Akmeninių sienų šiltinimas: išsamus vadovas

Nors dauguma šiais laikais statomų medinių vasarnamių mažai kuo skiriasi nuo namų, kuriuose galima gyventi visus metus, vis dar gana dažnai diskutuojamas medinio sodo namo apšiltinimo klausimas. Ne paslaptis, kad geras medinio namo šiltinimas reikalauja ypatingo smulkmeniškumo, o apšiltinimo darbams reikalingos išlaidos praktikoje prilygsta bet kokio kito, tokio paties ploto pastato šiltinimo kaštams. Todėl, prieš priimant sprendimą ir imantis šio proceso, siūlome gerai apsvarstyti ne tik medžiagų pasirinkimą, bet ir patį pastato šiltinimo poreikį.

Vertinant tai, kad medinis vasarnamis dažnu atveju naudojamas tik šiltuoju sezonu, o sandari medienos konstrukcija jau savaime užtikrina puikią šilumos izoliaciją dėl specifinių, medienai būdingų savybių, vasarnamio šiltinimo poreikis tokiu atveju tampa minimalus. Kaip pastebima praktikoje, mediniuose sodo namuose dažniausiai apsiribojama krosnies įrengimu, kuri, esant teisingai namo izoliacijai, greitai įšildo visas namo patalpas ir šilumą išlaiko gana ilgai. Vis dėlto, jei vasarnamyje laiką leidžiate ištisus metus arba paties medinio vasarnamio plotas yra gana didelis, vertėtų pagalvoti apie jo apšiltinimą. Tokiu atveju medinis namas taps ne tik gerokai sandaresnis, bet ir mažiau įšals žiemos metu.

Tačiau, ypač svarbu nepamiršti, kad geresnė šilumos izoliacija priklauso ne tik nuo apšiltintų sienų. Remiantis bendrais skaičiavimais, net 25% šilumos nuostolių tenka langams ir durims, o 10-15% luboms, todėl, prieš nuspręsdami imtis šiltinimo darbų, visų pirma, išsiaiškinkite silpniausias namo vietas šilumos izoliacijos atžvilgiu.

Sienų šiltinimo būdai ir medžiagos

Nors egzistuoja ne vienas medinio namo šiltinimo būdas, bene dažniausias ir gana lietuvių mėgstamas - ypač ekonomiškas šiltinimas poliesteriniu putplasčiu. Šiltinant vasarnamį šiuo paprastu būdu, specialios poliesterio plokštės yra tiesiogiai tvirtinamos prie medienos. Gana paklausia medžiaga dėl savo išskirtinės kokybės pastaruoju metu namų šiltinime tampa poliuretanas, pasižymintis dideliu elastingumu, ypač dėkingu šilumos izoliacijai. Medinio namo šiltinimas mineraline akmens vata galėtų būti dar vienas, už poliesterinį putplastį kur kas kokybiškesnis pasirinkimas, tačiau svarbu atsižvelgti į tai, kad naudojant šį būdą papildomai bus reikalinga ir polietileno plėvelė, padėsianti sugerti sienai žalingus vandens garus. Akmens vata ne retai keičiama ekovata, turinčia daugybę svarbių pliusų. Nors daugelis tiekėjų ekovatos varžą prilygina akmens vatos varžai, dėl akmens vatą sujungiančių siūlių, priešingai nei ekovatos naudojimo atveju, prarandamas ne mažas šilumos kiekis. Plaušinė medžiagos struktūra, būdinga akmens vatai, taip pat ne retais atvejais ima kaupti drėgmę, kuri bėgant laikui ardo namo sienas. Priešingai nei akmens vata, purškiamoji ekovata išleidžia susikaupusį vandenį, o celiuliozė, iš kurios pagaminta ši, namo šiltinimui naudojama medžiaga, leidžia jai gerai prisitaikyti prie medienos paviršiaus.

Tiesa, kad ir kokį šiltinimo būdą nuspręstumėte pasirinkti, svarbu atkreipti dėmesį į šilumos perdavimo U ir šiluminės varžos R koeficientus. Šilumos perdavimo kriterijus leis įvertinti šiluminę izoliaciją arba šilumos kiekį, kuris gali persiskverbti per šiltinimo medžiagos pertvarą. Kuo žemesnė U vertė, tuo šilumos persiskverbs mažiau.

Sienų šiltinimo kryptys: vidus ar išorė?

