Sąjungos aikštės 10 numeriu pažymėto daugiabučio gyventojai šią žiemą stebi, kaip gretimų pastatų gyventojai moka kelis kartus mažesnes sumas už šildymą. Už savo nedidelį butą išisimoku, nes mano pajamas sudaro ne vien pensija. Šildo be perstojo, todėl nuolat tenka atidaryti langą. Žmonės skundžiasi, kad šalta, bet visi langai atidaryti, durys neužsidaro. Sulyginus šio namo šiluminę varžą su paprasto blokinio, matomas akivaizdus skirtumas. Per langus ir sienas išleidžiama daug šilumos. Ji skirtinguose aukštuose pasiskirsto nevienodai. Pasak jo, dėl šilumos nuostolių kalta ir namo konstrukcija.
„Tose vietose, kur stovi radiatoriai, lauko temperatūra siekia apie 3 laipsnius.“ Su „Kauno energijos“ darbuotojų išvadomis nesutinka namo gyventojai. Jie pasakojo, kad šilumos nelaikantis pastatas įšildomas, kad tenka gyventi pravertais langais. „Neįmanoma miegoti, tenka atsidaryti visus langus - radiatoriai labai karšti.“ Gyventojai pasakojo, kad dėl per didelės šilumos ir mokesčių ne kartą kreipėsi į namą administruojančią bendrovę bei „Kauno energiją“, tačiau iki šiol nebuvo išklausyti. „Gyvename viename kambaryje, kur puodai šalia lovų stovi, o mus uždeda didžiuliais mokesčiais - genocidas, kitaip nepavadinsi.“
Sąjungos aikštėje sutikta kito namo gyventoja Ina Ažaža pasakojo, kad į 10 namą nuolat užsuka aplankyti sesers. Moteris negalėjo atsistebėti mokesčiais už šildymą. „Mano sesuo už 12 kv. m buto šildymą moka apie 240 litų. Aš, gyvendama netoliese kitame name, už 48 kv. m“ - akivaizdu didelis skirtumas. Namo gyventojai galėtų užsakyti auditą. Būtų detaliai ištirta, kodėl mokami tokie dideli mokesčiai už šildymą. Tai galėtų atlikti ir mūsų laboratorijos darbuotojai. Tik vargu ar gyventojai už tyrimą norės susimokėti. Be jo nieko nepaaiškės.
Be šilumos klausimų minėtoje istorijoje ilgainiui atsiranda ir kiti aktualūs pastebėjimai. Lietuvoje daugėja parduodamų dvarų. Ir nors įsigyti tokį istorinį objektą kartais pigiau, nei nusipirkti butą, visgi daugelis nesiryžta tapti dvarininkais. Į dešimties didžiausių Lietuvos dvarų sąrašą patenkantis Raguvėlės dvaras ieško naujų šeimininkų. Vienas iš trijų objekto bendraturčių Vytautas Stankevičius neslepia, kad nuspręsti parduoti dvarą nebuvo lengva, bet tiesiog nebėra kam dirbti. „Tai užima 12 valandų per parą, o suspėti dar dirbti šitoje srityje... O čia žinių reikia labai daug. Čia nepadarysi bet kaip, tai visgi paveldo saugomas objektas“, - sako V. Tarp dviejų rajonų - Anykščių ir Panevėžio - įsikūręs Raguvėlės dvaras parduodamas už 900 tūkst. eurų.
„Sulaukiame skambučių ir iš Seimo narių, ir iš turtingesnių ūkininkų, ir iš verslininkų. Manau, kad kažkuris žmogus, kuriam svarbi istorija, svarbus paveldas Lietuvos, įsigys šį dvarą ir atgaivins. Labai tikiuosi, kad tai bus jaunas žmogus, kuriam užteks gyvenimo tokiai veiklai“, - viliasi V. Naujų šeimininkų ieško ir Taujėnų dvaras Ukmergės rajone. Už šį pastatą prašoma 4,8 mln. eurų. Nekilnojamojo turto ekspertai sako, parduodamais dvarais dažniausiai domisi su tuo kraštu sąsajų turintys žmonės. „Dvaro įsigijimas yra tik pati mažoji dalis investicijų į šitą dalyką. Paskui prasideda pačios didžiosios investicijos, kai reikia tą dvarą renovuoti.“ Skaičiuojama, kad kai kurios į kultūros paveldą įtraukto dvaro restauracijos paslaugos gali kainuoti dešimt kartų brangiau nei pats dvaras. „Pradedant projektu, tyrimais, projektavimo darbais, viskas turi būti derinama. Įsigijus kultūros paveldo objektą, privalu užtikrinti, kad jis būtų prieinamas visuomenei. Taigi apsitverti tvora ir neįsileisti lankytojų negalima.
