Statybos darbų pridavimo aktas yra esminis dokumentas, formalizuojantis statybos rangos sutarties įvykdymą. Šis aktas ne tik patvirtina atliktų darbų apimtį ir jų vertę, bet ir gali tapti svarbiu įrodymu kilus ginčams tarp rangovo ir užsakovo.
Pagal Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (CK) 6.694 straipsnį, užsakovas, gavęs rangovo pranešimą apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą arba apie įvykdytą darbų etapą (jei tai numatyta sutartyje), privalo nedelsdamas pradėti darbų priėmimą. Darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu, kurį pasirašo abi sutarties šalys.
Jeigu viena iš šalių atsisako pasirašyti aktą, jame daroma atitinkama žyma, o aktą pasirašo kita šalis. Vienašalis perdavimo aktas gali būti teismo pripažintas negaliojančiu tik tuo atveju, jei teismas nustato, kad atsisakymas pasirašyti buvo pagrįstas. Kitaip tariant, vienašališkai pasirašytas aktas turi tokią pat juridinę galią kaip ir abiejų šalių pasirašytas dokumentas, kol teismas nepriima kitokio sprendimo.
Atliktų darbų akto reikšmė ir funkcijos
Akte įprastai pateikiama informacija apie atliktų darbų apimtį ir jų vertinę išraišką. Pasirašant dokumentą gali būti išspręstas ir atliktų darbų kokybės klausimas. Taip pat, kilus ginčui tarp tiekėjo ir užsakovo, šis dokumentas gali būti pasitelktas teismo procesuose.
Rangovas turi teisę prašyti užsakovą vykdyti savo prievolę atsiskaityti už atliktus darbus tik tuomet, kai darbai yra atlikti ir perduoti atliktų darbų aktu. Tai numatyta CK 6.694 straipsnio 1 dalyje.
Tarpiniai ir baigiamasis atliktų darbų aktai
Jeigu Rangos sutartyje numatyta, kad atlikti darbai bus perduodami tarpiniais atliktų darbų aktais, šie aktai dažniausiai sudaromi atsiskaitymo tikslais. Tai reiškia, kad Rangovui perdavus atliktų darbų dalį tarpiniu aktu, Užsakovui išlieka teisė reikšti pretenzijas dėl atliktų darbų kokybės ar kiekio, kurie buvo perduoti šiuo aktu.
Svarbu pažymėti, kad iki Baigiamojo atliktų darbų akto pasirašymo Rangovui tenka atsitiktinė darbų rezultato žuvimo ar sugadinimo rizika. Garantinis terminas paprastai taip pat pradedamas skaičiuoti nuo Baigiamojo atliktų darbų akto pasirašymo pagal Rangos sutartį. Taigi, tarpinių aktų sudarymas yra naudingesnis Užsakovui, nes leidžia anksčiau perkelti riziką Rangovui bei kontroliuoti atsiskaitymus.
Užsakovo pareigos ir teisės
Viena esminių Užsakovo pareigų yra priimti Rangovo laiku ir tinkamai atliktus darbus, kaip numatyta CK 6.652 straipsnio 4 dalyje ir 6.694 straipsnio 5 ir 6 dalyse.
Užsakovui, iš anksto priėmusiam atskiro darbų etapo rezultatą, pereina šio rezultato atsitiktinio žuvimo ar sugedimo rizika, išskyrus atvejus, kai tai įvyko dėl rangovo kaltės (CK 6.694 str. 3 d.).
Užsakovas gali atsisakyti priimti perduodamus darbus tik Civiliniame kodekse nustatytais atvejais:
- Kai rangovas pažeidžia viso darbo atlikimo galutinį terminą ir dėl termino praleidimo prievolės įvykdymas užsakovui prarado prasmę (CK 6.652 str. 4 d.).
- Kai pagal įstatymą, sutartį ar darbų pobūdį privalomų bandymų ir kontrolinių matavimų rezultatai yra neigiami (CK 6.694 str. 5 d.).
- Kai nustatomi darbų rezultato trūkumai, dėl kurių jo neįmanoma naudoti pagal statybos rangos sutartyje numatytą paskirtį, o šių trūkumų nei užsakovas, nei rangovas ar jo pasitelktas trečiasis asmuo negali pašalinti (CK 6.694 str. 6 d.).
Nors Civiliniame kodekse tiesiogiai nepaminėta, tačiau akivaizdu, kad užsakovas neturi priimti (pasirašyti) perdavimo-priėmimo akto tais atvejais, jei akte nurodyti darbai neatlikti.
Teismų praktikoje pažymima, kad nepriimdamas darbų rezultato užsakovas turi pagrįsti ir įrodyti, dėl kokių priežasčių jo nepriėmė. Pagrindą atsisakyti priimti darbus privalo įvardyti ir įrodyti užsakovas. Užsakovui nenurodžius, dėl kokių priežasčių nepriimti darbai, ir tų priežasčių nepagrindus įrodymais, laikytina, kad darbai atlikti ir už tinkamai atliktus darbus rangovui turi būti sumokėta. Nenustačius esminių statybos objekto trūkumų užsakovas neturi teisės atsisakyti priimti perduodamus darbus.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CK 6.681 str. ir 6.694 str. nuostatas užsakovas privalo priimti rangovo perduodamus darbo rezultatus. Kaip šios taisyklės išimtys įstatyme įvardyti atvejai, kada užsakovas turi teisę atsisakyti priimti darbus.
