Po ilgos žiemos bundanti gamta primena apie artėjantį pavasarį. Tai metas, kada pats laikas pasirūpinti augalais, kad šie puikiai augtų visą sezoną ir džiugintų puikiu derliumi. Trąšos, tai vienas pagrindinių komponentų, kuris puoselėja ir skatina natūralią augalo evoliuciją, pradedant nuo šaknų sistemos, pumpurų, lapų iki vaisių vystymosi ir nokinimo. Po žiemos, atsinaujinus augalų vegetacijai, be vandens ir saulės šviesos jiems reikalingi dideli kiekiai azoto, fosforo ir kalio. Šie junginiai padeda augalams įsišaknyti ir sėkmingai augti.
Kada tinkamas laikas tręšti augalus?
Pradėjus šilti orams, daugelis sodininkų susimąsto, kokias trąšas naudoti ir kada tręšti sodo augalus. Žinojimas, kada tai daryti ir kiek tiksliai trąšų reikia, yra labai svarbus aspektas, o tai priklauso nuo augalo ir nuo aplinkos temperatūros. Taigi pavasarį, atšilus žemei pats metas ją pamaitinti, nes anksti išbarstytas trąšas iš karto pasisavins pradėję augti augalai.
Specialistai teigia, kad augalai turėtų būti maitinami, kai jie yra ramybės būsenoje arba bent jau tada, kai jie nepatiria jokio streso, pavyzdžiui, didelio karščio. Dauguma sodo augalų stipriausiai auga pavasarį ir vasaros pradžioje, o vasarinės gėlės, rožės, rododendrais, daržovės, moliūgai, kopūstai, česnakai ir pomidorai bei šiltnamyje augantys augalai reikalauja daug maisto medžiagų, todėl kad jie gerai augtų, vasaros metu juos reikia papildomai tręšti. Daugelių rūšių vienmečiai ir daugiamečiai augalai puikiai augs ir žydės netręšiami, tačiau kitus retkarčiais reikia papildomai pamaitinti. Žydėjimas atima daug energijos, o kartais augalai negali gauti reikiamos mitybos vien iš dirvožemio. Geros trąšos aprūpina augalus maistinėmis medžiagomis ir energija, kad jie galėtų žydėti, išlikti sveiki ir sėkmingai augti.
Trąšų tipai ir paskirtis
Gėlynų tręšimui yra daugybė specialių trąšų - pavyzdžiui trąšų, kurios spartina augimą, didina atsparumą ligoms, gausina žydėjimą ar sodrina žiedų ir lapų spalvą. Taip pat galima rinktis iš organinių, birių bei skystų trąšų asortimento. Jos skiriasi tiek savo taikymu, tiek savo veikimo būdu. Skystos trąšos augalams naudingos norint greitesnio veikimo, tačiau jas reikia naudoti dažniau nei granuliuotas trąšas. Granuliuotos trąšos išsilaiko keletą savaičių, tačiau jūsų gėlės trąšų neįsisavins iš karto.
Visada geriausia gėlėms naudoti natūralias, organines trąšas, o ne chemikalus. Sintetinės cheminės medžiagos gali lengvai sudeginti augalus ir padaryti didelę žalą. Tai ypač aktualu vazonuose augantiems augalams. Gėles galite tręšti bet kuriuo metu ryte, dieną ar vakare, tačiau kalbant apie metų laiką, gėles reikėtų pradėti maitinti pavasarį, o baigti - vasaros pabaigoje. Netręškite jų rudenį ar žiemą, kai gėlės yra ramybės būsenoje. Tačiau prieš tręšiant bet kokiomis trąšomis, visada įsitikinkite, kad žemė yra drėgna, niekada netręškite gėlių, jei žemė sausa, nes tai gėlėms gali labiau pakenkti nei duoti naudos.
Tręšimas pagal augalų tipus ir poreikius
Valgomiesiems augalams trąšos dažniausiai maišomos į sodo žemę pavasarį, prieš sodinimą. Jei jau pasėjote sėklas arba pasodinote sodinukus, aplink augalus vis tiek galite švelniai tręšti granuliuotomis trąšomis, jų nereikia giliai įterpti į dirvą. Skystos trąšos gali sudeginti jaunas šaknis, tad jomis tręšti nerekomenduojama. Nors pavasarinis trąšų naudojimas yra svarbus, tačiau reikia nepamiršti, kad augalams iš tikrųjų reikia pagalbos augimo metu.
