Šios istorijos ašis - teisminiai procesai, susiję su neteisėtu plynu kirtimu privataus miško žemės sklypuose, iš kurių išaugo ginčas dėl aplinkai padarytos žalos atlyginimo dydžio ir jos teisėto įvertinimo metodikos. Aplinkos apsaugos departamentas (AAD) kreipėsi į teismą dėl solidaraus žalos atlyginimo 22 581,97 Eur sumai bei 5 procentų metinių palūkanų, įvertindamas veiksmus, kuriuos atliko privatūs miško savininkai ir jų perimantys veiksmus MB „Drangė“ ir MB „Miško zona“.
Teisinis kelias ir faktinės aplinkybės
Neturint nustatyto leidimo kirsti mišką ir be pranešimo apie ketinimą kirsti mišką, 2,22 ha plote privatiame miške buvo nukirsta 755 sveiki medžiai, kurių bendras tūris - 130,91 m³. 45 metų amžiaus beržynas, kuriame buvo atliktas neteisėtas kirtimas, buvo priskirtas ūkiniams miškams pagal 2021 m. miškų inventorizacijos duomenis. Tyrimo metu paaiškėjo, kad 2021 m. rugpjūtį Valstybinė miškų tarnyba išdavinėjo leidimą privataus miško savininkui R. G. 2,8 ha plote vykdyti plyną miško kirtimą miško žemės sklype. Šio miško savininkas vėliau savo mišką išsikirtimui pardavė MB „Drangė“. Aplinkos apsaugos departamentas prašė priteisti padarytą žalą iš MB „Miško zona“ ir MB „Drangė“.
Teismo nutarimai ir jų logika
Šiaulių apygardos teismas 2023 m. kovo 22 d. galutine ir neskundžiama nutartimi atmetė mažosios bendrijos „Drangė“ apeliacinį skundą dėl AAD ieškinio, palikdamas nepakeistą Kelmės rūmų 2022 m. liepos preliminarų sprendimą, kuriuo ieškinys buvo patenkintas ir priteista 22 581,97 Eur žala aplinkai bei 5 procentų metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šis sprendimas įsigaliojo nuo paskelbimo dienos. LVAT nagrinėjime buvo svarstytas klausimas dėl aplinkai padarytos žalos atlyginimo dydžių apskaičiavimo metodikos, teismo išvadų dėl ministerijos metodikos teisėtumo ir jos įsigaliojimo.
Aplinkos apsaugos įstatyme nurodyta, kad žala aplinkai vertinama ir jos atlyginimo dydis apskaičiuojamas pagal aplinkos ministro patvirtintą metodiką, įvertinant pirminę aplinkos būklę (sąlygas), neigiamo poveikio aplinkai reikšmingumą, natūralaus aplinkos atsikūrimo galimybes ir laiką. Teismai konstatavo, kad aplinkos ministras turėjo teisę nustatyti įsakymu aplinkai padarytos žalos skaičiavimo tvarką - ne tik procedūras, bet ir ginčijamas formules, tarifus, koeficientus. Taip pat pripažino, kad aplinkai padarytos žalos apskaičiavimas pinigine išraiška savaime nėra baudinio pobūdžio.
Naujausios situacijos ir mastas
Be pagrindinių bylos detalių dėl MB „Drangė“ ir MB „Miško zona“ atsakomybių aplinkai padarytos žalos atlyginimui, proceso eiga susijusi su papildomais teismo sprendimais ir jų pasekmėmis. Įdomu pažymėti, kad teismo nutarimai taip pat susiję su LVAT sprendimais dėl ankstesnių procesų, kuriuose svarstyta metodikos ir nustatytų tarifų teisėtumas. Šios bylos pavyzdys rodo, kaip teisėje sprendžiamos aplinkai padarytos žalos atlyginimo dydžio apskaičiavimo tvarkos įstatyminė bazė ir ministerijos įsakymai gali paveikti rezultatą.
Teismo procedūrinės detalės
Teismai laikėsi principo, kad žalos aplinkai atlyginimo dydis turi būti nustatomas pagal ministerijos patvirtintą metodiką, atsižvelgiant į aplinkos būklės pradines sąlygas, galimą žalą ir laiką. AAD prašė solidariai iš MB „Miško zona“ ir MB „Drangė“ priteisti žalą bei palūkanas. Byla rodo, kad neteisėto kirtimo dydžiai - 755 nukirsti medžiai, jų tūris ir priskyrimas ūkiniesiems miškams - turi tiesioginę įtaką aplinkai ir teisiniam atsakomybės nustatymui.
Praktiniai iššūkiai ir ateities perspektyvos
Ši byla pabrėžia, kad aplinkai padarytos žalos atlyginimo dydžio nustatymas priklauso nuo ministerijos patvirtintos metodikos, kuri gali būti ginčijama ir kuri turi būti laikomasi teismuose. Nors teismai priėmė sprendimus dėl išvardytų sklypų ir įsigaliojusios metodikos, ateityje gali kilti papildomi ginčai dėl formulų, koeficientų ir laikotarpio, per kurį vyko žalų įvertinimas. Taip pat gali kilti papildomų klausimų apie tai, kaip įrodyti žalą ir kaip tiksliai nustatyti pradines sąlygas aplinkoje, kad būtų užtikrintas teisingas atlyginimo dydis.
| Sklypas | Plotas | Neteisėtas kirtimas | Medžių skaičius | Atlyginama žala |
|---|---|---|---|---|
| Kelmės r., Degučių k. | 2,22 ha | Taip | 755 | 22 581,97 Eur |
Taigi, bylos esmė - įstatyminės bazės ir ministerijos metodikos vaidmuo, nustatant aplinkai padarytos žalos atlyginimo dydį, bei teismų sprendimų ritmo ir logikos derinimas su praktika aplinkos apsaugos srityje.