Esama dviejų sienų šiltinimo būdų - iš vidaus ir iš išorės. Jie skiriasi efektyvumu ir kitais techniniais niuansais, tačiau kartais nėra galimybės rinktis ir lieka tik pritaikyti kažkurį vieną būdą. Sienų šiltinimas iš vidaus rekomenduojamas tuo atveju, kai alternatyva nėra galima. Tai dažniausiai lemia sienų šiltinimo medžiagos poreikiai. Vienaip ar kitaip dėl apšiltinimo iš vidaus sumažėja naudingasis patalpų plotas. Šiltinant sienas iš vidaus, tenka keisti radiatorių, elektros instaliacijos vietą, be to, neišvengiamai prireikia apdailos atnaujinimo. Kitas trūkumas - tai, kad darbų metu patalpos negali būti patogiai naudojamos. Vis dėlto situacija nėra tragiška - padėti gali gerai parinkti sienų šiltinimo būdai ir medžiagos.

Sienų šiltinimas iš išorės, kaip jau tikriausiai supratote, yra pranašesnis pasirinkimas. Iš lauko pusės sienas apšiltinti yra paprasčiau ir patogiau. Įdomus faktas: iš išorės apšiltintos sienos atvėsta net 6 kartus lėčiau nei šiltintos iš vidaus. Taigi, šiluma efektyviau kaupiama tiek iš sienų vidaus, tiek iš lauko. Bet kurio tipo sienų šiltinimas padeda efektyviai sumažinti prarandamos šilumos kiekį.

Dažniausiai naudojamos šiltinimo medžiagos

Sienų šiltinimui iš vidaus ir išorės galima naudoti tas pačias medžiagas. Jos skiriasi reikiamu storiu, funkcinėmis ypatybėmis, kaina.

• Stiklo (mineralinė) arba akmens vata. Šios vatos sukaupia orą tarpeliuose ir sumažina šilumos laidumą tarp paviršių. Jos laikomos mažai degiomis. Tačiau vata sukaupia ne tik orą, bet ir drėgmę, be to, ilgainiui vata „sėda“ - kristalizuojasi.
• Putų polistirolas. Ši medžiaga gana nebrangi, saugi sveikatai. Be to, ji nesugeria drėgmės, puikiai išlaiko formą.
• Poliuretano putos. Kitaip nei alternatyvų, šios sienų šiltinimo medžiagos nereikia pjaustyti, formuoti, tad gaunamas vientisas, tolygus paviršius. Ji idealiai padengia net neparuoštą paviršių, sustiprina konstrukciją ir pasižymi išskirtine garso izoliacija. Tai viena moderniausių ir ilgaamžiškiausių medžiagų.

Kad ir kokios sienų šiltinimo medžiagos ar būdas pasirenkami, rekomenduojame atidžiai įvertinti ne tik juos, bet ir paslaugos teikėjus. Tik griežtai laikantis technologijos taisyklių, naudojant sertifikuotus gaminius galima užtikrintai pagerinti termoizoliacinę patalpų būklę.

Akmeninių pamatų šiltinimas

Klausimas: Planuoju iš lauko šiltinti seną rąstinį namą, tiek pamatus, tiek sienas. Kalbant apie pamatus, kadangi jie iš akmenų, galvoju apipūsti uždarų porų poliuretano putomis. Ir vis dėlto, labai noriu, kad iš lauko pamatas atrodytų akmeninis, todėl galvoju ant viršaus betonuoti plonais skeltais akmenimis (5-10cm storio, kaip jau išeis). Keli klausimai: 1. Ar ant poliuretano dar tepasi/dedasi bituminė mastika? 2. Ar ant poliuretano arba mastikos galėčiau betonuoti ir dėti tą antrą plokščių, plonų akmenų sluoksnį? Ar reiktų papildomo tvirtinimo? Kaip visa tai gražiai užbaigti pamato viršuje?

Komentarai: Uždarų porų poliuretano putos yra skirtingo tankio, kaip ir putplastis EPS sienoms bei XPS pamatams ir stogams.

1. Ant uždarų porų poliuretano putų tepasi polimerinės mastikos ir cemento hidroizoliacinis sluoksnis, pasižymintis puikiomis sukibimo ir elastingumo savybėmis.
2. Galima daryti kaip esate numatęs, galima iš apdailos padaryti kaip "apalubkę" ir tarpą užpildyti poliuretano putomis. Jeigu pamatas jau yra nelabai lygus, tai apipurškus jis stipriai lygesnis nepasidarys. Esame darę įvairių variantų. Mastikos tepti nereikia, užtepus betono kontakto akmenis galima klijuoti.
3. Jei poliuretanas netinka, tai kaip apšiltinti akmeninius pamatus, kad iš lauko galėčiau vėl plonai pabetonuoni akmenimis?

