Daugiasluoksnis plokščiasis epitelis histologija: struktūra, funkcijos ir svarba

Organizmo audiniai yra sudėtingos struktūros, atliekančios įvairias funkcijas. Vienas iš tokių - plonas audinio sluoksnis, kuris gali būti įvairių tipų ir atlikti skirtingas užduotis, priklausomai nuo jo vietos ir sudėties. Šiame straipsnyje aptarsime keletą pavyzdžių, įskaitant epitelinį audinį, tinklainę, fasciją ir membranas.

Epitelinis audinys

Epitelinis audinys yra vienas iš pagrindinių audinių tipų, dengiančių išorinius ir vidinius organizmo paviršius. Jis sudarytas iš glaudžiai viena prie kitos prigludusių ląstelių, kurios sudaro vientisą sluoksnį. Šis audinys neturi tiesioginio ryšio su kraujagyslėmis ir limfagyslėmis, todėl maisto medžiagos į jį patenka difuzijos būdu. Epitelinis audinys skirstomas į dvi pagrindines grupes: paviršinį ir liaukinį. Paviršinis epitelis klasifikuojamas pagal ląstelių sluoksnių skaičių (vienasluoksnis ir daugiasluoksnis) ir ląstelių formą (plokščiasis, kubiškasis, stulpiškasis). Liaukinis epitelis sudaro liaukas, kurios gamina ir išskiria įvairias medžiagas, tokias kaip hormonai, prakaitas, seilės ir kt.

Paviršinis epitelis

Vienasluoksnis epitelis sudarytas tik iš vieno ląstelių sluoksnio. Mezotelis iškloja krūtinės ląstos ir kūno uždarų ertmių serozinius dangalus (krūtinplėvę, širdiplėvę, pilvaplėvę) ir jose esančių organų paviršius. Atlieka apsauginę ir medžiagų apykaitos funkcijas, apsaugo organus nuo sužalojimų. Endotelis iškloja širdies vidų, kraujagyslių ir limfagyslių paviršius. Dalyvauja medžiagų ir dujų apykaitoje tarp kraujo ir jungiamojo audinio.

Daugiasluoksnis epitelis

Daugiasluoksnis epitelis sudarytas iš daugelio ląstelių sluoksnių, kurių tik keli remiasi į pamatinę membraną. Tai tvirtas epitelis, atliekantis apsauginę funkciją. Jis būdingas drėgniems dirginamiems paviršiams, tokiems kaip burnos ertmė, stemplė, makštis ir kt.

Epitelio tipai

• Liaukinis epitelis - sudaro liaukas, kurios skirstomos į egzokrinines (išorės sekrecijos) ir endokrinines (vidaus sekrecijos). Egzokrininės liaukos išskiria sekretą pro viršūninį galą į išorę (pvz., seilių, riebalų, prakaito, pieno liaukos), o endokrininės liaukos - tiesiai į kraują ar limfą (pvz., skydliaukė, antinksčiai, hipofizė, epifizė).

Tinklainė ir jos svarba

Tinklainė yra plonytis šviesai jautraus nervinio audinio sluoksnis, išklojantis akies obuolio vidų. Nervinės galūnės šviesos signalą paverčia impulsais, kurie regos nervu plinta į galvos smegenis ir ten jau suvokiamas vaizdas. Anatomiškai išskiriama centrinė tinklainės dalis, dar kitaip vadinama makula arba geltonąja dėme, ir tinklainės periferija.

Senstant žmogaus akyse vyksta pakitimai, kurie sukelia regėjimo sutrikimus. Nors išoriškai akyse pokyčių nesimato ir nejaučiama skausmo, matymas pamažu blogėja, vaizdas pasidaro kreivas, atsiranda blykčiojimų, žaibavimų, plaukiojančių juodulių ar regėjimo lauką užstojanti „užuolaida“. Tai dažnai susiję su tinklainės ir stiklakūnio ligomis, kurias neretai lemia bendros organizmo būklės: kraujagyslių pakitimai, amžiniai audinių pokyčiai, bendri susirgimai (pvz., cukrinis diabetas).

Dažniausios tinklainės ligos: Epiretininė membrana - tai plonas jungiamojo audinio sluoksnis, kuris atsiranda makulos paviršiuje ir sukelia regėjimo sutrikimą, vaizdo kreivinimą. Makulos skylė - centrinės tinklainės dalies defektas, sutrikdantis centrinį matymą ir trukdantis skaityti. Tinklainės atšoka - tinklainės atsisluoksniavimas nuo vidinio akies obuolio paviršiaus. Diabetinė retinopatija - pakitimai tinklainėje - dažna cukrinio diabeto komplikacija.

