Mediena yra viena iš pagrindinių statybinių medžiagų, tarpusavyje medienos konstrukcijos tvirtinamos specialiais medienai skirtais tvirtinimo elementais. Bene daugiausia medienos tvirtinimo elementų naudojama karkasinių namų statyboje. Jau praeityje laikai, kai pagrindinis elementas medienos jungimui buvo vinys. Net medvaržčių medienai atsirado daug ir pritaikytų sąlygoms, kuriose anksčiau jie nebuvo naudojami. Tvirtinimo elementus derinant su klijais gaunama itin tvirta medinė konstrukcija. Šiame straipsnyje apžvelgsime tvirtinimo elementus, jų savybes, pritaikymą ir reikiamus kiekius. Taip pat pagrindines medienos konstrukcijų jungtis.
Kokias medienos tvirtinimo detales pasirinkti
Pagal naudojimo vietą medienos tvirtinimo elementai skirstomi į lauko ir vidaus. Atitinkamai jie būna apsaugoti nuo išorės poveikio. Nuo tvirtinimo elemento apsauginio sluoksnio labai priklauso jo kaina. Lauko tvirtinimo elementai dažniausiai nuo nepalankių atmosferos sąlygų apsaugomi storesniu cinko sluoksniu. Cinkas saugo pagrindinį metalą nuo sąlyčio su deguonimi. Veikiamas aplinkos sąlygų cinkas plonėja ir ilgainiui atsidengia tvirtinimo elemento metalas. Medvaržčių cinko sluoksnis per metus neagresyvioje aplinkoje per metus sumažėja apie 1-1,5 mk ir 6-8 mk agresyvesnėje aplinkoje. Tvirtinimo elementų cinko storis gali skirtis priklausomai nuo padengimo būdo. Karštu cinku dengiant cinko storis gali būti 50-150 mikronų, nors dažniausiai būna apie 20-45 mikronų storio (EN ISO 1461). Elektrolizės būdu cinkuojant cinko storis būna 5-15 mikronų (EN ISO 2081). Yra daugiau apsauginių paviršių iš cinko, chromo, kitų antikorozinių dangų. Pažangūs gamintojai yra sukūrę savo firminius padengimus, kurių sudėties ir technologinio proceso neatskleidžia. Pavyzdžiui, “Essve” siūlo aukštos antikorozinės apsaugos medvažčius su CorrSeal ar M-Fusion danga. CorrSeal technologijoje cinkuojama be chromo, gaunama produkcija, kurią galima naudoti C4 aplinkoje. Apsauginį sluoksnį sudaro 5-ių lygių apsaugos, nors medvaržčių kaina panaši į žemesnio apsaugos lygio karšto cinkavimo medvaržčių kainą. Įprastinėse technologijose chromo druskomis apdorojus cinką, tai gali pailginti tarnavimo laiką apie 3 kartus. Tokie medvaržčiai vadinami geltonai pasyvuotais. M-Fusion technologija - kai naudojant slėgį ir aukštą temperatūrą susimaišo cinkas ir geležis elementų paviršiuje. Taip pat išgaunama aukšta apsaugos nuo korozijos klasė.
Medvaržčiai, dažniausiai jų pakuotės, turėtų turėti žymenį, kokioje aplinkoje jie gali būti naudojami. Aplinkos agresyvumas vertinimas pagal EN ISO 12944-2:2000 standartą. Aplinkos tipas aprašymas: Išvaizda C1 - sausos vidinės patalpos; C2 - nešildomos vidinės patalpos; C3 - lauko sąlygos be aplinkos taršos; C4 - lauko aplinka, vidutinė tarša; C5M/C5-I - pajūrio zonos, pramoniniai objektai. Reikšminga detalė - pasirinkti tvirtinimo elementus, tinkamus konkrečiai aplinkai.
Medvaržčiai ir jų mechaninės savybės
Medienos tvirtinimo elementų mechaninės savybės priklauso nuo naudojamo metalo. Pigūs tvirtinimo elementai gali būti gaminami iš antrinių žaliavų ir jų lūžiai dažnas reiškinys apkrovose. Medvaržčiai skirstomi į kelis tipus pagal paskirtį: pilno sriegio medvaržtis, inkarinis sraigtas su sustiprinta Torx galvute, kryžminės galvutės (PH, PZ) ir Torx tipo su 12 briaunų, taip pat CorSeal ar M-Fusion padengti variantai. Gegnių tvirtinimui dažnai naudojami Torx galvutės, kurios užtikrina gerą sukibimą ir mažina slydimą. Išsukimo ir įsukimo subtilybės priklauso nuo galvutės tipo ir grąžtų konstrukcijos.
