Projektuojant ir įrengiant pamatus, svarbu atkreipti dėmesį į daugelį detalių, ypač susijusių su armavimo darbais. Nors iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad tai paprastas procesas, tikslumas ir kruopštumas yra būtini, norint užtikrinti ilgalaikį ir patikimą statinio pagrindą. Šiame straipsnyje gilinsimės į plieninio profilio armavimo subtilybes, remdamiesi praktiniais patarimais ir techninėmis rekomendacijomis.
Pamato projektavimas ir medžiagų parinkimas
Projektuojant pamatus, svarbu turėti aiškią viziją apie tai, ko norima. Namo konstruktorius, sužinojęs apie pasirinktą pamatų tipą, gali pasiūlyti pasitelkti siauros specializacijos pamatų konstruktorių. Plokštuminio pamato įrengimo reikalavimai ir nurodymai apima apie du lapus svarbiausios informacijos apie naudotinas medžiagas, atliktinus darbus ir draudžiamas veiklas. Papildomai, susirašinėjant, galima gauti dar dvigubai tiek informacijos.
Visi reikalingi armatūros mazgų pjūviai buvo pateikti, tačiau, nesant dažnai susiduriama su trimačių armatūros karkasų ir tinklų brėžiniais, teko nemažai pasukti galvą ir suprasti, kas, kur ir kaip.
Susirašius visas armatūros detales į „Excel“ lentelę, suskaičiuoti vienetai iš brėžinių ir patikrinti pateikti projekte kiekiai, įsitikinama, kad viskas atitinka. Armatūros didžiausias ilgis buvo numatytas 6 metrai, nes 12 metrų būtų buvę labai sunku atsivežti. Dėl to atsirado 19 įvairių armatūros pozicijų. Reikėjo sugalvoti, iš ko šias detales reiks susipjaustyti.
Pasirinkta armatūros tiekimo įmonė galėjo supjaustyti armatūrą metro žingsniu, tačiau tiksliai reikėjo susipjauti vietoje. Per vakarą susidėliojama, kokius gabaliukus iš kokio ilgio strypų reikės pjauti. Užsakomi 4 skirtingų storių ir 5 skirtingų ilgių armatūros strypai, iš kurių vėliau buvo pjaustomos 19 pozicijų. Šie pasiskaičiavimai labai naudingi, nes be jų nebūtų įmanoma patikimai užsakyti armatūros be didesnių likučių ir tiksliai susipjauti visų pozicijų. Po statybų visa armatūra ir buvo sunaudota, liko tik dalis užsakyto pertekliaus.
Užsakoma apie 100 metrų armatūros papildomai, kurių vėliau kaip tik prireikė dėl neplanuotų sujungimų gausos, kur armatūra dvigubinama ir tai neatsispindi žiniaraštyje.
Pamato pjūvis gali būti toks: nejudintas gruntas, 30 cm smėlis su skaldelė ant viršaus, 20 cm putų polistirenas, 200 um polietileno plėvelė, 15 cm putų polistirenas, 15 cm betonas. Suderinus su projektuotoju, plėvelė paimama su aliuminio folija ir perkeliama į viršų iškart po betonu, paliekant vientisą 35 cm putų polistireno sluoksnį.
Pamatų, įskaitant cokolio apšiltinimą, matmenys yra 12 m x 8,75 m, plotas 105 m². Grindų naudingo paviršiaus plotas, atmetus išorines sienas, yra 87 m².

Grindų paruošimas ir hidroizoliacija
Plokštuminius pamatus įrenginėjama pirmąjį kartą, tačiau teko dalyvauti panašiose statybose ir aptarti visus niuansus. Pirmieji svarbūs dalykai būtų tikslus (+- 2 cm) sklypo ribų nužymėjimas, geriausia su kaimyno priežiūra ir pritarimu. Po to - namo pamatų pažymėjimas kuoliukais ant sklypo ribos, kurie netrukdys dirbti technikai, bet aiškiai parodys visiems besidarbuojantiems, kur ir kas suplanuota.
Duobė siekia 180 cm gylį, vanduo jau sunkiasi nuo 140 cm gylio. Augalinis sluoksnis apie 40 cm, toliau smėliukas ir apačioje priesmėlis su molio priemaiša (košė). Vandeningas smėlis iškart subėga į duobę ir kasti giliau darosi neįmanoma.
