Žarnyno plokščioji kirmelė: plėtojimas, patogenezė ir prevencija

Didžiai daug žarnyno parazitų, kuriais užsikrečia šunys ar katės, gali persiduoti žmonėms. Daugeliu atvejų gyvūnams nepasireiškia jokie užsikrėtimo simptomai. Gyvūnui užsikrėtus, parazitai gali būti matomi išmatose arba vėmaluose, o kaspinuočio proglotidai (nareliai su kiaušinėliais) gali būti matomi aplink išangę ar prikibę prie gyvūno kailio. Jei pastebite infekcijos simptomus ar randate parazitų išmatose ar vėmaluose, tuoj pat pradėkite gydymą ir naudokite tinkamus vaistus, naikinančius parazitus.

Svarbu duoti gyvūnui vaistus du kartus kas dvi savaites, kadangi pirmoji dozė sunaikins suaugusius parazitus, o parazitai vystymosi stadijose išgyvens. Dehinel ar Dehinel Plus bei Milprazon Chewable tablečių su skoniu galite įsigyti veterinarijos klinikose ir vaistinėse. Reguliari profilaktika yra būtina prevencija prieš žarnyno parazitus. Labai svarbu surinkti savo augintinių išmatas. Jei augintinis užsikrėtęs, jo išmatose yra kiaušinėlių, kurie yra labai atsparūs bet kokioms oro sąlygoms.

Populiariausios parazitinių kaspinuočių rūšys ir jų kelias žmogui

Katėms ir šunims dažniausiai pasitaikantį kaspinuotį perneša blusos ir plaukagraužiai, todėl ypač svarbus gydymas nuo išorės parazitų. Toxocara spp. yra dažniausiai pasitaikantys šunų ir kačių žarnyno parazitai. Gyvūnai užsikrečia nurydami kirmėlių kiaušinėlius, kurie išgyvena aplinkoje kelerius metus. Jauni šuniukai ir kačiukai užsikrečia ypač lengvai ir infekcija jiems gali persiduoti per motinos pieną pirmosiomis jų gyvenimo dienomis. Suaugusiems gyvūnams dažnai nepasireiškia jokie infekcijos simptomai. Jauniems šuniukams ir kačiukams gali pasireikšti išpūstas pilvas, kosulys ir apsunkintas kvėpavimas.

Žmonės užsikrečia liesdami žemę, kurioje yra kirmėlių kiaušinėlių, arba netinkamai termiškai apdorotą mėsą, kurioje yra kirmėlių lervų. Ikimokyklinio amžiaus vaikai yra padidintos užsikrėtimo rizikos grupėje. Dažniausiai infekcijos sukėlėjai pažeidžia plaučius, kepenis, akis, rečiau - centrinę nervų sistemą. Echinococcus yra labai maži kaspinuočiai, kuriais užsikrečia šunys ir lapes, retais atvejais - katės. Užsikrėtę gyvūnai platina proglotidus per išmatas (proglotidai nematomi plika akimi). Juos gali praryti tarpinis šeimininkas (avys, ožkos, karvės, kiaulės, arkliai). Žmonės taip pat gali būti tarpiniais šeimininkais. Lervos vystosi tarpinio šeimininko žarnyne ir migruoja į kitus organus, dažniausiai kepenis, inkstus, plaučius ar smegenis, kur palaipsniui sudaro cistas. Jie auga lėtai (gali užaugti iki mažo vaiko galvos dydžio) ir sukelia spaudimą organams bei audiniams, taip juos pažeisdami. Šunys yra galutiniai šeimininkai ir gali užsikrėsti prarydami cistomis užkrėstus tarpinio šeimininko organus ar audinius. Žmonės gali užsikrėsti prarydami kaspinuočių kiaušinėlius. Echinokokozė retai pasitaiko kai kuriose šalyse (Jungtinė Karalystė, Malta, Airija, Suomija ir Norvegija), therefore visi į šias šalis įvežami gyvūnai yra privalomai gydomi prazikvanteliu.