Vėliau, daugelio tinklainės ir stiklakūnio ligų atveju nėra kito gydymo - gelbsti tik operacija, vadinamoji vitrektomija. Pirmiausia pašalinamas stiklakūnis, kuris pakeičiamas specialiu tirpalu. Pjūviai skleroje labai maži, todėl dažniausiai net nesiuvami.

Fascija ir plėvės

Fascija - anatominė ir judėjimo biomechanikos sritis, kurioje jungiamasis audinys vaidina lemiamą vaidmenį. Jungiamasis audinys fascija jungia vidaus organus su išorinėmis ar raumeninėmis struktūromis per fasciją. Kiekvienas skeleto raumuo turi raumenines skaidulas, apsaugotas vidiniu jungiamuoju audiniu (endomysium). Keletas raumeninių pluoštų kartu su nervais ir kraujagyslėmis, apdengtų išoriniu jungiamuoju audiniu (perimysium) ir bendru dangalu (epimysium), suformuoja raumenį. Taip pat, sausgyslė yra fascija - jungiamasis audinys, kuris vėliau dengia ir kaulą bei jo vidines struktūras. Fascija gali virsti miofibroblastais, kai jos ląstelės keičia savo tipą.

Šie pokyčiai atsiranda dėl įvairių veiksnių, tačiau dažnai mechanoreceptoriai raumenyse siunčia nervinį signalą autonominei sistemai, išskiriančiai citokinus ir lokaliai paveikiančius fascijos tonusą bei judrumą. Dėl to fascija gali prarasti paslankumą ir įgyti nejudrumą.

Plėvės ir jų įvairove

Plėvė - plonas audinio sluoksnis, jungiantis ar dengiantis kurias nors organizmo dalis. Pavyzdžiui, pilvaplėvė, akių apvilkimas (valkijai), kiaušinio plėvė ir kt. Taip pat, plėvėle gali būti vadinama ant viralo ar kitų skysčių užsidėjusi plutelė.

Danties emalis

Emalis - tai stipriausia medžiaga žmogaus organizme, turinti didžiausią procentą mineralų (net 96%). Danties sandara rodo, kad emalis veikia kaip danties šarvai - apsauginis sluoksnis dengia dantį, jame nėra kraujagyslių ar nervų. Todėl vienas pagrindinių odontologų rūpesčių yra prižiūrėti ir palaikyti emalio vientisumą. Nors emalis ir yra stipriausias organizmo audinys, jo sluoksnis yra gana plonas, todėl netinkamai prižiūrint dantis jis gali lengvai nusidėvėti. Rekomenduojama valyti dantis du kartus per dieną, taip pat svarbus ir valymo laikas. Patariama nevalyti dantų iškart pavalgius, ypač jei valgėte rūgštaus maisto, kuris skatina emalio eroziją ar dantų jautrumą. Jei norite išvengti emalio praradimo - po valgio palaukite bent 30 minučių, tik tada valykite dantis.

Daugiaplanių tekstas: terminų atitikmenys

Atitiktinių terminų sąraše pateikiami svarbiausi tos srities pavadinimai:

1. Nomina anatomica, histologica et embryologica veterinaria
2. Histologijos ir audinių kultūros atitikmenys: daugiasluoksnis plokščiasis epitelis

Santraukos ir svarbiausios mintys

Daugiasluoksnis plokščiasis epitelis atlieka svarbią apsauginę funkciją įvairiuose dirginamuose paviršiuose, ir jo ląstelių sluoksnių organizacija užtikrina atsparumą mechaniniams pažeidimams. Epitelio tipai apima paviršinį bei liaukinį epitelį, kuris skirstomas į egzokrininę ir endokrininę liaukas. Tinklainė - kritinis regos aparato elementas, kuriame laikui bėgant gali kilti pokyčiai, sukeliantys regėjimo sutrikimus. Fascija ir plėvės - jungiamieji audiniai, kurie užtikrina mechaninį vientisumą ir judesių koordinaciją. Emalis kaip danties šarvas yra išskirtinai tvirtas, tačiau reikalauja nuolatinės priežiūros ir tinkamos higienos.

tags: #daugiasluoksnis #ploksciasis #epitelis