Atlikus šiuos darbus, galima kviesti žemės darbų techniką augalinio sluoksnio nuėmimui. Čia geriausiai pasitarnaus dviem ašimis varomas ratinis krautuvas, o jeigu sklypas vandeningas, tai geriausia vikšrinė technika. Bobcat yra per mažas tokiems darbams ir dirbs ilgiau.
Organinio sluoksnio nustūmimas ratiniu krautuvu. Nuimamas plotas yra apie 3-4 metrus platesnis nei namo vieta ir būsima trinkelių vieta automobiliui. Jeigu ratinis krautuvas nesusminga dėl šlapio grunto, tai šie darbai trunka apie vieną dieną.
Lygiagrečiai pamatų darbams vykdomi ir žemės šilumokaičio darbai. Kai gruntas yra laidus vandeniui smėlis, todėl gruntinio vandens lygio nepasieks įšalas. Problemos dėl grunto kilsnumo veikiant įšalui nesusidaro ir nereikės įrenginėti termoizoliacinio „sijono“ aplink pamatus. Taip pat gruntas nėra takus ir nereikės stabilizuojančio gruntą geotekstilės audinio. Šie dalykai kainuotų apie 1500 Lt.
Viename kampe buvo didesnis augalinio sluoksnio storis ir ratinis krautuvas įklimpo. Viename pamato kampe rastas molio „gabalas“ iškasamas ir pakeičiamas žvyru, kuris tankinamas 30-40 cm sluoksniais, palaistant vandeniu. Teko visą molį (2 m³) iškasti ir pakeisti žvyru sutankinant kiekvieną sluoksnį kas 30-40 cm.
Smėlio sluoksniai lėtai ir nuobodžiai tankinami su vibrokoja. Gilesniųjų sluoksnių sutankinimo kokybė puikiai atsiskleidžia atvažiavus 30 tonų sveriančiam savivarčiui. Jeigu ratai neįsminga daugiau kaip 3-4 cm, tai žvyras sutankintas labai kokybiškai. Prastai sutankinus susidaro toks jausmas, kad savivartis važinėja ant pagalvės, ratai sminga 10 cm ir daugiau. Reikia atkreipti dėmesį, kad savivartis ant minkšto grunto gali važiuoti tik tiesiai. Darant staigų posūkį, susminga ratai, todėl reikėtų apgalvoti tiesesnį privažiavimą į statybų aikštelę. Ne visi savivarčiai turi priekinius varomus ratus, bet problemų neturėtų kilti.
Smėlio ir žvyro kaina daugmaž vienoda, todėl pagrindui sukelti užsakyta geriau susitankinantis žvyras, kurio kaina buvo 350 Lt už 12 m³. Iš pradžių atvežė neblogo, vėliau atvežė praktiškai smėlio, davė velnių. Ant smėlio privežta rupaus, tamsesnio žvyro, kuris vėliau išlyginamas ir sutankinamas.
Susiorganizavus žvyrą per skelbimus, jo galima tikėtis po 2-3 dienų. Turint laiko, galima gauti ir pigiau, ir dar pamaišyto su skalda. Kaip sakė kaimynas, galima gauti skaldos „iš po kaušo“, kai kur nors ką nors remontuoja ir išvežinėja gruntą iš po kelių, bet reikia ilgai laukti. Skaldos ar akmenų gauti taip pigiai nepavyks, tai gaminama karjero produkcija, kuri turi savo kainą. Jeigu jos reikia, tai geriau užsakyti tiesiai iš karjero, nes kitaip tikriausiai atveš ne tai, ko prašėte. Arba aiškiai pasakyti, kad nemokėsite, jeigu bus ne tai, ko prašėte. Labai sunku atspėti, ką atveš.
Atvežus paskaičiuotą kiekį žvyro, greičiausiai trūks dar trečdalio. Didelės mašinos atveža labai mažas krūveles žvyro… Pagalvokite, kur išpilti žvyrą, nes perkėlimui reikės kviesti ratinį krautuvą.
Man šie darbai išsitempė iki trijų savaičių, nes buvo žaidimo su žemės šilumokaičio įrengimu šalia pamatų. Grynai pamatui ir keliukui reikės vieno šeštadienio juodžemio nuėmimui. Per savaitę darbo dienų vakarais susivežti žvyrą ir kitą šeštadienį vėl paimti ratinį krautuvą žvyro išlyginimui. Tam reikės ir nivelyro, nes pasikliaudami vien ratinio krautuvo operatoriaus įgūdžiais, galite nukrypti aukštyje bent 5 cm geriausiu atveju. Suvežti tuos 5 cm su „tačka“ niekam nelinkėčiau.