Anksčiau pavasarį tręšti reikėtų sodinant salotas, rukolą, lapinius kopūstus ir kitus lapinius žalumynus. Vidurvasarį, sparčiai augant pomidorams ir bulvėms, šioms daržovėms reikės papildomų trąšų, nes augalai aktyviai pasisavina ir naudoja maistines medžiagas. Kai pomidorai pradeda žydėti, pereikite prie mažai azoto turinčių trąšų, kad paskatintumėte daugiau žiedų ir vaisių, o ne žalumynų. Kopūstams, žiediniams kopūstams, brokoliams gali būti naudinga tręšti po persodinimo praėjus trims savaitėms. Žirniai, pupelės, agurkai ir melionai gali būti tręšiami prasidėjus žydėjimui. Paprikas, baklažanus bus naudinga tręšti po pirmųjų vaisių.
Daugiamečiams augalams tręšimo laikas priklauso nuo augalo augimo ciklo. Pavyzdžiui, šilauogėms naudinga, kai jos tręšiamos sezono pradžioje, pumpurų žydėjimo metu, o birželį augančioms braškėms labiausiai naudinga, kai tręšiamos po derliaus nuėmimo.
Veimėjos tręšimas
Net ir vešliausiai vejai pavasarį reikia trąšos, ypač po atšiauraus ar sauso žiemos sezono, tad vienas iš svarbiausių dalykų, kuriuos galite padaryti savo vejai, yra ją patręšti. Gerai maitinama veja turi geresnę šaknų sistemą, kad galėtų kovoti su karščiu, šalčiu, sausra, pjovimu, pėsčiųjų eismu ir kitais veiksniais. Specialistai pataria veją tręšti 4 kartus per sezoną.
Pirmasis tręšimas turėtų būti ankstyvą pavasarį. Šiuo laikotarpiu veja tik bunda, tad tręšimas stiprina šaknis ir suteikia gerą pradžią. Tai reikėtų daryti vieną kartą nuo vasario iki balandžio, kai jūsų žolė pradeda žaliuoti ir aktyviai augti. Antras vejos tręšimas turėtų būti vėlyvą pavasarį nuo balandžio iki birželio, praėjus 6-8 savaitėms po ankstyvo pavasario tręšimo. Šiuo metu žolė naudoja sukauptą energiją, todėl ją reikia maitinti. Vasaros metu žolė kenčia dėl karščio, sausros, pėsčiųjų eismo, pjovimo, todėl tręšimas padės ją apsaugoti ir sustiprinti. Tręškite vasarines vejos trąšas vieną kartą nuo birželio iki rugpjūčio, praėjus 6-8 savaitėms po vėlyvo pavasario maitinimo. Paskutinis vejos tręšimas turėtų būti rudenį, kada vejai svarbu gauti maistinių medžiagų norint atsigauti nuo vasaros poveikio, ruošiantis žiemos miegui. Tręšdami rudenį sustiprinsite šaknis ir padidinsite azoto atsargas, kad kitą pavasarį žolė ataugtų sveika ir žalia.
Dirvožemio pH ir jo įtaka augalams
Daugumos augalų sveikas pH yra nuo 6,0 iki 7,0. Mažesni skaičiai rodo rūgščią dirvą, kuri sumažina augalo gebėjimą gauti maistinių medžiagų. Jei dirvožemis yra per rūgštus augalai negavę reikalingų medžiagų, blogai augs ir sirgs. Prieš sodinant rūgščiame dirvožemyje naudinga tręšti kalkėmis, jos neutralizuos dirvą, leisdamos augalams geriau pasisavinti maistines medžiagas. Dirvos rūgštingumą padeda sumažinti ir medžio pelenai, dolomito miltai ar kreida.
Tokie augalai kaip hortenzijos, rododendrai, mėlynės, azalijos, viržiai, šilauogės mėgsta rūgščią dirvą, todėl jiems sukurtos trąšų formulės, kurios didina dirvos rūgštingumą. Tai organinės - mineralinės trąšos visiems rūgščią dirvą mėgstantiems augalams. Tokiomis trąšomis augalai maitinami anksti pavasarį - kovo - balandžio mėn. Antrą kartą tręšiama birželio - liepos mėn. Trąšas sumaišykite su dirvožemiu arba jas paskirstykite tolygiai vazone ar apie augalus.
Maistinės medžiagos augalams: makro- ir mikroelementai
Trąšose esančios augalams reikalingos maisto medžiagos, skirstomos į dvi pagrindines grupes - makroelementus, tokius kaip azotas, siera, fosforas, kalis, magnis, kalcis ir mikroelementus, tokius kaip manganas, varis, boras, geležis, cinkas ir kt. Jeigu augalui trūksta vienos konkrečios maisto medžiagos - jam pamaitinti užtenka vienkomponenčių trąšų, turinčių vieną pagrindinį elementą. Tuo tarpu jeigu nesate tikri, kad trūksta vienos konkrečios maisto medžiagos, geriau rinktis kompleksines mineralines trąšas, kuriose yra du ir daugiau elementų.
