Rudens pradžioje miškuose, pievose ir net šalia sodybų dažniau nei įprastai galime pastebėti gyvačių. Nors daugeliui jų vaizdas kelia baimę, Valstybinių miškų urėdijos (VMU) specialistai ramina - dauguma Lietuvos gyvatės rūšių yra visiškai nepavojingos. Sutikus gyvatę, rekomenduojama išlikti ramiems, paisyti atsargumo ir prisiminti, kad šie ropliai yra neatsiejama mūsų gamtos dalis.
Anot herpetologės, VMU Rokiškio regioninio padalinio Juodupės girininkijos specialistės Jolitos Šliakienės, gyvačių elgesys kinta priklausomai nuo metų laiko: pavasarį jos bunda iš žiemos miego ir poruojasi, o rudenį leidžiasi į migraciją žiemojimo vietų link. Todėl tai, kad šiuo metu gyvates pastebime dažniau, yra visiškai natūralus reiškinys.
Gyvačių rūšys Lietuvoje
Lietuvoje veisiasi kelios rūšys žalčių ir vienintelė nuodinga gyvačių rūšis - angis. Angių, miškininkės teigimu, dažniau pasirodo rugpjūtį, kai jos atveda jauniklius, ir ankstyvą pavasarį poravimosi metu. Pasak J. Šliakienės, angys mėgsta įsikurti sausose pievose netoli aukštapelkės ar aukštapelkės pakraščiuose. Tuo tarpu žalčiai mėgsta įvairesnes vietas: kuriasi prie upelių, nevengia ir žmogaus kaimynystės. Miške taip pat galima sutikti kartais su gyvate painiojamų trapiųjų gluodenų. Jų bijoti neverta - tai nepavojingi bekojai driežai.
Kaip atskirti gyvates?
Nors žaltys ir angis iš pirmo žvilgsnio yra panašūs, juos atskirti galima pagal spalvas ir vyzdžių formą. Lietuvoje dažniausiai galima sutikti geltonskruostį žaltį (Natrix natrix). Jie turi ryškias geltonas arba oranžines dėmes galvos šonuose, jų akių vyzdžiai - apvalūs. Tuo tarpu dažniausiai sutinkama paprastoji angis (Vipera berus) ant nugaros turi zigzago formos raštą, jų akių vyzdžiai yra elipsės formos - kaip katės.
| Požymis | Žaltys (Geltonskruostis) | Angis (Paprastoji) |
|---|---|---|
| Dėmės galvos šonuose | Ryškios geltonos arba oranžinės | Nėra ryškių dėmių |
| Vyzdžių forma | Apvalūs | Elipsės formos (kaip katės) |
| Raštas ant nugaros | Nėra ryškaus rašto | Zigzago formos |
Kaip apsisaugoti ir ką daryti įkandus gyvatei?
Laimei, žalčių įkandimai nėra pavojingi. Pasak J. Šliakienės, gindamiesi žalčiai dažniau išleidžia skystas, blogą kvapą skleidžiančias išmatas arba apsimeta negyvais, negu kanda. Tuo tarpu angies įkandimas gali būti pavojingas sveikatai ar net gyvybei - priklausomai nuo kiekvieno žmogaus organizmo. Anot J. Šliakienės, įkandus žalčiui, ant odos pastebėsime daug smulkių dantukų paliktų žymių. Tuo tarpu įkandus angiai, odoje matomos dvi mažos skylutės, išsidėsčiusios maždaug 1 cm atstumu viena nuo kitos.
Įkandus bet kokiai gyvačių rūšiai, miškininkė pataria nedelsiant kreiptis į medikus. J. Šliakienės teigimu, geriausias būdas išvengti gyvačių įkandimo, miške lankytis su botais ilgu aulu. „Taip pat rekomenduojama apžiūrėti aplinką, prieš tiesiant ranką link grybo ar uogos. Pamačius gyvates, patartina elgtis ramiai, nesiartinti, nebandyti jų liesti ar sužaloti - tiesiog siūlau pasukti skirtingais keliais“, - sako miškininkė.
Kaip primena VšĮ Rokiškio ligoninė, svarbiausias patarimas, kaip elgtis tokiu atveju, yra - nepanikuoti. Lietuvoje gyvena dvi rūšys žalčių ir vienintelė nuodinga gyvatė - angis. Todėl pirmiausia svarbu atskirti, kuris roplys jums įkando, kad žinotumėte, kaip suteikti pirmąją pagalbą.
Angies įkandimo požymiai
Jei įkando angis, ant odos matomos dvi mažos skylutės, kurias palieka gyvatės dantys, panašiai 1 cm atstumu viena nuo kitos. Įkandimo vieta parausta, patinsta, stipriai skauda.
Žalčio įkandimo požymiai
Įkandimo vietoje matyti daug smulkių dantukų žymių. Įkandimo vieta gali parausti, patinti ir skaudėti. Svarbu atsiminti, kad įkandus žalčiui, nėra tikimybės apsinuodyti.
Ko negalima daryti įkandus gyvatei?
Pasak Rokiškio ligoninės medikų, yra daug mitų, kaip reikia elgtis įkandus gyvatei, tačiau geriau prisiminti, ko jokiu būdu negalima daryti:
- Negalima čiulpti nuodų iš žaizdos;
- Negalima užveržti sužeistą galūnę;
- Negalima bandyti išspausti nuodus.
Kaip teisingai suteikti pirmąją pagalbą?
Svarbiausia nurimti ir nuraminti nukentėjusį. Patariama kviesti greitąją pagalbą arba į artimiausios gydymo įstaigos Skubios pagalbos-priėmimo skubios pagalbos skyrių vykti patiems. Taip pat pravartu nuimti aksesuarus nuo įkąstos galūnės. Reikėtų leisti žaizdai pakraujuoti iki 30 sekundžių. Esant galimybei - nuplaukite ir šaldyti įkandimo vietą. Sužeistą galūnę patartina laikyti žemiau širdies lygio, stengtis nejudinti. Būtina vartoti daug skysčių. Jei atsiranda alerginė reakcija, reikėtų išgerti priešalerginius vaistus, jeigu labai skauda - analgetikus. Atvykus į ligoninę, būtina perspėti medicinos personalą apie vartotus vaistus.
„Miškuose mes esame tik svečiai, todėl prieš sėsdami ant kelmo ar samanų paklotės, apžiūrėkite jį. Pamatę baravykus, nepraraskite budrumo ir stebėkite aplinką. Pamatę roplius, saugiai pasišalinkite nuo jų. Pasirūpinkite tinkama avalyne - geriausia ilgaauliais. Būkite atsargūs! Pasidalinkite šiuo įrašu su bičiuliais“, - dar pernai rekomendavo Rokiškio ligoninės personalas. Šiemet pirmasis pacientas, kuris kreipėsi į Kauno klinikų medikus dėl angies įgėlimo, fiksuotas dar birželio pradžioje. Skubios pagalbos gydytojus jis nustebino į priėmimą atsinešęs ir jam įgėlusį nuodingą roplį.
tags: #zalia #serpentino #skalda