Abaiejose būsimo pamato pusėse derėtų pasilikti po kelis kubus žvyro, kad reikalui esant nereikėtų kviesti savivarčio, o viskas būtų vietoje. Tokių atsarginių žvyro krūvų, esančių 3 m nuo pamato, man tikrai trūko.
Turintiems mažą sklypą, derėtų nepamiršti, kad statybų aikštelė ir sklypas ne begalinis. Augalinį gruntą reikia supilti ten, kur jis niekam netrukdys iki statybų pabaigos. Reikia nepamiršti, kad į statybų aikštelę bus pristatyta daug statybinių medžiagų, kurias taip pat reikės kažkur padėti ir tai neturės trukdyti privažiuoti technikai. Atrodo smulkmena, bet jeigu sklypas aptvertas, tai čia gali kilti daug problemų bei papildomo darbo perkraustymams ir reikėtų labai gerai apgalvoti.
Pradinis grunto tankinimas buvo atliekamas su vibrokoja. Darbas užtrunka ilgiau, bet tankinimas vyksta koncentruotai ir tikėtina didesniame gylyje. Grunto paviršius buvo išlygintas +-5 cm ribose ratinio krautuvo pagalba.

Požeminių komunikacijų įrengimas
Kitas darbas buvo požeminių komunikacijų įrengimas. Reikėjo gerai pagalvoti apie tai, kokių įvadų į namą reikės ir kur tiksliai jie bus. Atskaitos taškai buvo nužymėtos sklypo ribos. Reikėjo pasiekti +-3 cm užkasamų vamzdžių padėties tikslumą, kad būsimoje vonioje jie išlįstų tiksliai ten, kur reikia. Čia reikėjo tikslumo. Tenka susitaikyti, kad paklaida bus kokie 3 cm ir į tai reikia atsižvelgti planuojant vonią. Geriau iškart projekte patraukti vamzdžius bent 5 cm nuo sienų.
Atsitiko toks geras dalykas, kad visi kanalizacijos taškai pirmajame aukšte išsidėstė į vieną liniją ir tranšėja buvo tiesi. Jos dugnas turėjo ~2 laipsnių nuolydį ir buvo apie 120 cm gylyje. Iškasus tranšėją, tikslus vamzdžio centras žymimas ištempus virvutę ir nuleidus svarelį.
Plokštuminio pamato komunikacijų įrengimas. Iškasta tranšėja ir vedamos komunikacijos po plokštuminiu pamatu. Daugiausia tai yra techniniai vamzdžiai, pro kuriuos vėliau bus išvedami laidai ar vamzdeliai. Svarbiausia nepriekaištingai įrengti kanalizaciją, nes remonto galimybė labai maža.
Kanalizacijos įvadai išdėstyti į vieną liniją taip labai palengvinant įrengimo bei ateities valymo darbus. Apie tai verta pagalvoti jau projektuojant patalpų išdėstymą. Posūkis daromas už namo ribų. Iš žemės kyšojo keturi pagrindiniai kanalizacijos vamzdžiai: dušas, tualetas, antrojo aukšto įvadas ir virtuvė. Kiti kanalizacijos taškai buvo prijungti prie jų jau virš žemės, putplasčio sluoksnyje. Viskas sujungta per 45 laipsnių alkūnes, kad mažiau kištųsi ir būtų įmanoma prakišti pravalymo trosą. Pagrindinis apatinis vamzdis turėtų būti 160 mm diametro, kad greitai neužsikištų ir nereikėtų įrengti papildomo pravalymo šulinėlio prie namo.
Vamzdžiai buvo tiksliai supjaustyti ir sumauti ant žemės paviršiaus, panaudojant muiluotą vandenį, po to visas vamzdynas gražiai įleistas į tranšėją, kurios dugnas buvo išlygintas smėlis. Užvertus šiek tiek grunto, reikia įpilti stiklinę vandens ir pažiūrėti, ar jis išbėga. Išsikišusių aukštyn vamzdžių aukščio nematavau, nes tai buvo per daug sudėtinga. Vėliau jie nusipjaus tiek, kiek reikia.