Renovacijos ir šiltinimo aspektai

Kaip žmogaus kūnas išskiria šilumą ir drėgmę prakaito pavidalu, lygiai taip pat pastatas į aplinką išleidžia dalį šilumos energijos ir drėgmės garų pavidalu. Nė vienas žmogus, kad ir labai norėdamas per šaltį sulaikyti visą kūno šilumą, nesirengia orui nelaidžia plėvele. Stengiasi rengtis natūralių pluoštų drabužiais, kailiniais. Planuojant pastato renovaciją reikia numatyti ne tik sienų ar stogo šiltinimo sprendimus, bet ir patalpų vėdinimą. Pasirinkus vandens garams laidžias šiltinimo sistemas ir jas teisingai įrengus, o pastato vėdinimui sumontavus vėdinimo sistemą su šilumogrąža, kitaip dar vadinamą rekuperatorium, sudarytume puikias vidaus klimato sąlygas ir užkirstume kelią pelėsio susidarymui. Tuomet neliktų klausimų, kaip bute išnaikinti pelėsius.

„Jeigu ant modernizuotų daugiabučių fasadų didžiuliais skaičiais būtų užrašytos sutaupytos šilumos kilovatvalandės, gal tada visuomenė suprastų, kas iš tiesų yra modernizavimas. Naujos statybos biurai ir būstai dabar be mechaninės, t.y. priverstinės vėdinimo sistemos beveik nebestatomi, o jiems apšiltinti pasirenkamos kokybiškos ir ekologiškos medžiagos.

Kaip daugiabučių modernizavimo programos dalis yra vykdomas atrankinis atnaujintų namų energinis auditas. Jo tikslas - po daugiabučio modernizavimo projekto įgyvendinimo (laikotarpyje iki 5 metų) įvertinti įgyvendintų priemonių faktinį energinį ir techninį efektyvumą, jų atitiktį projektiniams sprendiniams, įgyvendintų sprendinių ir statybos darbų kokybę ir pateikti rekomendacijas dėl priemonių naudingumo, medžiagų, konstrukcijų ir technologijų taikymo modernizuojant daugiabučius namus. 2011 metais baigta renovacija Didlaukio g. 54 Vilniuje. Renovacijos metu namo sienos apšiltintos akmens vata (0,041 W/mK, 150 mm), apdailai naudotas struktūrinis tinkas. Pastato balkonų atitvarų šonai ir priekinės briaunos šiltintos vata (100 mm), apdailai naudojant dekoratyvinį tinką. Visuose namo butuose buvo pakeisti radiatoriai, sumontuoti temperatūros reguliatoriai, kiekviename bute yra šilumos apskaita, ant namo stogo buvo pastatyta 20 vienetų vamzdinių saulės kolektorių, kurie dabar namo šilto vandens poreikį vasarą tenkina 100-u procentų. Vėdinimo sistema išvalyta ir palikta sena - natūrali per ventiliacijos kanalus. Kaip sakė namo gyventojų bendrijos pirmininkė Nijole Kutkienė, iki renovacijos daugelyje kambarių, esančių šiaurinėje pusėje, buvo pelėsių. Stebėsena parodė, kad po renovacijos didžiausi šilumos nuostoliai pastate yra per pastato langus kurie sudaro daugiau kaip pusę dabar patiriamų šilumos nuostolių.

„Minėta aplinkybė turėjo būti įvertinta rengiant techninį projektą. Tokių atvejų išvengimui ateityje rekomenduojama prieš rengiant projektą atlikti pastato konstrukcijų tyrimus, kas leistų įvertinti esamą konstrukcijų būklę ir projekte parinkti įgyvendinamus sprendimus", - rašoma namo energinio audito išvadose. Taigi aptarti renovacijos rezultatai rodo, kaip svarbu yra iš anksto apgalvoti, ko reikia ir kaip tai pasiekti.

Fasadų apšiltinimas ir apdaila - irgi labai atsakingas žingsnis. Jei kalbame apie renovaciją, tai gana dažnai skirtingos būklės, skirtingą fasadų paviršių turintiems pastatams pritaikomi tipiniai projektai, o tai turi įtakos tolimesniems žingsniams, medžiagų parinkimui, ir galų gale rezultatui. Tačiau ne visais atvejais tipiniai sprendimai tinka. Pirmiausia turėtų būti įvertinta fasado būklė: švara, lygumas, įgeriamumas, kad būtų galima parinkti atitinkamą gruntą bei kitas medžiagas. Taip pat, kaip rodo Didlaukio g. Įvertinus fasado būklę ir žinant siekiamą rezultatą, turėtų būti parenkama šiltinimo sistema, parengiamos tikslios, ne bendro pobūdžio rekomendacijos, tiksliai numatomi atskiri mazgai.