Taigi, rinkitės kokybiškas priemones pamaitinti savo augalus, o jei reikia patarimo ar konsultacijos mūsų specialistai visada pasiruošę patarti ir padėti išsirinkti.
Substratų svarba augalų auginimui
Parduotuvės nukrautos žemių maišais ir specialių priedų pakuotėmis, bet ir darže pilna žemės - kaip suprasti, kas tinka mano augalams? Ar daigų vystymasis bus sėkmingas, ar nuo pirmųjų dienų susidursime su problemomis, priklauso nuo substrato kokybės. Substratu vadiname dirbtinai paruoštą mišinį augalams auginti, sudarytą iš kelių komponentų. Renkantis substratą reikėtų atkreipti dėmesį į jo paskirtį, kadangi substratai skiriasi ne tik naudojamų durpių frakcija, trąšų ir kitų maistinių medžiagų kiekiu, tačiau ir rūgštingumu (pH).
Pavyzdžiui, jei pomidorus reikia sėti ir auginti 5,5-6 pH substrate, tai šilauoges - 3,5-4 pH, nes jos yra rūgščiamėgiai augalai. Durpės - populiariausias substratas gėlėms ir daržovėms, sodinukams, uogakrūmiams ir įvairiems dekoratyviniams augalams auginti bei mulčiuoti. Būna kelių durpių frakcijų substratai: smulkus - visos dalelės mažesnės kaip 20 mm, vidutinio smulkumo - 20-25 mm dalelės, vidutinio stambumo - 25-40 mm, stambus - didesnės kaip 40 mm. Iš smulkios frakcijos pagaminti substratai (pavyzdžiui, 0-5 mm) skirti sėklų sėjai, daigams auginti ir dauginti, o iš stambesnės frakcijos - didesniems augalams auginti.
Durpių įmonėse pagal parengtas receptūras gaminami įvairių rūšių durpių mišiniai. Substratuose yra subalansuotas trąšų ir mikroelementų kiekis, atitinkantis augalų poreikius. Todėl substratas geriau nei paprastas dirvožemis sulaiko drėgmę, gėlės, daržovės ir kita augmenija ilgiau neišdžiūsta, nereikia jų taip dažnai laistyti.
Substratų sudėtinės dalys ir jų funkcijos
Kompostas - tai skirtingo mineralizacijos lygio įvairių organinių medžiagų mišinys (pūdinys). Kartu su apirusiomis organinėmis liekanomis jame yra mikroorganizmų, kurie praturtina dirvos biologinį aktyvumą. Turi augalams reikalingų mikro ir makro mineralinių medžiagų. Perlitas - baltos spalvos, bekvapis, labai lengvas, neutralaus pH. Tai aukštoje temperatūroje (850-1000 °C) kaitinta vulkaninė uoliena su tūkstančiais mažų oro „kišenėlių“, kurios leidžia greitai pasiimti ir atiduoti vandenį, turi aeracinių savybių.
Lengvumas ir purumas: Paimkite į saują daržo žemės, sugniaužkite ją, tada atgniaužkite. Jei žemė molinga, pamatysite, kaip viskas sulipo į gumulą. Įsivaizduokite, kaip sunku šaknims pro tokį prasibrauti. Jei žemė smėlinga, žemės iškart subyrės į grumstelius ir išbyrės pro pirštus. Poringumo suteikia durpė. Jos struktūra neleidžia žemėms susislėgti, todėl augalams lengva išleisti galybę šaknelių, kiekviena ras tarpelį, į kurį galės ištįsti ir augti tolyn. Lengvumo ir purumo suteikia ir kokoso pluoštas. Kokosas šviesesnis, bet irgi su panašiais plaušeliais, kaip ir durpė.
Vandens sulaikymas: Principas toks: jei žemių mišinyje įdėsite priedų, kurie sulaikys vandenį, kad jį vėliau ilgai ir lėtai atiduotų atgal, tai jums lengviau pavyks palaikyti stabilų drėgmės režimą. Vermikulitas atlieka šią funkciją. Tai natūralios kilmės uolienos, kurios sugeria vandenį kaip kempinė, ir po to palaipsniui atiduoda drėgmę aplinkai, t.y. žemėms ir augalui. Jokių chemijų čia nėra, jokių maisto medžiagų, tik vandens sulaikymas.