Vandens ir elektros įvadus kloju toje pačioje tranšėjoje virš kanalizacijos vamzdžio. Tai ne visai teisinga, bet iš tikrųjų nekloju jokio vandentiekio vamzdžio, o tik 50 mm techninį vamzdį, kurio viduje vėliau bus prakištas tikrasis vamzdis ir kabeliai, todėl jokio pavojaus nėra. Šie techniniai vamzdžiai prasidėjo techninėje patalpoje ir buvo nuvesti iki sklypo ribos, iš kur bus atvedama elektra ir vanduo.
Padaryta klaida dėl gylio, nes vandentiekio vamzdis turi eiti 180 cm gylyje, kuris yra po kanalizacija. Teko kasti giliau ir vandentiekio vamzdį kloti žemiau kanalizacijos vamzdžių. Elektrai ir kitoms nenumatytoms reikmėms sumečiau dar bent 5 vnt. mažesnio diametro techninio vamzdžio į tą pačią tranšėją. Visi vamzdžiai išlindo techninėje patalpoje ir buvo laikinai pritvirtinti ant kuoliukų ir prikaltos lentos.
Vandens įvado taip daryti nerekomenduočiau, nes standartiniu atveju vandentiekio vamzdis ateina iki namo sienos per lauką, tada kerta rostverką ir viduje iškart pastatomas skaitiklis. Vilniaus vandenys neleistų suprojektuoti vandens vamzdžio, einančio po namo grindimis keletą metrų ir tik po to kažkur išlendančio į patalpas, nes taip įmanoma prisijungti prie vamzdžio dar prieš skaitliuką be galimybės tai patikrinti. Mano atveju įvadinį skaitliuką montuos šulinėlyje prie sklypo ribos ir už jo darau ką noriu jau nekontroliuojamas. Namuose turėsiu kontrolinį skaitliuką, kad nereikėtų kiekvienais metais leistis į šulinėlį nuiminėti parodymų. Arba bus belaidis duomenų nuskaitymas. Vanduo bus paduodamas 32 mm diametro vamzdžiu.
Reikia pagalvoti apie vasarinio vandens išvedimą iš namo per tuos pačius techninius vamzdžius, todėl jų skaičių verta padidinti ir palikti keletą skylių nenumatytiems atvejams. Sudėjus visus vamzdžius, užkasiau likusį gruntą, sutankinant kas 30 cm ir atkreipiant dėmesį į kabančius svarelius kanalizacijos vamzdžių padėčiai koreguoti.
Papildomai buvo įrengti 4 techniniai 63 mm ir 5 m ilgio vamzdžiai geoterminio vamzdžio pravedimui į techninę patalpą ir dar vienas „U“ formos kanalizacijos vamzdis nepriklausomam krosnelės oro padavimui per pamatus, dėl kurios statymo dar negaliu apsispręsti. Drenažas visame perimetre bus įrengiamas vėliau, maždaug 150 cm atstumu nuo namo ir apie 1 m gylyje, kad neužšaltų per atlydį. Vanduo bus nuvedamas tolyn nuo pamatų.
Kaip matote, yra ką apgalvoti, todėl geriau pasikvieskite ir pasikonsultuokite su santechnikais ir elektrikais ar net dujininkais, jeigu bent kažkiek abejojate savo sprendimais.

Grunto tankinimas ir paviršiaus lyginimas
Toliau sekė pagrindinis grunto tankinimas ir idealus lyginimas. Didžioji dauguma suvežto žvyro sluoksnio buvo 40 cm storio, o po juo - nejudintas smėlis. Pravažiavus porą kartų visame pamatų plote ir dar du metrus už pamato ribų, tenka nuiminėti aukščius su nivelyru ir pilti papildomai žvyro ten, kur yra duobės.
Nesugalvojus, kaip gudriau išlyginti paviršių, žaidžiama visą savaitgalį dviese, kol pasiekiama +-0.5 cm paviršiaus lygumą. Pravažiavus su vibroplokšte maždaug kas metrą, pamatavus aukščius ir vežus ar nukasinėjus žvyrą, artėjama link aukščių vidurkio, nebekreipiant dėmesio į nulinę namo altitudę, kuri gali svyruoti +-5 cm.
