Zidinio plytelių klijai tipai ir naudojimo rekomendacijos

Paprasti cemento pagrindo plytelių klijai neprilimpa prie labai mažo vandens įgeriamumo plytelių, stiklo mozaikinių ir panašių plytelių, kurių vandens įgeriamumas yra mažas. Visi Europos Sąjungoje parduodami plytelių klijai turi būti išbandyti ir paženklinti pagal standartą EN 12004.

Kliju klijų klasifikacija ir jų charakteristikos

Klasifikacija 1 rodo, kad mišinio sukibimas yra ne mažesnis kaip 0,5 N / mm² normaliomis sąlygomis, taip pat po užšaldymo ciklų, kaitinimo ir sendinimo vandenyje. Nr. 2 sukibimas yra ne mažesnis kaip 1,0 N/mm² aukščiau nurodytomis sąlygomis. Greitai stingstantys klijai pažymėti raide F, jei plytelių klijai laiko plytelę neparemti iš apačios, raidė T galima įtraukti į šią klasę. If the tile adhesive can withstand a deformation of up to 2.5 mm, the product is placed in class S1 ir gali būti vadinamas elastingu. Produktas, pažymėtas C1 yra įprasti plytelių klijai, neturintys jokių papildomų savybių.

Ant paviršių, kurių apkrova yra mažesnė, būtina, kad plytelių klijai padengtų ne mažiau kaip 80% plytelės klijuojamos dalies. Grindys. Ant grindų klijai, kaip taisyklė, turi padengti 100% klijuojamos plytelės dalies, kad plytelės nesulūžtų. Gyvenamosiose patalpose, kuriose apkrova nedidelė, minimalus padengimas - 80 proc. Lauko sąlygomis ir ant grindų, kurios turi atlaikyti stiprias apkrovas, 100% plytelių klijuojamos dalies visada turi būti padengta plytelių klijais. Plyteles būtinai reikia išrūšiuoti prieš pradedant klijuoti plyteles, nes tai užtikrins gerą galutinį rezultatą, kuris atitiks pagrindo deformacines siūles.

Plytelių klijai netinka šlaitams kurti; jei reikia, pagrindas turi būti išlygintas iš anksto. Reikiamą hidroizoliaciją reikia atlikti drėgnose patalpose. Plytelės klijuojamos lygiu sluoksniu ant pagrindo, naudojant dantytą tinko peilį, ir, jei reikia, ant plytelės galo. Plytelė įspaudžiama į klijus, kad būtų pasiektas kuo didesnis kontaktinis plotas. Kuo didesnis galimas pagrindo deformacijų lygis ir kuo didesnės plytelės, tuo storesnis klijų sluoksnis ir aukštesnė klijų elastingumo klasė privalo būti.

Pagrindų paruošimas ir klijų naudojimo instrukcijos

Pagrindas turi būti tvirtas ir stabilus, be sukibimui trukdančių medžiagų: riebalų, bitumo, dulkių ir kitų teršalų. Pašalinkite esamus nešvarumus ir nesukibusius sluoksnius. Siekiant užtikrinti tvirtą klijų sukibimą, būtina tinkamai paruošti paviršių: nuvalykite, nugruntuokite ir išlyginkite. Jeigu plyteles klosite ant vandenį įgeriančių pagrindų arba akytojo betono, nugruntuokite gruntu (pavyzdžiui, „Ceresit CT 17 Profi“). Anhidritinius bei gipsinius pagrindus bei tvirtas ir gerai sukibusias dažų dangas reikia nušlifuoti švitriniu popieriumi, nuvalyti dulkes ir taip pat nugruntuoti. Tuo tarpu, jeigu ruošiamos drožlių ir OSB plokštės, jas svarbu nušlifuoti ir nugruntuoti „Ceresit CN 94 Concentrate“ arba „Ceresit CT 19 Super Contact“. Iki 20 mm pagrindo nelygumus galima išlyginti klijuojant plyteles tais pačiais plytelių klijais.

Į pamatuotą švaraus, vėsaus vandens kiekį suberkite plytelių klijus. Juos maišykite specialiu gręžtuvu su maišikliu tol, kol bus gauta vienalytė masė be grumstų. Palaukite apie 5 minutes ir dar kartą išmaišykite. Plytelių klijus tepkite ant pagrindo, naudojant profesionalius darbo įrankius: atitinkamo dantukų dydžio glaistyklę, klijuoti per niurialą. Klojant, tarp plytelių būtina palikti tarpelius, kurių plotis priklauso nuo plytelių dydžio ir eksploatavimo sąlygų.

Tarpų užglaistymas darykite ne anksčiau kaip praėjus 48 valandoms. Darbo sąlygos: klijus naudokite sausoje aplinkoje, oro temperatūra nuo +5° iki +25 °C. Klijų mišinio kietėjimo laikas priklauso nuo klijų tipo, pagrindo, plytelių dydžio ir aplinkos sąlygų. Saugokite akis ir odą, nes cemento šarminė reakcija gali būti pavojinga.

