naudojama ne tik maistui, bet ir haloterapijai (druskų kambariams). Himalajų druska yra puiki alternatyva perdirbtai stalo druskai tiems, kurie vertina natūralumą ir produktų kilmę.
Jodas, mikroplastikas ir saugumo klausimai
Tiesa, labai svarbaus, normalią skydliaukės veiklą užtikrinančio jodo šioje druskoje yra mažiau, nei mums įprastoje, baltoje akmens druskoje. Dėl to vartotojai negauna reikalingo jodo kiekio, kuris nurodytas etiketėje, jei pakuotės nesandarios - jodas yra laki medžiaga, iš nesandarių pakuočių labai greitai išgaruoja.
Maisto chemikas nesiūlo patiekalų gardinti šia druska, jis pabrėžia problemą su klastotėmis: kaip atskirti tikrą Himalajų druską nuo klastotės? Pirmiausia į akis krenta skirtingos druskos tirpalų spalvos nuo beveik permatomos iki ryškiai rožinės ar net mėlynos. Mūsų įtarimas toks, kad gali būti pridėta kažkokių dažų. Jeigu ta medžiaga yra organinė, paprastai organiniai junginiai veikia kaip indikatoriai.
Chemijos laboratorijoje profesorius patvirtina įtarimus dėl druskos klastočių. Deja, tik vieno iš šešių gamintojų druska paliko skaidrų vandenį, tai pati brangiausia įsigyta Himalajų druska. Perkant svarbu atkreipti dėmesį į pakuotę, kilmę ir bandymus ištirpinti druską - natūrali druska tirpsta taip, kad tirpalas nenudažo vandens.
Himalajų druska, akmens ir jūros druska: palyginimas
| Savitas bruožas | Himalajų druska | Akmens druska | Jūros druska |
|---|---|---|---|
| Apdirbimas | Minimalus, nerafinuota | Dažnai rafinuota | Gali turėti mikroplastiko |
| Mikromineralai | Iki 84 mikroelementų | Paprastai tik NaCl | Daug mineralų, bet tarša |
| Jodo kiekis | Mažesnis | Dažnai joduota | Yra jodo, bet gali būti tarša |
| Pavojus klastočių | Yra (spalvos, dažai) | Galimos priemaišos, stiklas | Mikroplastikas |
Aliuminis Himalajų druskoje: ar verta nerimauti?
Tiesiogiai iš pateiktų šaltinių neaptiktas aiškus duomenų rinkinys apie aliuminio koncentracijas Himalajų druskoje. Tačiau svarbu žinoti keletą faktorių, lemiančių metalų buvimą druskoje apskritai:
- Druskos kilmė: Himalajų druska formavosi ir buvo palaidota po uolienų sluoksniais, todėl ji apsaugota nuo modernių paviršinių taršalų, įskaitant kai kurias antropogenines priemaišas.
- Išgavimas ir apdorojimas: išgauta druska nėra rafinuojama ir nėra valoma cheminėmis medžiagomis, todėl mažesnė tikimybė, kad įvedami papildomi kontaminantai proceso metu.
- Klastotės rizika: įsigijus padirbtą produktą, į druską gali būti pridėta įvairių medžiagų (dažų, užpildų), o tai padidina riziką aptikti ir netipinių metalų.
Atsižvelgiant į tai, jei jūsų susirūpinimą kelia aliuminio ar kitų metalų kiekiai, rekomenduojama pirkti patikimus produktus, turinčius laboratorinius tyrimus arba sertifikatus. Chemikas pasiūlė namų bandymus, kurie padeda atskirti klastotes (pvz., tirpalo spalvos stebėjimas), tačiau tik laboratoriniai tyrimai patikimai nustatys metalų koncentracijas.
Nauda ir pritaikymai
Himalajų druska gali būti naudojama pasigaminti mineraliniam vandeniui, tiesiog ištirpinant nedidelį kiekį šaltinio ar išvalyto vandens; ištirpinama karštame vandenyje vonioje - ne tik malonu, bet ir sveika; sumaišius su eteriniais aliejais, pasigaminti prabangų šveitiklį; taip pat valgiui. Iš Himalajų druskos gaminamos lempos. Himalajų druskos lempos sukuria neigiamo krūvio jonus ore.
Reguliuoja vandens turinį organizme. Reguliuoja kūno cukrų ir mažina senėjimo žymes. Gerina maisto dalelyčių absorbciją žarnyne. Išsaugo sinusų sveikatą. Stiprina kaulus. Palaiko libido. Detoksifikuojančios Himalajų druskos vonios padeda jūsų odai jonine forma. Maksimaliam efektui gauti druskos vonios koncentracija turi būti 1%. Taigi jei vonioje telpa 100-120 litrų vandens, tai Himalajų druskos reikia bent 1,2 kg.
Vonios instrukcija
- Pirmiausiai suberkite druską į vonią, tada įpilkite pakankamai vandens ir palikite, kad druskos kristalai ištirptų.
- Vanduo turi būti apie 37° C temperatūros, kad organizmas nenaudotų energijos termoreguliacijai.
- Procedūra turi trukti 20 - 30 minučių.
PERSPĖJIMAS: Nors ši procedūra daro teigiamą poveikį jūsų organizmui, bet apkrauna kraujotakos sistemą. Tad jei turite silpną širdį ar kenčiate dėl kraujotakos sutrikimų, pirma pasikonsultuokite su gydytoju.
Kai druska gali būti kenksminga
Kiekvienam Natrio chlorido (įprastos stalo druskos) gramui atsikratyti, organizmas sunaudoja 23 kartus daugiau vandens, nei būna vienoje ląstelėje. Himalajų druska neapsunkina kūno kaip kitos druskos. Kūnui yra labai sudėtinga pasisavinti per daug šios druskos, nes yra galingos grįžtamojo ryšio grandinės, kurios reguliuoja šį procesą.
Tačiau ilgas druskos perteklius organizme vis tiek kenksmingas, o mikroplastiko ar kitų užteršimų (ypač jūros druskoje) ilgalaikis vartojimas siejamas su imuninės sistemos pažeidimais, kancerogeninėmis, kardiovaskulinėmis ligomis.
Kaip atskirti tikrą ir netikrą Himalajų druską
Praktiniai patarimai vartotojams
- Rinkitės sertifikuotus tiekėjus ir tikrinkite pakuotės informaciją apie kilmę (dažniausiai - Pakistanas).
- Atlikite paprastus namų bandymus: ištirpinkite druską vandenyje - natūrali druska neturėtų nudažyti vandens.
- Jei jums svarbus jodo kiekis dietoje, papildykite mitybą kitais jodo šaltiniais arba rinkitės joduotą druską.
- Venkite labai pigių ir anonimiškų pakuočių - jos gali būti klastotės ar turėti priemaišų.
Keletas pastebėjimų apie akmens ir jūros druską
Bene populiariausia druska mūsų šalyje - akmens. Ji pati pigiausia. Kilogramas tokios druskos kainuoja apie 20 centų. Kartu su druskos ekspertu patyrinėta dviejų atsitiktinai pasirinktų gamintojų akmens druska - pasitaikė priemaišų, net stiklo gabaliukų. Jūros druskoje randamas didesnis mineralų kiekis nei akmens druskoje, taip pat mums reikalingo jodo. Nustatyta, kad kokį kiekį jūros druskos bepaimtume, visada rasime mikroplastiko dalelių, nes vandenyse didelė tarša.
Norint neprisidaryti žalos sveikatai ir nesugadinti patiekalų skonio vertėtų įdėmiau pasidomėti, kokią druską valgote.