Kiekviename kvadratiniame metre susirašoma aukščio centimetrai. Kur buvo -3 cm, ten reikėjo atnešti 3 kibirus žvyro. Kur buvo +1 cm, ten reikėjo nukasti vieną kibirą. Tokį ciklą kartojama tris kartus ir pasiekiama +- 0,5 cm lygumą. Lygindama dirbama tikrai ilgai - visą šeštadienį ir sekmadienį. Galutinė lygumą tikrinama ne tik su nivelyru, bet ir su ilgu metaliniu profiliu, kuris aiškiai parodė, kur yra duobutės ir iškilimai. Nulyginti iškilimus yra svarbiau nei užpilti duobutes.
Jeigu daryčiau dar kartą, būčiau pabandžiusi nupirkti kuo smulkesnės skaldelės kokius 5-6 m³, padėjus lenteles šonuose, kurios atitiktų reikalingą aukštį ir nubraukusi perteklių su ilga ir tiesia lenta. Tokiu atveju irgi yra klaustukų, kaip elgtųsi tos lentelės, kai šalia jų pravažiuotų 500 kg vibroplokštė (lengvesnės nerekomenduoju) ir vistiek tektų papildyti įdubas skaldele. Po to reikėtų išimti lenteles ir viską dar kartą sutankinti. Šiuo būdu ir rekomenduojama lyginti pagrindą standartiniu atveju pamatų įrengimo aprašyme.
Girdėta atsiliepimų, kad naudojant stambesnę kelininkų skaldą buvo labai daug vargo lyginant pagrindą, todėl skaldos atsisakyta. Nepagalvota, kad galėtų būti naudojama visai kita, smulki skaldelė. Konstruktorius neprieštaravo dėl žvyro panaudojimo viršutiniam sluoksniui.
Užbėgant įvykiams už akių, norima pasakyti, kad idealiai išlyginti paviršių yra kritiškai svarbu, nes nuo to priklausys plyšiai putplastyje, apšiltinimo matmenų tikslumas ir armatūros apsauginis sluoksnis. Padarius 20 mm kalniuką, kurio net nelabai matosi plika akimi, sudėjus visus sluoksnius, armatūra toje vietoje gali išlįsti į grindų paviršių betonuojant. Tikslumas šioje vietoje labai svarbus. Betono paviršius bus lyginamas ne pagal armatūros aukštį kiekvienoje vietoje, bet pasirinkus vieną aukštį visam pamatui. Bet kuriuo atveju pirmą kartą teks pasidarbuoti ilgėliau. Šiame etape užtrūksta 30 val.
Prieš pradedant klijuoti putų polistireną, reikia įsitikinti, kad grunto paviršius yra lygus ir jame nėra kalniukų. Ant grunto siūloma patiesti polietileno plėvelę, kurios paskirtis yra nutraukti kapiliarinės drėgmės kilimą, ir ant jos dėti putplastį. Šioje vietoje plėvelė nepatinka, nes tai nėra ilgaamžė medžiaga ir tuo pačiu neleidžianti pasišalinti vandeniui iš apšiltinimo sluoksnio. Labai mažas kiekis drėgmės gali susidaryti ant šaltos plėvelės paviršiaus iš vidaus pusės dėl kondensavimosi, bet kur kas didesnė grėsmė yra lietaus vanduo statybų metu ir galimas vamzdžių defektas, kai didesnis kiekis vandens patenka ant plėvelės ir...

CFA poliai: moderni pamatų technologija
CFA poliai - tai ištisinio pamatų gręžimo-betonavimo technologija. CFA tai Continuous Flight Auger - ištisinis tuščiaviduris šnekas (sraigtas). Grunte tuščio vidurio šneku (gražtu) gręžiamas gruntas ir per grąžto vidurį betono siurbliu paduodamas betonas. Ištraukus gręžimo įrankį, į betoną įleidžiamas armatūros karkasas.
CFA polių betonavimo privalumai:
- Montuojant CFA polių pamatą, nepažeidžiamas grunto vientisumas, pamatų betonavimą galima atlikti šalia seno pastato.
- Įvairūs polių skersmenys (30, 35, 40, 45, 50, 60 cm) ir gręžimo gyliai (iki 22 m) palengvina pamatų projektavimą ir gręžtinių polių įrengimą.
- Gręžiant sraigtiniais gręžimo įrankiais nesusidaro didelio kiekio iškasto grunto.
- Didelis darbo našumas - 300-400 m gelžbetoninių polių per pamainą.
- Galimybė įrengti pamatus bet kokiam grunte.
- Gręžtinių pamatų įrengimas nereikalauja didelių plotų.
- Įrenginėjant CFA polius nėra vibracijų ir triukšmo.