Vėdinamas ir tinkuojamas fasadas

Gyventojams pateikiami vėdinamo fasado su mineraline vata ir tinkuojamo su polistireniniu putplasčiu variantai. T.y. Labai retai skaičiuojamas ir pateikiamas fasadų variantas su mineraline vata ir tinku. Tačiau šis variantas komforto požiūriu yra tas pat kaip žmogui kailiniai žiemą. Šia sistema daug namų apšiltinta Ignalinoje, aukštesnių pastatų Vilniuje. Jis laikomas aukštesnio lygio apšiltinimu, saugesniu dėl gaisro bei kuriančiu komfortiškesnį mikroklimatą. Jei gyventojai pageidauja, investicinio plano rengėjai suformuoja ir apskaičiuoja priemonių planą ir su šia sistema.

Kietos akmens vatos plokščių ir tinko apdailos fasadai turi nemažai privalumų. Pirmiausia, tinkuojama sienų šiltinimo sistema su mineralinės vatos šilumos izoliacija yra laidi vandens garams. Todėl yra naudojamas ir laidus vandens garams tinkas. Be to, akmens vata yra stabilių matmenų, o tai reiškia kad joje neatsiranda deformacijų dėl to, jog fasadas įkaito nuo saulės spindulių vasarą arba yra veikiamas žemų temperatūrų žiemą. Jei akmens vatos plokščių montavimo metu atsirado plyšių (dažnai dėl fasado nelygumų), jie turi būti užkamšyti minkštos akmens vatos atraižomis. Tad šiuo atveju nereikia jokių specialių putų, kurios didina ir darbo laiko, ir medžiagų sąnaudas. Šilumos izoliacija iš akmens vatos yra nedegi. O tai reiškia, kad yra saugu naudoti ir montavimo, ir eksploatacijos metu. Esamos daugiabučių namų sienos dažniausiai pagal gaisrinę klasifikaciją atitinka A1 Euroklasę. Paprastai tariant, sumūrytos iš plytų arba sumontuotos iš surenkamų betono elementų jos yra nedegios. Apšiltinus akmens vata ir įrengus mineralinio tinko sluoksnį, jos išlaiko tą pačią klasifikaciją.Tai reiškia, kad kilus gaisrui ugnis neplis labai greitai, kad išsiskiriančių dūmų ir nuodingų medžiagų kiekiai bus ne tokie dideli.

Kaip minėta, mineralinė vata turi didesnį garų laidumą, kuris liaudiškai kartais pavadinamas sienos „kvėpavimu". Ši savybė leidžia pasišalinti drėgmei, kas savo ruožtu sąlygoja fasado ilgaamžiškumą bei geras šilumines savybes, nekintančias visą pastato eksploatacijos laiką. Suprantama, kad dėl minėtų teigiamų savybių šiltinimas akmens vata yra šiek tiek brangesnis. Akmens vatos gamintojai 2015 metų pavasarį suskaičiavo, kad, apšiltinant namą 150 mm storio akmens vatos plokštėmis, renovacijos kaina vienam 50 kv. m butui padidėjo 149 eurais arba 2,98 euro vienam kvadratiniam buto metrui.

Priklausomai nuo būklės, fasadai plaunami aukšto slėgio vandens srove, išvalomi nutrupėjimai. Fasadai, kuriuose matomi pelėsiai, turėtų būti apdorojami biocidiniais tirpalais. Apie fasadų šiltinimą sudėtine termoizoliacine sistema, paprasčiau tariant - kietos mineralinės vatos (ar kitų) plokščių ir tinko sistema, informacijos yra daug. Nepaisant sienų lygumų, įvairių išsikišimų ir pan., negali būti plyšių tarp akmens vatos plokščių. Visi susidarę plyšiai turi būti užkimšti vatos plokščių atraižomis. Izoliacinės plokštės turėtų būti dengiamos klijais visu perimetru ir dar tepami 3 - 4 kumščio dydžio ploteliai plokštės viduryje. Klijai turi padengti ne mažiau kaip 40 proc. Didžiausi įtempiai fasade yra ties lango ir durų angų kampais. Šioje vietoje dedamas papildomas įstrižas armavimo tinklelis. Taip išvengiama įstrižų įtrūkimų.