Gegnės tvirtinimui ant kraigo ar murloto skiriami specifiniai sprendimai: medvaržčiai su sustiprinta galvute, inkariniai sraigtai, plokštelės, kampučiai. Torx išdrožos TX20 ir panašūs dydžiai naudojami didesniems bei sunkiems mazgams užtikrinti. Įsukimą palengvina grioveliai ant antgalio ir gręžimo briaunos, kurios praplatina skylę ir palengvina įsigręžimą. Gegnių laikikliai ir kampučiai dažnai tvirtinami inkariniais sraigtais ir vinimis, o viršutinis sparnas turi neturėti išlįsti virš gegnės.
Gegnių ir murloto sujungimai
Svarbiausias stogo santvaros mazgas yra Mauerlat sijos sujungimas su gegnių kojomis. Gegnės tvirtinamos plokštelėmis, stoginėmis kabėmis, inkariniais vinimis ir medsraigčiais. Sijos dedamos ant laikiklių, o stogo šlaitas turi būti tvirtinamas taip, kad nebūtų per didelių įlinkių. Sukirtimo plotas tarp gegnių ir murloto yra kritiškai svarbus, todėl naudojami papildomi laikikliai ir stygos, kurios paskirsto apkrovas. Standartiškai tarp gegnių suspaudžiamas tarpas ir naudojamos stygos su sustiprinta galvute arba vinimis, kurios neleidžia konstrukcijai deformuotis.
Stogo konstrukcijos pasirinkimo sprendimai gali būti: tradicinis gegnių rėmas, gegnių laikikliai, gegnių kampučiai, arba moderni santvarinė sistema. Santvaros gali būti vienšlaičių, dvišlaičių, keturšlaičių, su skirtingais tarpatramiais ir įvairiomis grindų bei perdangų galimybėmis. Jos nereikalaus tiek daug naujų montavimų ant stogo, turi tikslų apkrovų apskaičiavimą ir gali užtikrinti didesnį tarpatramį su mažesniais medienos kiekiais.
Vinys, priklausančios prie medienos tvirtinimo mazgų
Vinys vis dar svarbus medienos tvirtinimo elementas. Jos pigesnės, paprasta naudoti, bet laikui bėgant tvirtinimo mazgai gali būti keičiasi. Nerūdijančio plieno vinys tinka drėgname, agresyviame ore (C4+). Cinkuotos sraigtinės vinys - lauko sąlygomis, plis tonos, paletinės vinys tinka plokštėms ir pan. Viniakalės vinys - didelis privalumas tvirtinant ant plokščių, nes jos turi ranteliais, kurios neleidžia viniai judėti. Viniakalės gali būti dujinės (akumuliatorinės) arba pneumatinės, su skirtingais efektyvumo lygiais. Darbo greitis žymiai padidėja naudojant viniakalę vietoje sunkaus kalimo plaktuku.
Kalant vinis, būtina laikytis atstumų: kalant išilgai medienos sluoksnio atstumas negali būti mažesnis nei 15 d, kai medienos storis daugiau nei 10 d; kalant skersai, atstumas tarp vinių ir krašto turi būti ne mažiau 4 d. Taip pat atsižvelgiama į medienos tipą, storį ir vinies skersmenį. Kai kalam dvi plonesnes detales, naudojamos ilgesnės vinys, kad perkalus jas galėtų užlenkti ir patikimai sutvirtinti mazgą. Viniakalės padeda sparčiai užbaigti darbus.
Klijai ir ankerinė masė
Klijai vis labiau papildomos ar net keičia vinis ir medvaržčius. Aukšta adhezija patikimai sujungia detales. Ankerinė masė plačiai naudojama medinių elementų tvirtinimui prie betono: rostverką prie pamato, kad jis nepasislinktų. Essve ankerinė dviejų komponentų masė užtikrina patikimą prisukimą prie betono.
Medienos tvirtinimo mazgai
Privačioje statyboje daug medienos tvirtinimo mazgų yra karkasinio namo statyboje. Jie gali sudaryti apie 7-10 proc. sąmatos. Didžiausios apkrovos tenka gegnės ir murloto jungčiai. Taip pat rekomenduojamas gegnės ir murloto sukirtimas. Viršutinis gegnių jungimas - su gegniniais kampučiais, ilgąjį medvaržtį su sustiprinta galvute, stygą, leidžiančią kompensuoti skėtimo jėgą. Murloto ir rostverko tarpusavio sujungimas - sustiprinti kampai. Rostverko tvirtinimas prie pamato - dvikomponentinė ankerinė masė su sriegiuotu strypeliu.
Gegnių tvirtinimo mazgai ir dvitėjų sijų konstrukcijos
Gegnės dažnai tvirtinamos prie kraigo lentos naudojant kampučius, vinių ar sraigtų. Daug kartų tvirtinimai turi kompensuoti medienos džiūvimo ar susitraukimo pokyčius. Medinės gegnės gali būti sujungtos tarpusavyje ir su stogo elementais naudodamos laikiklius, stygas ir kampučius. Taip pat egzistuoja modernios santvaros, kuriose gegnės atlaiko didesnes apkrovas, o stogo konstrukcijos tampa stabilesnės ir lengvesnės montuoti.