CFA polių įrengimas yra mūsų specializacija: CFA polių gręžimas gręžtiniams pamatams.
Normatyviniai dokumentai ir reikalavimai statybos darbams
Gręžininių pamatų įrengimą prižiūri šie pagrindiniai normatyviniai dokumentai ir nuorodos: STR 1.03.02:2008 Statybos produktų atitikties deklaravimas, STR 2.01.01(1):2005 Mechaninis atsparumas ir pastovumas, STR 2.02.02:2004 Visuomeninės paskirties statiniai, STR 2.05.03.2003 Statybinių konstrukcijų projektavimo pagrindai, LST EN 1997-1:2005 Eurokodas 7. Geotechninis projektavimas. 1 dalis. Bendrosios taisyklės, RSN 91-85 Gręžinių pamatų projektavimas ir statyba, STR 2.05.05:2005 Betoninių ir gelžbetoninių konstrukcijų projektavimas, STR 2.05.08:2005 Plieninių konstrukcijų projektavimas, STR 2.05.04:2003 Apkrovos ir poveikiai, LST 1346:2005 Statybinis skiedinys. Klasifikacija ir techniniai reikalavimai, LST EN 206-1:2002 Betonas. 1 dalis. Techniniai reikalavimai, savybės, gamyba ir atitiktis.
Dažniausiai gręžtinių pamatų darbo brėžinius pagal konkrečias siūlomas medžiagas paruošia rangovas ir suderina su statytoju ir projektuotoju. Vykdant darbus būtina laikytis darbo saugos reikalavimų, o paslėptų darbų priėmime privalo dalyvauti projektuotojo atstovai. Darbo projektui rengti geologinių tyrimų pakanka, tyrimų apimtis atitinka STR 1.04.02:2011 reikalavimus. Pasikeitus pradinei užduočiai, būtina atlikti papildomus geologinius tyrimus (pagal pakeitimus).
Reikalavimai ir nurodymai statybų darbams:
Paruošiamieji darbai:
Nukasus augalinį sluoksnį ir išlyginus statybos aikštelę, pažymimos gręžinių vietos. Pamatų ašių nuokrypos nuo projektinės padėties turi neviršyti ±5 mm.
Gręžinių vykdymas:
Gręžinys turi būti rengiamas taip, kad gruntas nuo sienelių nebyrėtų nei iki betonavimo, nei betonavimo metu. Gręžinių skersmenį bei įgilinimo gylį reikia žiūrėti projekto brėžiniuose. Gręžiama iki sluoksnio, į kurį turi būti įbetonuotas pamatas. Jei tokio sluoksnio nerandama, gręžimo meistras privalo apie tai įrašyti į žurnalą ir pranešti darbų vykdytojui. Pamatų projekto autorius sprendžia, ką daryti (palikti esamą gylį, gręžinį pagilinti, paplatinti gręžinio dugną ir t.t.). Prieš pradedant gręžti, gręžimo aparatas turi būti tiksliai pastatytas ties būsimos duobės centru, o grąžto ašis turi būti vertikali.
Įrengus gręžinį, dugne likęs sudarkytas gruntas turi būti arba išgriebtas, arba sutankintas. Į biriuose gruntuose įrengto gręžinio žiotis įstatomas gręžinio skersmens didumo metalinis apsauginis įdėklas. Kad į gręžinį nepatektų paviršinio vandens, apie jį suplūktas grunto volelis ir gręžinys uždengiamas skydu. Sušalęs gruntas pirmiausiai atšildomas, o po to gręžiama įprastiniu būdu (gruntą galima atšildyti elektra arba karštu smėliu). Žiemą, kol betonas pasieks 80% projektinio stiprumo, gręžiniai uždengiami apšiltintais skydais. Laiko tarpas tarp gręžimo pabaigos ir betonavimo pradžios turi būti minimalus ir neviršyti 1 paros, t.y. 24 val. Jei pamato betonavimas bus atliekamas ne tuoj pat, rekomenduojama gręžinio iki pat galo negręžti, paliekant grunto sluoksnį, kurį galima pašalinti vienu gręžimo ciklu. Paskutinis gręžimo ciklas atliekamas prieš betonavimą.