Plokštės atkartoja ir turi atkartoti pagrindo nelygumus, todėl lyginti reikia ne armuojamą plokščių paviršių, bet fasado pagrindą. Paviršius lyginamas cementiniais-kalkiniais mišiniais. Šiltinant akmens vatos plokštėmis apdailos tinkas turi būti laidus vandens garams. Pasirinkus netinkamą baigiamąjį dekoratyvinį tinką, kuris blogai išleidžia vandens garus, drėgmė pradeda kauptis tarp šilumos izoliacijos ir tinko sluoksnio. Sandūroms tarp palangių ir šiltinimo sistemos (bei kitoms sandūroms - stogo su sienos šiltinimo sistema, sienos su siena ir pan.) izoliuoti turi būti naudojamos išsiplečiančios juostos. Jos kainuoja nedaug, bet yra patikima apsauga nuo lietaus. Jos atsparios UV, elastingos ir ilgaamžės ir svarbiausia - užtikrina sandarumą!

Neapšiltintų balkonų išorinės atitvaros ir namo cokolis šaltuoju metų laikotarpiu peršąla, kartu atšąla ir susisiekiančios vidinės atitvaros. Tokios vietos - labai geri šilumos energijos laidininkai, taip pat dėl susidariusių temperatūros skirtumų tokiose vietose ant vidinių pastato atitvarų gali kondensuotis drėgmė ir atsirasti pelėsis. Negalima klijuoti plokščių ant įkaitusių, labai įgeriančių paviršių, nes klijai džiūdami „išdega" prarasdami vandenį. Siekiant mažesnių šilumos nuostolių, langą geriausia montuoti šilumos izoliacijos sluoksnyje. Atnaujinant daugiabučių ar visuomeninių pastatų fasadus, deja, itin mažai kas keičia pakeistus langus. Tad tenka taikytis prie esamų sąlygų. Itin didelį dėmesį reikia skirti dideliems ir skirtingos nei fasadas spalvos langams. Tokioje situacijoje susidarys didesnės įtampos ties lango rėmo ir izoliacinio sluoksnio sandūra. Netikėkite statybininkų „Mes taip visada darome" arba „Visi taip daro".

Dalis pastato fasadų gali būti apdailinami ir kitokiomis medžiagomis, pavyzdžiui, keraminėmis plytelėmis. Tai ypač svarbu dėl temperatūros poveikio, kuris fasado medžiagoms yra daug stipresnis nei kitur. Klijuojant plyteles klijai turi būti tepami išilgai ir skersai fasado paviršiaus. Balkonų atnaujinimas yra viena iš problematiškiausių vietų. Balkonai būna stipriai nusidėvėję, ištrupėję, pažeista jų armatūra. Saulėtekio g. Pirmiausiai įvertinama balkonų būklė, įsitikinama, ar armatūra dar atliks savo funkciją. Kampams atstatyti naudojamas modifikuotas cementinis remontinis mišinys. Vilniaus Saulėtekio g. bendrabučių balkonai prieš remontą atrodė gana apgailėtinai, smarkiai aptrupėjusiais kraštais ir korozijos pažeista armatūra.

Visiškai apdailintame fasade gali būti paslėpta daug trūkumų, kurie dažniausiai išryškėja eksploatacijos metu. Geriausia, jei fasado renovavimą prižiūri kompetetingas specialistas ir pastebėti technologiniai nukrypymai bei problemos šalinami iš karto. Pas mus kol kas dažniausiai vertinami tik baigti fasado darbai. Dažniausiai matuojamas fasado lygumas, bet idealiai lygus paviršius kaip tik gali būti nekokybiško darbo rezultatas. Kadangi retuose objektuose atliekamas pirminis fasado lyginimas, jis vyksta kituose etapuose - didinant plokščių klijų ir/ar armuojančio sluoksnio storį. Geriausias būdas vertinti fasado kokybę, kaip minėta, stebėti atskirus darbų etapus: pagrindo paruošimą, plokščių klijavimą. Vokietijos specialistai yra įpratę fasado apdailą vertinti ne pagal išvaizdą, bet pagal tai, kiek laiko jam nereikia remonto. Tad norėdami turėti ilgaamžius fasadus, taip elgtis turėtume ir mes.

Sienų šiltinimo ypatumai

Sienų šiltinimas yra vienas svarbiausių darbų norint, kad pastatas būtų atsparesnis nuolatiniam šilumos netekimui. Tuo galima pasirūpinti tiek statant namą, tiek jį renovuojant, modernizuojant. Tačiau užduotis nėra labai paprasta. Statybų rinkoje naudojamos labai skirtingos sienų šiltinimo medžiagos ir sienų šiltinimo būdai, tad tinkamo sprendimo paieška gali kelti iššūkių. Todėl šiame įraše plačiau panagrinėsime, kada geriau sienas šiltinti iš vidaus, o kada - iš išorės. Taip pat aptarsime dažniausiai naudojamas šiltinimo medžiagas.

