2023 metais prekyba mediena ir jos gaminiais, įskaitant baldus, popierių ir jo produktus, buvo panašios į bendrąsias prekybos tendencijas. Medienos ir jos gaminių importas pernai sumažėjo 26%, o eksportas - 16%. Sumažėjus prekybos apimtims, teigiamas prekybos saldo nuo 2,8 mlrd. Eur sumažėjo iki 2,6 mlrd. Per metus medienos bei jos gaminių eksporto apimtys sumažėjo nuo 5,1 iki 4,3 mlrd. Eur. Šios šakos dalis bendrame eksporte per metus sumažėjo nuo 11,5% iki 10,8%.
Importas. 2023 m. apvaliosios padarinės medienos importuota 335 tūkst. m³ arba 35% daugiau nei 2022 metais. Didžiąją šio kiekio dalį sudarė spygliuočių mediena - 207 tūkst. m³. Pagrindinė apvaliosios padarinės medienos tiekėja išliko Lenkija, iš kurios įvežta 198 tūkst. m³ šios medienos. Tai yra 37% didesnis kiekis, nei 2022 metais. Didžiąją importo dalį sudarė spygliuočių rąstai, o lapuočių medienos įvežta tik 2 tūkst. m³. Ketvirtąjį ketvirtį spygliuočių rąstų įvežta 49 tūkst. Iš Latvijos 2023 metais įvežta 130 tūkst. m³ medienos, t. y. 33% daugiau, nei 2022 metais. Spygliuočių medienos importuota 5 tūkst. m³. Lapuočių medienos importas nuo 96 tūkst. m³ 2022 metais padidėjo iki 125 tūkst.
Eksportas. 2023 m. eksportuota 977 tūkst. m³ pjautinės medienos. Tai yra 14% mažiau, nei 2022 metais. Didžiausias medienos kiekis (249 tūkst. m³) išvežtas trečiąjį ketvirtį. Ketvirtąjį ketvirtį eksportas sumažėjo iki 243 tūkst. m³. 2022 metais per tą patį laikotarpį eksportuota 212 tūkst. Spygliuočių mediena sudarė 75% eksporto. Per metus jos išvežta 735 tūkst. m³ arba 12% mažiau, nei 2022 metais. Daugiausia šios medienos eksportuota per pirmąjį ir ketvirtąjį ketvirčius - po 185 tūkst. m³. Antrąjį ir trečiąjį ketvirtį eksportas buvo kiek mažesnis - 182 tūkst. m3. Lapuočių pjautinės medienos eksportuota 242 tūkst. m³, t.y. 20% mažiau, nei 2022 m. Ketvirtąjį ketvirtį išvežta 58 tūkst. m³.
Eksporto geografija. Eksportas į Švediją 2023 m. padidėjo 35% iki 151 tūkst. m³. Eksportas į Suomiją padidėjo du kartus iki 115 tūkst. m³. Eksporto apimtys į Ispaniją ir Pietų Korėją per metus beveik nepasikeitė, po 57 tūkst. m³ pjautinės spygliuočių medienos. Eksportas į Vokietiją išliko stipria kryptimi, tačiau sumažėjo 15% iki ? m³. Eksportas į Prancūziją sumažėjo 11% iki 81 tūkst. m³. Eksportas į Saudo Arabiją išaugo 29% iki 56 tūkst. m³. Eksporto apimtys į Belgiją padidėjo 7% iki 30 tūkst. m³. Iš viso į Lietuvą eksportuota 1506 tūkst. m³ apvaliosios padarinės medienos, o tai buvo 8% daugiau nei 2022 metais. Spygliuočių ir lapuočių pjautinės medienos dalys rodo įvairias kryptis regione.
Importo struktūra ir dinamika 2023 m. buvo gana stabili, kai kalbama apie pagrindinius tiekėjus. Importo ir eksporto balanso dinamika parodo, kad Suomija išlaiko didelį eksporto signalo lygį pjautinės ir spygliuočių segmentuose. 2023 m. balansas sumažėjo dėl pajamų augimo iš kainų, o eksporto kiekiai susitraukė palyginus su 2022 metais. Importo struktūra daugiau priklausė iš Lenkijos, Latvijos ir Švedijos, kur didžiausią įtaką turėjo spygliuočių rąstų ir lapuočių pjautinės medienos srautai.
2024 metai įdomūs dėl spartaus pokyčio importo ir eksporto santykiuose. Trečiųjų ketvirčių duomenys rodo, kad eksportas 2024 metais išaugo palyginti su 2023 metais daugelyje segmentų: pjautinės medienos eksportas 18% daugiau, spygliuočių medienos eksportas 20% daugiau, o lapuočių - apie 11% mažiau. Importas taip pat svyravo: spygliuočių medienos importas sumažėjo, lapuočių padidėjo, o bendras importas per tris ketvirčius buvo artimas praėjusių metų lygiui. Pagrindiniai eksporto rinkos pamažu keičiasi: Vokietija išlieka didžiausia pjautinės medienos pirkėja, o Kinija ir Izraelis rodo augančias tendencijas į kai kurias lapuočių ir spygliuočių pozicijas.