Maisto medžiagos: Geriausias maistas yra kompostas. Galite jį pirkti arba galite naudoti tą, kurį savo darže pasigaminote. Visos apželdinimo kursų „Geltonas karutis“ lektorės kaip susitarusios sako, kad mažiems daigeliams verta kompostą ir žemių mišinius pirkti, nes su žemėmis iš daržo atsinešite ir ligų užkratus. Na o didesniems augalams (tiek daržovėms, tiek gėlėms), kurie jau stipresni ir atsparesni, drąsiai naudokite savo pasigamintą kompostą. Jame yra organinių medžiagų, vitaminų ir mineralų, mikrobų ir grybienos, jo terpė yra gyva ir aktyvi.
Pradėkite nuo durpių (atkreipkite dėmesį, kad būtų nurūgštintos). Greičiausiai jos bus per sausos (taip lengviau ir saugiau transportuoti), todėl išverskite į karutį arba į kibirą, dubenį, ir suliekite vandeniu. Palaukite, kol susigers. Jei naudojate kokosą, jis parduodamas supresuotomis „plytomis“. Kai jau durpes ar kokosą esate pasiruošę, pradedam visą būrimą. Proporcijas galite keisti, o galite pridėti ir papildomų „skanumynų“. Pavyzdžiui, biohumusas yra sliekų perdirbtas mėšlas ir organinės medžiagos. Tai labai „riebus“ kąsnelis. Vien biohumuse sodinti nereikia, bet šiek tiek jo įberti į mišinį - puikus sprendimas.
Kalbant apie papildomas maistines medžiagas, reikia ir apie sintetines trąšas užsiminti. Gėlėms, kurias auginsite visą vasarą vazonuose, papildoma pagalba tikrai pravers. Todėl maišydami žemes papildykite jas lėtai tirpstančiomis trąšomis. Reikia daugiau oro? Prašau, naudokite agroperlitą. Jis pagerins struktūrą ir leis lengviau įsišaknydinti. Ypač naudinga sausamėgiams (alpinariuminiams) augalams, kurie mėgsta, kai laistomas vanduo neužsistovi ir greitai nubėga žemyn. Reikia dar daugiau drėgmės? Taip, yra tokių augalų, kurie nepakenčia drėgmės stygiaus. Įgėrio granulės - puikus atradimas, kuris pagelbės šioje situacijoje. Išbrinkinkite ir tada sumaišykite su savo žemių mišiniu. Ir pabaigai - galite nusipirkti gatavus žemių mišinius ir nesukti galvos. Tačiau jei mišinį patys susikursite, daugiau suprasite, kaip veikia augalų pasaulis, ko jiems trūksta, ko jiems reikia. Ant substratų pakuotės labai retai būna parašyta tiksli sudėtis procentais, todėl dažnai net nežinote, ką perkate. Substratai - gatavas sprendimas, jei neturite laiko.
Substratų parinkimas ir paruošimas
Tinkamai parinktos trąšos Jūsų augalams yra kertinis laimingo augalo aspektas. Trąšos atlieka didžiulį vaidmenį augalų medžiagų apykaitoje ir daro tiesioginę įtaką jų bendrai sveikatai. Yra dvi trąšų grupės, vadinamos mikroelementais ir makroelementais. Mikroelementus sudaro pagrindinės trąšos, tokios kaip azotas, fosforas ir kalis, ir jie yra geriausiai žinomi rinkoje. Šie makroelementai arba mikroelementai, kuriuos žinome, yra kalcis, magnis, boras, cinkas, natris, manganas, siera ir varis. Turime įsitikinti, kad substrate yra sveikas mikroelementų ir makroelementų balansas. Kaip ir buvo minėta anksčiau, substratas turėtų turėti visus pagrindinius elementus, kurių reikia šaknims. Taip pat labai svarbu užtikrinti tinkamą pH lygį, bei norime, kad mūsų substratas būtų purus, lengvas, puikiai sulaikytų vandenį ir turėtų geras drenažines savybes. Tiesiog pritaikykite savo substratą prie auginimo aplinkos, išmokstant tai daryti tiek iš maistinių medžiagų, tiek iš tekstūros perspektyvos.