Žmonių ir gyvūnų išskiriami kaspinuočiai ir jų klinika

Krka, d. d. Šuninis kaspinuotis yra šunų ir kačių žarnyne dažnai pasitaikantis parazitas, kuris gali užaugti iki 60 cm ilgio. Jį platina užsikrėtusios blusos ar plaukagraužiai, kuriuos praryja gyvūnas. Dažniausiai nepasireiškia jokie infekcijos simptomai, bet gyvūno išmatose arba aplink išangę galima pamatyti kaspinuočio proglotidus, kurie yra panašūs į agurko sėklas. Žmonės gali užsikrėsti miegodami lovose, kur yra blusų, arba kontakto su gyvūnais metu. Jauni gyvūnai yra ypač neatsparūs infekcijai, todėl juos reikia gydyti dažniau. Pradėkite gydymą, kai šuniukams sueina dvi savaitės ir kartokite kas dvi savaites iki aštuonių savaičių amžiaus. Pradėkite gydymą kačiukams kai sueina trišė savaitės ir kartokite kas dvi savaites iki aštuonių-dešimties savaičių amžiaus.

Echinokokozė

Jei kirmėlė perskiriama pusiau, jos galvos daliai priauga uodega, o galinėje pusėje nauja galva. Notingemo universiteto mokslininkams iš vienos kirmėlės jau pavyko užauginti 20 tūkst. kirmelių armiją. Šios plokščiosios kirmėlės turi paprastos struktūros smegenis (nervų ląstelių sangrūdą), kurios gali būti ataugintos iš kitų kūno dalių ląstelių. Nors mokslininkai teigia, kad šios kirmėlės nemirtingos, laboratorijoje dėl infekcijos jos išgyvena tik kelias dienas. Tačiau mokslininkai teigia, kad nemirtingumas užprogramuotas kirmėlių chromosomose. Gyvi organizmai sensta, nes chromosomų galuose esantys telomerai trumpėja, tai stabdo ląstelių atsinaujinimą ir vyksta senėjimo procesas.

Helmintų įvairovė ir pagrindinės sąvokos

Helmintozės - tai ligos, kurias sukelia įvairios kirmėlės, parazituojančios žmogaus organizme. Patekus į žarnyną, jos pažeidžia virškinimo traktą, silpnina imunitetą, blogina maisto medžiagų įsisavinimą. Kirmėlės gali parazituoti odoje, kepenyse, plaučiuose, smegenyse ir sukelti įvairius simptomus: viduriavimą, svorio pokyčius, bendrą silpnumą. Simptomai priklauso nuo parazito rūšies. Pagal formą kirmėlės skirstomos į apvaliąsias (nematodai) ir plokščiąsias (plokščiosios kirmėlės).

• Apvaliosios kirmėlės: askaridės, spalinės, trichinelės, toksokaros, plaukagalviai; kai kurios gali pasiekti kelių centimetrų iki kelių decimetrų ilgio, kartais labai didelės (iki 9 m, pvz., banginiuose).
• Plokščiosios kirmėlės: kaspinuočiai, siurbikės; jų yra apie 18 500 rūšių; dauguma smulkios, plokščios daromos savo charakteristiką.

Dažniausiai pasitaikančios infekcijos ir jų simptomai

Enterobiozė - labiausiai paplitusi kirmėlinių infekcijų liga tarp vaikų; jos sukelia spalinės (3-10 mm ilgio). Simptomai dažnai nėra specifiniai, gali būti silpnumas, nuovargis, pilvo skausmai. Askaridozė sukelia alergines reakcijas, bronchų astmą ir vėliau pablogėjimą apetito, skrandžio, bendro silpnumo. Trichineliozė paprastai įvyksta valgant žalią arba netinkamai termiškai apdorotą kiaulieną ar šernieną; lervos migruoja į raumenis, pasireiškia karščiavimas, raumenų skausmai, odos bėrimai, nerimas. Žmogaus kaspinuočiai gali būti įvairių formų: žuvinis (Diplog), jautinis Taenia saginata, kiaulinis, šuninis (echinokokas). Žmogaus išmatose kartais nematomi proglotidai; gali būti per tarpiniai šeimininkai (avys, ožkos, karvės, kiaulės, arklys). Žmonėms taip pat gali pasireikšti cistinė infekcija, jei lervos migruoja į kepenis, smegenis ar kitus organus.