Gegnių ir murloto sujungimo praktika
Kai stogo kraigas paskaičiuotas tarti, gegnių tvirtinimas prie kraigo arba murloto gali būti įgyvendinamas naudojant laikiklius, kampučius ir ilguosius medvaržčius su sustiprinta galvute. Hidroizoliacijos sluoksnis tarp metalinės kraigo sijos ir medinio murloto būtinas, kad drėgmė netaptų pažeidimu. Montuojant gegnes tiesiai ant metalinės sijos galima naudoti spec. vinis ar varžtus kampukus.
Stogo konstrukcijoje svarbu atsižvelgti į stogo nuolydį, tarpatramių ilgius ir pasirinktą dangą. Dvitėjinės sijos - tai konstrukcinis sprendimas, leidžiantis sutaupyti medienos ir įrengti ilgesnius tarpus. Žodžiu, tvirtinimo sprendimai turi būti parenkami pagal apkrovas, medienos tipą ir stogo konstrukcijos reikalavimus. Santvaros konstrukcijoje tvirtinimo mazgai dažnai gaminami ceche ir montuojami nurodant aiškius tarpus ir matmenis.
Stogo dangos ir grebėstų įrengimo ypatybės
Grebėstai užtikrina oro cirkuliaciją po stogo danga ir leidžia nuplauti kondensatą. Minimalus oro tarpas turi būti 20 mm, o platusis makaronas (grebėstai) nustatomas pagal gegnių žingsnį ir dangos tipą. Virš jų dedama stogo danga, šalia jų - vėdinimo tašeliai. Difuzinė plėvelė turi būti klijuojama su lipniomis juostomis ir nustatytos vėdinimo tarpai tarp plėvelės sluoksnių.
Stogo dangos pasirinkimas priklauso nuo architektūros, klimato, dangaus kokybės ir biudžeto. Pirmiausia būtina įvertinti dangos patikimumą, jų atsparumą vėjui, garantijas ir plombų įsigijimo sąlygas. Stogo kaina sudaro reikšmingą namo vertės dalį, tad svarbu ne tik kaina, bet ir kokybė.
Stogo šiltinimas ir stogo įrengimo etapai
Šiltinimo sprendimai gali būti atliekami tiek prieš stogo dengimą, tiek iš vidaus po dengimo. Siūloma naudoti mineralinę vatą ar kitas tinkamas izoliacines medžiagas, papildomai užpildant spragas, kad būtų sumažinti šilumos tiltai. Garų ir difuzinę plėvelę derėtų montuoti tarp pirmojo ir antrojo šiltinimo sluoksnio, užsandarinant jungtis ir užtikrinant ventiliavimo tarpus. Taip pat atkreiptinas dėmesys į kamino jungtį su stogu ir į paviršių izoliatorių, kad dūmtraukio atitvaros būtų saugios ir tinkamai įrengtos.
Stogo konstrukcijų skirtumai: tradiciniai gegnių sprendimai vs. santvaros
Gegnės yra tradicinis sprendimas su atskira apkrova ir įtvirtinimu, tačiau santvarinės sistemos siūlo didesnį tikslumą apkrovų skaičiavime, lengvesnę montavimo aikštelę, ir gali uždengti didesnius tarpatramius. Santvaros stogo konstrukcijos gali būti ceche surenkamos ir tik tada montuojamos į vietą. Dvitėjų sijų konstrukcijos suteikia papildomų galimybių šiltinti, o lengvas svoris suteikia stabilesnį stogo karkasą.
Kamino įrengimas ir sauga
Kamino jungtį su stogu rekomenduojama apskardinti; skardinimo rėmas turi uždengti kamino skyles ir būti iš lieto metalo, o stogo dangos klojimo darbai turi būti išbaigti prieš kamino įrengimą. Dūmtraukio aukštis turi būti reguliuojamas, kad užtikrintų tinkamą trauką ir nebūtų gaisro pavojaus. Šildymo sistemos įrenginiai reikalauja laikytis saugumo atstumo nuo degiųjų medžiagų, ypač kai kamino paviršius nėra pakankamai izoliuotas.
Rinktis - patarti ir praktika
Stogo dengimo darbus planuojantys gali pasikliauti profesionalų patarimais. Svarbu įvertinti stogo dangą, jos eksploatacijos laiką, įrengimo kainą, o taip pat ar siūlomas pilnas stogo komplektas. Pasirinkimą lemia ne tik kaina, bet ir kokybė, martes, apsaugos nuo vėjo, atsparumas drėgmei ir ilgaamžiškumas. Jei pastebite būdingas problemas, fokusas į kokybę yra svarbiausia - tai išvengia didelių išlaidų ateityje.