Nacionaliniai istorijos akcentai - 1991 m. sausio įvykiai Lietuvoje: Lietuvos Respublikos Seimo archyvas, Lietuvos centrinis valstybės archyvas. Žymūs įvykiai: „Sausio 8 d.“ dienos ryškūs vaizdiniai - parlamento rūmų gynimas, savanorių priesaikos, Molotovo kokteilių gamyba parlamente, dvasinės remtis, maldos ir vienybės stiprinimas.
„Pradėta budėti prie parlamento visą parą“, „Nesakykime, kad viena jėga nulėmė - parama iš visuomenės“, - kalbėdavo tie laikai. Į parlamento rūmus buvo pastatyta gynybinė infrastruktūra: armatūros smaigai ant stogo, radijo ryšio blokavimo aparatūra, langų užtvaros, smėlio maišų krūvos, gelžbetoninės sienos ir kitokios priemonės, kurios įėjo į Lietuvos pasakojimų istoriją.
Tačiau kartu su gynyba augo ir dvasinė įtaka. Lietuvos kardinolas ir vyskupai paskatino tikėjimą ir vienybę, socialistinės jėgos įtampos laikotarpiu žmonės rinkosi į maldas prie altorių ir prie parlamento įrengtų koplytstulpių. Pasak žurnalistų ir rašytojų, šie laikai paliko gilų įspaudą Lietuvos kultūroje ir tautiniame sąmoningume.
- Raguvėlės dvaro pardavimo apžvalga ir pirkėjų ieškojimai.
- Taujėnų dvaro kainos ir įsigijimo motyvai.
- Istoriniai įvykiai: 1991 m. sausio 8-16 d. Seimo posėdžiai, parlamento gynėjų budėjimas ir dvasinė parama.
- Molotovo kokteilių fabriko atsiradimas parlamente ir jo poveikis saugumui.
Specifiniai teiginiai apie dvarų restauraciją
Skaičiuojama, kad kai kurios į kultūros paveldą įtraukto dvaro restauracijos paslaugos gali kainuoti dešimt kartų brangiau nei pats dvaras. Pradedant projektu, tyrimais, projektavimo darbais, viskas turi būti derinama. Įsigijus kultūros paveldo objektą, privalu užtikrinti, kad jis būtų prieinamas visuomenei. Taigi apsitverti tvora ir neįsileisti lankytojų negalima.
Naujos pradžios tikslai: tikslas išlaikyti paveldą, peržiūrėti projektus, užtikrinti lankytojų prieinamumą ir palaikyti nacionalinį pasididžiavimą.
Infografika ir papildomi duomenys
Šioje dalyje pateikiamos kelios vizualizacijos apie dvarų istoriją ir jų renovacijos išlaidas, taip pat žemėlapis su jų lokacijomis Lietuvoje.
Tarp knygų ir archyvų - dar vienas sakinys: „Namas gali būti kultūros paveldas, bet jame gyvenantys žmonės kuria jo tikrąją prasmę.“
ABC News: Sovietų Sąjungos represijos Lietuvoje (1991 m. sausio 11 d.)
Meta aprašymas: Šiame straipsnyje aptariama Vytauto Stankevičiaus veikla, susijusi su PVC langais ir durimis, taip pat susijusi paveldosauga, dvarų įsigijimai, istorijos įvykiai ir šilumos klausimai Lietuvoje.
tags: #vytautas #stankevicius #pvc