Diagnostika ir gydymas

Išmatų tyrimai ir kiti diagnostiniai metodai padeda patvirtinti infekciją. Taip pat gali būti naudojami endoskopija ar kolonoskopija, kraujo tyrimai antikūnams arba parazitams aptikti, ir vaizdiniai tyrimai (MRT, KT) priklausomai nuo įtariamos parazito lokalizacijos. Išmatų tyrimas (tris ar daugiau mėginių) ir juostelės testas gali būti naudojami kaspinuočio ar kitų parazitų identifikavimui. Dažnai sunkesnėms infekcijoms vykdoma specifinė terapija.

Gydymas priklauso nuo parazito rūšies. Dauguma dirvožemyje plintančių helmintų atsako į albendazolą (Albenza) arba mebendazolą (Vermox). Strongiloidiozės gydymas dažnai reikalauja ivermektino (Stromectol). Pinworm infekcija gydoma Albenza, Vermox arba Ascarel (pirantelio pamoatu). Visi užsikrėję šeimos nariai turėtų vartoti vaistus tuo pačiu metu, kartojant dozę po dviejų savaičių. Šistosomozė gydoma prazikvanteliu (Biltricid) vieną-du paras.

Prevencija

Prevencija apima higienos, maisto saugos ir aplinkos valimo priemones: plaukite rankas po dirvožemio kontaktų, nuplaukite vaisius ir daržoves, gerkite tik virintą vandenį, vengti neapdorotos mėsos; venkite plaukimo užterštuose vandens šaltiniuose. Avalynė lauke ir saugios sanitarinės sąlygos sumažina riziką užsikrėsti. Kai kurie ekspertai rekomenduoja maistinių skaidulų ir probiotikų vartojimą, nors efektyvumas įvairuoja. Prieš pradedant vartoti papildus pasitarkite su gydytoju ar vaistininku.

Išmatų signalai ir kitos įžvalgos

Išmatų požymiai: išmatose gali būti kirmėlių dalelių ar kiaušinėlių, nors kai kurių parazitų kiaušinėliai ir lervos gali būti sunkiai aptinkami. Kiaušinėliai gali plisti per drabužius, patalynę, paviršius, o vaikai dažnai platina kelių lygmenų plitimą dėl niežulio ir nuolatinio rankų kontakto.

Diagnostiniai ir klinikiniai įrankiai

Diagnozei gali pasitarnauti šie tyrimai: fekalijų (išmatų) tyrimas, endoskopija ar kolonoskopija, kraujo tyrimai (antikūnų arba parazitų buvimo patikra), vaizdiniai tyrimai (MRT, KT). Išmatų mėginių reikia pateikti tris ar daugiau per kelias dienas. Juostelės testas ar nagų plokštelių paėmimas taip pat gali būti naudingas nustatant kirmėlių buvimą. Kramtomosios medžiagos, pavyzdžiui, pinervų plinta veikiančiosios priemonės, netiesiogiai gali padėti nustatyti infekcijos riziką, tačiau tiksli diagnozė reikalauja laboratorinių tyrimų.

Kai įtariama žarnyno parazitinė infekcija, svarbu kreiptis į sveikatos priežiūros specialistą dėl diagnozės patvirtinimo ir gydymo plano sudarymo. Dažnai simptomai gali būti besimptomi arba lengvi, todėl profilaktinis gydymas ir higiena yra labai svarbūs siekiant sumažinti riziką.

Santrauka: parazitinės žarnyno kirmėlės tarp žmonių ir gyvūnų sukelia įvairias ligas; diagnozė grindžiama išmatų tyrimais, tyrimais ir vaizdiniais metodais, gydoma priklausomai nuo kirmėlės rūšies, o prevencija - kasdienė higiena ir saugi mityba.

tags: #zarnyno #plokscioji #kirmele