Viso 2024 m. trijų ketvirčių duomenimis eksporto vertė siekė apie 1,86 mlrd. Eur, o eksportuota pjautinės medienos kiekio mastas sudarė 1348 tūkst. m³, iš jų spygliuočių - 1001 tūkst. m³, lapuočių - 347 tūkst. m³. Pagrindinė pjautinės lapuočių medienos rinka ir toliau yra Vokietija (64 tūkst. m³ per tris ketvirčius), o spygliuočių popierių rąstų eksportas į Suomiją 2024 metais padidėjo daugiau nei 2 kartus iki 115 tūkst. m³. Kadangi eksportas į Kiniją 2024 metais išaugo iki 93 tūkst. m³, pastebimas spartus tarptautinių rinkų pasikeitimas.
Importo profiliui įspūdingas rodiklis 2024 metais - spygliuočių medienos importas iš Ukrainos ir Suomijos augo, o iš Švedijos importas sumažėjo. Latvija ir Lenkija išlieka svarbūs tiekėjai: Latvijos importas išaugo, o Lenkijos - sumažėjo, nors iš jos vis dar gaunama didelė dalis spygliuočių medienos. Daugiausia lapuočių medienos importuoti iš Ukrainos ir Estijos, o 2024 m. trečiąjį ketvirtį pastebimas augimas iš Suomijos į Suomiją, ir netgi stiprėjantis eksportas į Lietuvą iš kitų Baltijos šalių.
Drąsiai įvertinant Suomijos gamtos išteklių vaidmenį ir ateities tendencijas
Suomija yra viena didžiausių celiuliozės, popieriaus ir kartono gamintojų pasaulyje ir viena didžiausių pjautinės medienos gamintojų Europoje; jos miškų atsargos siekia apie 2 milijardus kubinių metrų. Luke duomenimis, celiuliozės ir pjautinės medienos derinys sudaro apie penktadalį eksporto. Medienos gaminių eksportas per pastaruosius metus išaugo, o pjautinė mediena išlieka didžiausios eksporto vertės segmentu. Exporte dominuoja Vokietija, Kinija ir Jungtinė Karalystė, o importo struktūra pasižymi dideliu dėmesiu Lenkijai, Latvijai ir Švedijai.
Kripto analizė rodo, kad Suomija vysto ilgalaikę miškininkystės pramonę, kurioje eksportas 2024 metais ir toliau laikys vieną iš pagrindinių ekonominių veiksnių. Be to, popieriaus ir kartono segmentai išlieka kertiniai nacionalinei užsienio prekybai, o celiuliozės spalva ir balinimas parodo augančią eksporto paklausą tarptautinėje rinkoje. Loukų duomenys patvirtina, kad Suomija išlieka vienu iš didžiausių žaliavų tiekėjų pasaulyje, o regioniniai partneriai - Vokietija, Kinija, Jungtinė Karalystė - išlieka pagrindiniai pirkėjai.
- Eksporto apimtys: pjautinė mediena, spygliuočių bei lapuočių segmentai; pagrindinės rinkos - Vokietija, Suomija, Kinija, Izraelis, Belgija, Ispanija, Nyderlandai.
- Importo struktūra: spygliuočių rąstai, lapuočių mediena; pagrindiniai tiekėjai - Lenkija, Latvija, Švedija, Ukraina, Estija.
- Ekonominiai rodikliai: bendras prekybos balansas, eksporto vertė, importo vertė, segmentų augimas ar nuosmukis.
- Strateginiai veiksniai: miškų atsargos, kintančios kainos, globalūs pirkėjų poreikiai, politinės ir ekonominės bangos.
Rekomendacijos verslui
- Siekti tvaraus eksporto augimo už pagrindinių rinkų ribų, diversifikuojant pirkėjus ir segmentus.
- Kreipti dėmesį į spygliuočių popierių ir pjautinės medienos vertės didinimą išlaikant konkurencingas kainas.
- Stiprinti tiekimo grandines iš Lenkijos, Latvijos ir Švedijos, siekiant stabilumo per nenumatytas rinkos svyravimus.
Suomių mažmeniniai ir verslo kultūros aspektai gali būti naudingi planuojant derybas: punktualumas, faktų pagrindimas prezentacijose, pagarba lygybei, ir poreikis prieš susitikimą iš anksto pasiruošti. Suomiai dažnai klauso, o po prezentacijų gali tyliai apsvarstyti informaciją. Susitikimų pabaigos laikymasis ir atsakomybės perdavimas ruošiant prezentacijas taip pat laikomi svarbiais aspektais. Taip pat rekomenduojama vengti dovanų pristatymo susitikimo metu, o geriau jas palikti po sėkmingų derybų. Šeimos verslai Suomijoje dažnai vertinami teigiamai, o lygybė ir logiciniai faktai - svarbios kultūrinės nuostatos.
tags: #suomijos #neapdorotu #medienos #eksportas #prosentais