Didžiausias šilumos praradimas įprastai vyksta per sienas ir gali siekti net 30-40 proc. Dar vienas mitas, kurį neigia A. Buska, yra susijęs su renovacija. Nemažai žmonių įsigyja jau pastatytus namus ir susiduria su dideliais šilumos nuostoliais, tačiau mano, kad išorės sienų šiltinimas jau neįmanomas. „Labai dažnai žmonės įsivaizduoja, kad renovacija yra procesas, kai vienu metu vyksta daug darbų ir pastatas kone perstatomas naujai. Bet tai gali būti daroma ir etapais. Štai Lietuvoje matėme, kaip masiškai buvo keičiami seni nesandarūs langai. Tai padėjo pagerinti šilumos išlaikymą namuose ir butuose, bet tam nereikėjo griovimo ar kitų darbų. Galų gale, ir pačius langus žmonės keitėsi etapais: vienu metu viename kambaryje, kitame kambaryje vėliau. Lygiai taip pat yra su pastato šiltinimu. Variantų yra labai daug. Pirmiausia reikėtų šiltinti tas vietas, kurios yra blogiausiai izoliuotos. Kaip minėjau, dažniausiai didžiausias „šilumos praradėjas“ yra sienos, nes būtent jos sudaro didžiausią atitvarų plotą, besiribojantį su išore. Tad daugeliu atveju pirmiausia ir reikalingas sienų šiltinimas iš išorės, kitu etapu galima pereiti prie stogo ar perdangos šiltinimo darbų“, - sako A. Uždarosios akcinės bendrovės ROCKWOOL techninis vadovas neigia mitą, kad šiltinimo darbus gali atlikti tik profesionalai: „Tiek mūsų siūlomi šiltinimo sprendimai su akmens vata, tiek kiti būdai yra pritaikyti tam, kad patys žmonės galėtų atlikti šiltinimo darbus. Šiltinant nuosavus namus galimi keli variantai, tačiau vienas paprasčiausių ir populiariausių pasirinkimų - ventiliuojamo fasado įrengimas. Tai šiltinimo sprendimas, kai atliekamas šiltinimas akmens vata, suformuojant tarpą oro judėjimui tarp šiltinimo ir apdailos. Tokiam sprendimui rekomenduočiau rinktis universalias pusiau kietas SUPERROCK PREMIUM akmens vatos plokštes arba VENTIROCK SUPER plokštes, kurios tarnauja ir kaip vėjo izoliacija. Didžiausias tokio šiltinimo privalumas - galimybė pasirinkti fasado apdailą iš įvairių variantų: nuo modernių plokščių iki tradicinių dailylenčių. Būtent tokio tipo - medinių dailylenčių apdaila ir yra dažniausiai sutinkama daugelyje Lietuvoje jau pastatytų namų. Tai labai efektyvus ir paprastas šiltinimo sprendimas, kuriame nėra šlapių procesų, tinkavimo ir kitų darbų.

Svarbūs patarimai:

• Naudokite medžiagas pagal paskirtį. A. Buska sako, kad išorės sienų šiltinimas nėra sudėtingas darbas, tačiau kartais pasitaiko klaidų, kai medžiagos panaudojamos netinkamai. Pavyzdžiui, vietomis sumaišomos garų ir vėjo izoliacinės plėvelės, difuzinės plėvelės montuojamos ne ta puse ar panaudojamos tam netinkamos termoizoliacinės medžiagos.
• Apgalvotai derinkite medžiagas. Specialistas pataria, kad šiltinimo sistemos bus efektyvesnės, jeigu naudosime panašios kilmės statybines medžiagas. Karkasinėse konstrukcijose akmens vata kaip šiltinimas yra populiariausias pasirinkimas. Ši vata dažniausiai pasirenkama namų šiltinimui, nes yra ilgaamžiška, laidi vandens garams, atspari ugniai, sugeria triukšmą ir, žinoma, apsaugo nuo šalčio ir karščio. Svarbu žinoti, kad akmens vata - tai gamtinės kilmės medžiaga, todėl ji labai gerai dera su medžiu. Visuomet paprasčiau dirbti su aukšto suderinamumo medžiagomis.
• Negalvokite, kad prie šiltinimo grįšite vėliau. Specialistas sako, kad pasitaiko atvejų, kai žmonės bando taupyti dabar ir mano, kad išorės sienų šiltinimas bus pigesnis, jeigu pirma šiltins sienas mažesniu (vos kelių centimetrų) storiu, o po kurio laiko sluoksnį padidins. Tačiau vėliau tam vėl reikės ardyti fasado apdailą. Gali būti, kad reikės keisti šiltinimo medžiagą, tad nebūtinai sutaupysite.
• Pasinaudokite nemokama pagalba. A. Buska sako, kad nereikia bijoti kreiptis konsultacijos į specialistus, gamintojus ir pardavėjus, kurie noriai paaiškins, kaip naudoti jų siūlomas medžiagas, kokius sprendimus kada geriau pritaikyti.