Šaknų zona yra sudėtinga ir vientisa, į ką dažnai nekreipiame dėmesį, nes matome tik tai, kas yra virš auginimo terpės. Pažvelgus šiek tiek giliau, pamatysime šaknų plaukelių ir naudingųjų bakterijų tinklą, veikiantį simbiozės principu. Didelė šaknų zona leidžia augalui maksimaliai įsisavinti maistines medžiagas (trąšas). Naudingųjų bakterijų vaidmuo - skaidyti maistines medžiagas, esančias trąšose, ir suskaidyti maistą į mažesnius chelatinius baltymus. Rinkoje yra įvairių šaknų stimuliatorių - tiek dirbtinių, tiek natūralių. Jūros dumbliai gali būti puiki mitybinė medžiaga siekiant padidinti šaknų masę, nes juose yra citokininų ir natūralių augimo reguliatorių. Iš techninės pusės, puikus būdas leisti šaknų zonai geriau kvėpuoti - naudoti medžiaginius vazonus.
Yra įvairių augalų treniravimo būdų, tačiau vienas iš paprasčiausių ir saugiausių augalams yra vadinamasis LST (Low Stress Training). Jį sudaro švelnus augalo palenkimas į horizontalią padėtį, kai jis turi apie 4-5 lapų aukštus, ir pritvirtinimas virvele, kad augalas išliktų tokioje padėtyje.
Apibendrinant galima pasakyti, kad augindami augalus patalpose ar lauke turime atsižvelgti į daugelį dalykų. Visi jie yra vienodai svarbūs, o jei nepaisysime bent vieno iš jų, gali kilti problemų visam sodui.
Substratai, žemės, durpės - ką pasirinkti persodinimui?
Renkantis pirkti durpinį substratą ant maišų nurodyta jo paskirtis: universalus, sėklų sėjai ar kokiai augalų grupei auginti. Nurodyta, iš kokių žaliavų - durpių ir kitų sudedamųjų dalių pagamintas substratas: kalkinimo medžiagos ir jų kiekis; trąšos (mikroelementai turėtų būti chelatinės formos, nes tokius geriau įsisavina augalai); substrato rūgštingumas pH (optimalus pH 5,5-6,8) vienetais, EC mS/cm - elektrinis laidis; substrato drėgnis proc.; sauso substrato tankis kg/kub. Substratus geriausia rinktis pagal jų paskirtį, nes sudėtis tikrai skiriasi. Dauguma žmonių sėkmingai renkasi substratus pagal paskirtį, užrašytą ant jų pakuotės.
Nuo druskų koncentracijos priklauso substrato tirpalo elektros laidumas. Sutrumpintai jis žymimas EC. Paprastai druskų koncentracija išreiškiama mS/m (milisimensais į metrą) arba gali būti nustatyta ir išreikšta g/l. Daugumai daržovių tinkamiausia druskų koncentracija būna 1,5-2,5 mSm/m.
Nusipirkome substratą, kasdien kalbamės su augalėliu ir laukiame, kada jis stiebsis į viršų. Tačiau nepadeda nei kalbos, nei saulės šviesa, nei stebuklingas substratas. Viena iš priežasčių gali būti per didelis amoniakinio azoto (NH3) kiekis. Substrate esantis amoniakas augalams kenktų mažiau, jei neleistume substratui užmirkti, jame būtų pakankamai oro ir palaikytume augalų augimui reikalingą optimalią temperatūrą. Vien substratas stebuklo taip pat nepadarys. Esant žemai oro ir ypač substrato temperatūrai, augalai nepajėgia pasisavinti fosforo, nors jo substrate ir būtų pakankamai. Patartina įsigytą substratą paskleisti šiltoje patalpoje, sulieti šiltu vandeniu ir kelis kartus jį permaišyti. Tik po 1-2 dienų dėti į vazonus ar maišus, kuriuose bus sėjamos sėklos ar auginami augalai.
Kokoso pluošto privalumai
Kokoso pluoštas - tai gamtinis natūralus substratas, gaminamas iš kokosų riešutų plaušų. Kokosų pluoštas pranašesnis už durpių substratą ar mineralinę vatą: tai ekologiškas ir ekonomiškas, geriau panaudojamas, šilumai pralaidus organinis gruntas, pH artimas neutraliam - apie 6,3-6,5, nekeičia struktūros, mažai druskingas, neužterštas piktžolių sėklomis ir kt., jame puikiai įsišaknija augalai, galima pakartotinai naudoti dar 2-3 metus. Kokosų pluošte vystosi Trichoderma genties grybai, kurie neleidžia vystytis ligoms. Šiame naujame substrate išauginti pomidorų vaisiai ir kitos daržovės yra kur kas geresnės kokybės, panašios į išaugintas ekologiškai. Kokosų pluoštas puikiai tinka pomidorams, agurkams, paprikoms auginti. Pluoštas kompaktiškai supakuotas - 500 g substrato plyta sugeria 4 litrus vandens ir išbrinksta iki 6-7 litrų tūrio.