Vienašalis darbų perdavimo aktas
Jeigu Užsakovas nereaguoja arba be priežasties (arba nurodydamas nepagrįstą priežastį) atsisako priimti atliktus darbus, Rangovas, suėjus sutartyje numatytam terminui darbų priėmimo-perdavimo procesui (arba jeigu sutartyje nenurodyta - protingam terminui), pateikia pranešimą Užsakovui, kad nurodyti darbai perduodami vienašališkai ir prideda vienašališkai pasirašytus atliktų darbų aktus. Pateikus tokį pranešimą su vienašališkai pasirašytu atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktu laikoma, kad darbai yra perduoti Užsakovui.
Ši įstatymo nuostata (CK 6.694 str. 4 d.), suteikianti vienos šalies pasirašytam aktui juridinę galią, yra specialioji, taikoma išskirtinai statybos rangos santykiams kaip priemonė, užkertanti galimybę užsakovui nepagrįstai vilkinti darbų priėmimą ir vengti vykdyti kitas sutartines pareigas. Vienašališkai pasirašytas aktas turi tokią pat juridinę galią kaip ir pasirašytas abiejų šalių, todėl galioja tol, kol teismas jo nepripažįsta negaliojančiu.
El. statybos darbų žurnalo pildymas
Trūkumų nurodymas akte
Akivaizdžių trūkumų nenurodymas perdavimo-priėmimo akte reiškia trūkumų nekonstatavimą, todėl vėliau jais remtis negalima. Pagal CK 6.662 straipsnio 3 dalies normą, užsakovo pareiga - atliktų darbų perdavimo-priėmimo akte nurodyti akivaizdžius trūkumus. Akivaizdžiais trūkumais laikomi tokie trūkumai, kuriuos galima nustatyti priimant darbą normaliai, neturint specialiųjų žinių.
Neakivaizdūs trūkumai yra tie, kurių nebuvo galima nustatyti normaliai priimant daiktą, bet išryškėjo vėliau tiek naudojant statinį, tiek dėl metų laikų. Sprendžiant atliktų statybos darbų trūkumų akivaizdumo klausimą, užsakovui, kuris nėra profesionalus statybininkas, jokie profesionalumo reikalavimai nekeliami.
Tačiau kitokie akivaizdumo reikalavimai turėtų būti keliami užsakovui profesionaliam statybininkui, pvz., generaliniam rangovui subrangos sutarties atveju. Generalinis rangovas skiria statybos vadovą, kuriam teisės aktai numato pareigą profesionaliai kontroliuoti statybos darbų kokybę. Todėl generalinio rangovo atveju normalaus darbų priėmimo turinys ir pasekmės kitos - daug griežtesnės.
Pažymėtina, kad kitokie, žymiai griežtesni, atliktų darbų patikrinimo reikalavimai keliami statinio statybos techniniam prižiūrėtojui. Statybos techninis prižiūrėtojas turi pranešti užsakovui apie netinkamai atliktus statybos darbus. Užsakovas perdavimo-priėmimo akte taip pat turėtų nurodyti darbų trūkumus, kurie jam buvo žinomi, nors jam, kaip neprofesionaliam statybininkui, neakivaizdūs.
Apmokėjimas ir rizikos perkėlimas
Su darbų priėmimo faktu susijęs apmokėjimas rangovui už atliktus darbus. Statybos rangos sutartis yra atlygintinė sutartis. Užsakovas privalo sumokėti už atliktus darbus. CK 6.687 straipsnyje numatyta, kad „užsakovas privalo apmokėti už statybos darbus statybos rangos sutartyje nustatytais terminais ir tvarka“. Tai reiškia, kad Civilinis kodeksas suteikia diskrecijos teisę šalims susitarti dėl apmokėjimo sąlygų.
Užsakovas, nors ir privalo priimti (pasirašyti perdavimo-priėmimo aktą) darbus su trūkumais, tačiau pareiga sumokėti už netinkamai atliktus darbus jam neatsiranda (nebent šalys susitaria kitaip).
Teismų praktikoje pripažinta, kad pareiga sumokėti už atliktus darbus taip pat atsiranda nuo faktinio statybos darbų rezultato naudojimo pradžios ir nėra siejama tik su dvišaliu atliktų darbų perdavimo-priėmimo akto pasirašymu. Kai kuriose bylose kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad faktinis darbų naudojimas turi reikšmę sutartiniams įsipareigojimams.
Nuo perdavimo-priėmimo akto pasirašymo perduotų darbų atsitiktinio darbų rezultato žuvimo ar sugedimo rizika pereina užsakovui. Statybos darbų rezultato perdavimas-priėmimas siejamas su faktiniu ir galutiniu statybos darbų rezultato perdavimu užsakovui ta prasme, kad statybos rezultatas pereina pastarajam - jis gali jį naudoti, valdyti, juo disponuoti.
Garantinis terminas
Darbų perdavimo-priėmimo aktas žymi garantinio termino pradžią. CK 6.666 str. 5 d. skelbia, kad tuo atveju, jeigu rangos sutartis nenustato ko kita, garantinis terminas pradedamas skaičiuoti nuo to momento, kai darbų rezultatą priėmė arba turėjo priimti užsakovas. CK 6.698 str. 2 d. reglamentuoja, kad garantiniai terminai pradedami skaičiuoti nuo darbų rezultato atidavimo naudotis dienos.
Iš teismų praktikos galima suprasti, kad garantinis terminas gali būti skaičiuojamas tiek nuo perdavimo-priėmimo akto, tiek nuo statinio pripažinimo tinkamu naudoti, jeigu šalys taip susitarė statybų rangos sutartyje.