Nepakankamai apšiltintų namų problema - šalčio skverbimasis per išorines sienas, dėl to vidaus paviršius stipriai atvėsta. Kitas šilumos praradimo būdas - šiluma išspinduliuojama per sienų atitvaras bei nesandarumus. Kaip rodo praktika, vienas iš esminių šilumos išsaugojimo pastate reikalavimų ir yra sandarumas.Visų namo konstrukcijų besiribojančių su išore apšiltinimas - būtina sąlyga siekiant efektyvumo, tačiau svarbu ir teisingas šiltinimo būdas, kad pastato konstrukcijos leistų drėgmei pasišalinti iš atitvarų ir kartu namas būtų sandarus. Tam labiausiai pasitarnauja šiltinimas iš išorės.Šiltinant iš išorės, vidaus patalpų erdvė, kitaip nei šiltinant iš vidaus, lieka nepakitusi, o gyventojai darbų metu gali patalpose ir toliau gyventi pakankamai komfortiškai. Padengus namo sienas iš išorės termoizoliacine medžiaga, visas namas tarsi apvelkamas kailiniais, išvengiama šilumos tiltelių ties aukštų perdangomis, sienomis tarp butų, langais ir durimis.

Lauko sienų šiltinimo būdai

Šiuo metu rinkoje dažniausiai naudojami du lauko sienų šiltinimo būdai: Vėdinamas fasadas ir Tinkuojamas fasadas.

Vėdinamas fasadas

Vėdinamas fasadas - tai sienų šiltinimo būdas, kai tarp apdailos ir apšiltinimo įrengiamas oro tarpas ir užtikrinamas laisvas oro judėjimas. Konstrukcijoje oro tarpas būna 25-50 mm pločio, o cirkuliacija vyksta per sienos viršutinėje bei apatinėje dalyse paliktas vėdinimo angas. Šiltinant vėdinamus fasadus pirmiausiai prie esamos sienos tvirtinami mediniai ar metaliniai karkaso elementai, o izoliacinės plokštės gali būti montuojamos vienu ar dviem sluoksniais. Jei numatoma šiltinti dviem sluoksniais, tai pagrindiniam šiltinimo sluoksniui parenkamos minkštos ar pusiau kietos akmens vatos plokštės, o kitam sluoksniui reikia naudoti kietas priešvėjines plokštes arba specialias plėveles (prieš termoizoliacijos sluoksnį). Jos parenkamos pagal sienos oro tarpo vėdinimo intensyvumą (sienos vėdinimo angų plotą). Kietos priešvėjinės akmens vatos plokštės montuojamos taip, kad perdengtų minkštų ar pusiau kietų akmens vatos plokščių siūles. Jei vėjo izoliacijai naudojamos specialios plėvelės, jos turi patikimai priglusti prie izoliacinės medžiagos ir negali būti mechaniškai pažeistos. Izoliacinės plokštės turi būti tvirtinamos mechaniškai - smeigėmis (vidutiniškai 2-4 vnt. į plokštę). Akmens vatos plokštės turi pilnai užpildyti ertmę tarp karkaso elementų (todėl atstumas tarp karkaso elementų turi būti 1-2 proc. Efektyviausios yra dvitankės akmens vatos plokštės (VENTIROCK SUPER arba VENTIROCK PLUS), kurios montuojamos vienu sluoksniu ir joms nebereikia papildomos vėjo izoliacijos. Jei numatoma šiltinti dviem sluoksniais, tai pagrindiniam šiltinimo sluoksniui parenkamos minkštos ar pusiau kietos akmens vatos plokštės (SUPERROCK ar SUPERROCK PREMIUM), o kitam sluoksniui reikia naudoti plonas (30 mm storio) vėjo izoliacines (VENTIROCK SUPER ar WPI PLUS) arba specialias difuzines plėveles (prieš termoizoliacijos) sluoksnį. Termoizoliacines plokštes reikia pritvirtinti ir smeigėmis (vidutiniškai 2-4 vnt. į plokštę).