Atskirų gręžinių nuokrypos turi neviršyti 50 mm nuo ašies, o gręžinio skersmuo negali būti mažesnis už projektinį daugiau kaip 30 mm ir didesnis už projektinį daugiau kaip 50 mm. Gręžinio gylis negali būti didesnis už projektinį daugiau kaip 100 mm. Gręžinio dugne turi būti projekte numatytas gruntas, ir gręžinys į jį įgilinamas ne mažiau kaip 200 mm. Gręžinio vertikalios ašies posvyris nuo vertikalės gali būti ne didesnis kaip 0,01 (10 mm 1 metro ilgyje).
Armatūros ruošimas ir pamatų armavimas:
Gręžininiai pamatai numatomi projektuoti erdviniais ir plokščiais karkasais. Strypai turi būti sulenkiami tiksliai pagal darbo brėžinius. Lenkti mažesniais spinduliais negu nurodyta, neleistina. Strypai turi būti lenkiami šaltu būdu, o strypynų sukonstravimui turi būti naudojami šablonai ir konduktoriai, fiksuojantys strypų projektinę padėtį. Transportavimo metu tarp armatūros ryšulių turi būti mediniai tarpikliai, o kabinių užkabinimo vietos paženklintos dažais. Armatūra turi būti visiškai padengta betonu, o betonas efektyviai sukibęs. Todėl atstumas tarp armatūros strypų turi būti ne mažesnis už strypo skersmenį ir ne mažesnis kaip 20 mm, taip pat ir armuojant dviem eilėmis. Karkasai turi būti pagaminti ir į gręžinį įstatyti taip, kad apsauginis betono sluoksnis nuo projektinio nesiskirtų daugiau kaip 5 mm. Armatūros strypai, strypynai ir tinklai pastatyti į vietą suvirinami elektrolankiniu būdu arba išimtinais atvejais surišami minkšta iškaitinta viela. Armatūros karkasai į gręžinį įstatomi prieš pat betonavimą, įsitikinus, kad gręžinio dugnas švarus.
Transportuojant betono mišiniai turi nesustingti, nesisluoksniuoti, neprarasti vienalytiškumo ir projektinio slankumo. Didesniu atstumu mišinys turi būti vežamas automobilinėmis betonmaišėmis, kuriose jis nuolat maišomas. Betono mišinys turi būti suklotas ir sutankintas laike 45 min nuo užmaišymo pradžios. Pamatą betonuoti rekomenduojama be pertraukų. Pertraukas galima daryti betonuojant pamato stiebą. Jei pertrauka viršija 1 val., siūlės vietoje turi būti įbetonuoti ne mažiau kaip 6 armatūros strypai, kurių ilgis 600 - 900 mm, o skersmuo ne mažesnis kaip 12 mm. Būtina pasiekti, kad betonavimo siūlė nebūtų suteršta. Pamato viršus betonuojamas tankinant vibratoriumi. Kai oro temperatūra ne žemesnė kaip -15°C, į gręžinį pilamo betono temperatūra turi būti ne žemesnė kaip +10°C, o kai oro temperatūra žemesnė kaip -15°C, betono temperatūra ne žemesnė kaip +15°C.
Reikalavimai medžiagoms:
Betonas:
Betono mišinio sudėtis ir komponentai (cementas, užpildai ir kitos medžiagos) turi atitikti visas mišinio ir sukietėjusio betono savybes (plastiškumą, tankį, stiprį, ilgaamžiškumą, armatūros apsaugą nuo korozijos). Betono mišiniai gali būti gaminami gamykloje ir statybos (panaudojimo) vietoje. Stipris gniuždant nustatomas gniuždant 28 paras išlaikytus 150mm kubus arba 150/300 mm cilindrus. Cementas, naudojamas betono gamybai, turi atitikti galiojančius standartus. Užpildai, vanduo ir priedai turi atitikti galiojančių normatyvinių dokumentų reikalavimus. Jie negali turėti kenksmingų dalių, kurios sukeltų gelžbetonio armatūros koroziją ir trumpintų gaminio amžių.
Armatūra:
Armatūra turi būti pagaminta iš karštai valcuoto armatūrinio plieno. Armavimo tinklų darbo armatūrai naudoti armatūrą, kurios takumo stipris nemažesnis nei fyk= 400 N/mm². Armatūros diametras ir strypų žingsnis nurodomas projekte. Tinklai rišami vietoje. Skersinei armatūrai naudoti lygią armatūrą, kurios takumo stipris nemažesnis nei fyk= 240 N/mm². Darbo armatūra, kurios takumo stipris nemažesnis nei fyk=400 N/mm², gaminama periodinio profilio, su eglutės formos iškyšomis.