Klojimo būdai ir dantukų dydžių parinkimas

Yra keli plonų sluoksnių klijavimo metodai. Floating - tepti lygiąja puse ir iššukuoti dantytuoju glaistikliu. Buttering - tepti ant antrosios plytelės pusės, sušukuoti dantyta puse ir priklijuoti. Floating-Buttering - derinys abiejų metodų, taikomas grindims, didelėms arba sunkiai profiliuotoms plytelėms, taip pat lauko sąlygoms ir šildomoms grindims.

• Floating: sienoms ir grindims vidutiniam apkrovos laipsniui.
• Buttering: siaurų cokolio plytelių, remonto darbams.
• Floating-Buttering: didelių formatų plytelėms, natūraliems akmenims, išorės ir šildomoms grindims.

Glaistiklio dantukų storis turi atitikti plytelių dydį:
- iki 100 mm pločio plytelės - 6 mm;
- 100-200 mm - 8 mm;
- 200-330 mm - 10 mm;
- virš 330 mm - daugiau nei 10 mm.

Siūlių užpildo pasirinkimas ir praktiniai patarimai

Siūlių užpildo pasirinkimas priklauso nuo plytelių tipo, drėgnumo sąlygų ir naudojimo pobūdžio. Drėgnuose patalpose arba grindų šildymo zonoje rekomenduojami elastingi glaistai Flexfuge Universal arba Flexfuge Bodenspezial, priklausomai nuo norimo siūlės pločio. Jie geriau sukimba su mažai įgeriančiomis ar beveik neįgeriančiomis plytelėmis ir suteikia atsparumą drėgmei bei pelėsiui.

Praktiškas patarimas: šviesios arba ryškios spalvos glaistai greičiau praranda estetinę išvaizdą užterštuose plotuose, todėl dažnai renkamos pilkos ar rusvos spalvos. Jei norite pabrėžti plytelių faktūrą ar raštą, galima pasirinkti glaistą kontrastuojančia spalva.

Pagrindo tipai ir specifiniai patarimai

Keraminės plytelės vandens įgėrimu didžiausios, todėl tinka paprastesni klijai. Akmens masės ir klinkerio plytelėms reikalingi stipresni klijai, o natūraliam akmeniui ar granitui - dar atitinkami. Stiklo mozaikai ir marmurui būtini balti klijai, kad išlaikytų spalvos tikslumą. Jei klijai bus naudojami šildomoms grindims ar lauko zonose, būtina elastinga formulė ir atitinkami papildomi parametrai.

Pagrindo paruošimas apima: paviršiaus švarinimą, gruntavimą, išlyginimą, o kai reikia - ir šlifuotą dangą. Jei darbas vyksta drėgnose patalpose ar ant hidroizoliacijos, reikia atsižvelgti į papildomas apkrovas ir naudoti elastingus klijus bei atitinkamai skirtus siūlių užpildus.

Specialūs patarimai židinių ir krosnių plyteliavimui

Židiniai - populiarus namų šildymo sprendimas. Plytelių klojimas aplink krosneles reikalauja ypatingo dėmesio: sąlygos su aukšta temperatūra, gali sukelti plytelių skilimą, todėl būtina naudoti elastinius klijus ir specialius atsparius ugniai mišinius. Krosnelės plytelėms dažnai naudojami ugniai atsparūs mūro mišiniai ir vermikulito akumuliacinės plytelės. Svarbu užtikrinti tinkamą kanalo dydį ir storį, kad dūmų srautas nekeltų papildomų apkrovų plytelėms.

Šildomoms krosnelėms ir krosnelėms be kanalų rekomenduojama naudoti elastingus klijus, kurie atlaiko temperatūros svyravimus. Prieš klijuojant plyteles aplink krosneles, reikia įvertinti klijų tipą, kad jis atlaikytų numatomas sąlygas.

EN 12004 ir praktiniai įžvalgos

Visi klijai klijuojami pagal EN 12004 standarto reikalavimus. Tai apima klijus sienoms ir grindims, vidaus ir išorės paviršiams, taip pat tinkamumą naudoti ant šildomų grindų ar drėgnose patalpose. Netinkamo klijų parinkimo pasekmės gali pasireikšti tik po keleto metų, todėl svarbu įsigyti ir naudoti tinkamą produktą nuo pat pradžių.

Pagrindai gali būti įvairių rūšių: betoniniai, cementiniai lygintuvai, gipso paviršiai, sena danga. Plytelių klojimas naudojant įvairius metodus priklauso nuo plytelių dydžio, tipo ir paviršiaus. Tinkamas pagrindas ir tinkamas klijų pasirinkimas suteikia ilgaamžiškumą ir estetinį rezultatą.

Santrauka ir naudingi įrankiai

Keraminių plytelių vandens įgeriamumas, pagrindo pobūdis ir patalpų drėgnumas lemia, kokius klijus rinktis. Geliniai klijai ir elastingi klijai dažnai yra pasirinkimas sudėtingesniems paviršiams, tokioms kaip senos plytelės ar deformuojantys pagrindai. Svarbu laikytis rekomenduojamų technologijų, paruošti pagrindą, įvertinti plytelių tipą ir aplinkos sąlygas, o taip pat naudoti tinkamus siūlių užpildus, kad galutinis rezultatą būtų ilgaamžis ir estetiškas.

Duomenų diagrama

tags: #zidinio #plyteliu #klijai