ROCKWOOL akmens vatos plokštės vėdinamam fasadui

Tinkuojamas fasadas

Tinkuojamas fasadas suprantamas, kai išorės apdailai naudojamas struktūrinis dekoratyvinio tinko sluoksnis, kuris betarpiškai įrengiamas ant termoizoliacinio sluoksnio iš polistireninio putplasčio arba mineralinės vatos. Kadangi visos naudojamos medžiagos kontaktuoja tarpusavyje - tai labai svarbus aspektas jų suderinamumas.Išorės sienų šiltinimui įrengiant tinkuojamą fasadą naudojamiems akmens vatos gaminiams būdingas matmenų stabilumas (jos nesideformuoja dėl temperatūros pokyčių), itin geras laidumas vandens garams, bet nedidelis vandens įmirkis, tačiau svarbiausia - jos yra nedegios. Taipogi norisi paminėti ir geras technologines fasadinių akmens vatos plokščių savybes.Plokštėmis galima pataisyti šiltinamos sienos nelygumus, nereikia bijoti, kad tarp plokščių susidarys plyšiai, kaip kartais atsitinka su kitomis medžiagomis. Visada termoizoliacinės plokštės prie esamos sienos turi būti klijuojamos ir tvirtinamos smeigėmis, pradedant nuo cokolio ir kylant į viršų, kai aplinkos temperatūra ne žemesnė kaip +5°C. Plokščių su vertikaliai orientuotu pluoštu paviršius turi būti visas padengtas klijais. Visos fasadinės plokštės tvirtinamos mechaniškai - smeigėmis, kurių skaičius nustatomas skaičiavimais (vidutiniškai 4-8 vnt. į 1 m2). Termoizoliacinės plokštės prie pagrindo turi priglusti, o tarpusavyje patikimai suspaustos, kad neliktų plyšių. Vertikalios siūlės tarp plokščių turi būti perstumtos viena kitos atžvilgiu. Užklijuotų ir pritvirtintų plokščių paviršius turi būti sausas, švarus ir lygus.

Svarbios akmens vatos savybės

Pastatų išorės sienų šiltinimui ir fasadų atnaujinimui naudojamiems gaminiams iš akmens vatos būdingas matmenų stabilumas (jos nesideformuoja dėl temperatūros pokyčių), itin geras laidumas vandens garams, bet nedidelis vandens įmirkis, tačiau svarbiausia jos yra nedegios. Dar reikia paminėti ir geras technologines fasadinių akmens vatos plokščių savybes - jomis galima pataisyti šiltinamos sienos nelygumus, nesibijoma, kad tarp plokščių susidarys plyšiai, kaip kartais atsitinka su kitomis medžiagomis.Plonasluoksniais tinkais tinkuojamiems fasadams šiltinti naudojamos akmens vatos fasadinės plokštės arba plokštės su vertikaliai orientuotu pluoštu (statmenu šiltinamam paviršiui). Ant klijuojamos plokščių pusės kraštų užtepama 5-8 cm pločio klijų juosta (visu perimetru) ir plokštės viduryje dedami 4-6 klijų masės taškai, kad klijais būtų ištepta ne mažiau kaip 45-50 % gaminio ploto. Visos fasadinės plokštės turi būti tvirtinamos mechaniškai - smeigėmis, kurių skaičius nustatomas skaičiavimais (vidutiniškai 4-8 vnt. į m²). Izoliacinės plokštės prie pagrindo turi priglusti visu paviršiumi, o tarp savęs turi būti patikimai suspaustos, kad neliktų plyšių. plokščių turi būti perstumtos viena kitos atžvilgiu.

• Laidumas vandens garams: Visų akmens vatos gaminių (be dangos) vandens garų varžos faktorius µ = 1.
• Vandens įmirkis: Akmens vatai yra nustatomas trumpalaikis ir ilgalaikis įmirkis iš dalies panardinus vandenyje. Vidutinis trumpalaikis įmirkis yra ne didesnis ≤ 0,3 kg/m², o ilgalaikis įmirkis ≤ 3,0 kg/m².
• Drėgmės įgeriamumas: Rockwool akmens vata iš oro sugeria labai mažai drėgmės. Pavyzdžiui, esant 90 % santykiniam oro drėgnumui, akmens vata vandens įgeria tik 0,004 % medžiagos tūrio.

tags: #akmeniniu #sienu #siltinimas