Sudėtinis tinkas iš kalkių ir portlandcemenčio skiedinio yra universalus apdailos mišinys, kurio taikymo sritys apima tiek išorines, tiek vidines pastato plokštumas. Kaip rodo patirtis, sudėtinis tinko skiedinys gerai sukimba su silikatinių bei keraminių plytų mūru, betoniniais, akytbetonio ar keramzito blokeliais, betonu. Išbandę kelių rūšių polimerinius, drėgmei nelaidžius tinko skiedinius, prisimename universalią sudėtinio kalkių ir portlandcemenčio skiedinio naudą.
Atsižvelgiant į tai, kad itin stiprus, vandens nesugeriantis ir visiškai nelaidus polimerinis tinko skiedinys nėra ilgaamžis, tampa aišku, jog garams nelaidų tinką ardo ne tik išoriniai veiksniai, bet ir iš sienų besišalinanti drėgmė. Drėgmė į sieną patenka ne tik iš išorės. XIX a. pabaigoje, ėmus gaminti daugiau portlandcemenčio ir sumažėjus jo kainai, tinkuotojai ėmė žavėtis tvirtu ir greitai kietėjančiu cementiniu skiediniu. Tačiau netrukus paaiško, kad cementinis tinkas yra pernelyg tankus, linkęs pleišėti ir mažai laidus vandens garams, dėl ko po juo kaupiasi drėgmė.
Tačiau besiplečiančioms statyboms reikėjo greičiau kietėjančio, tvirtesnio ir atsparaus drėgmei tinko už iki tol naudotąjį iš kalkių ir smėlio skiedinį. Taip buvo surastas kompromisas - sudėtinis tinko skiedinys su kalkėmis ir portlandcemenčiu. Sudėtiniu skiediniu būtų galima vadinti ir kalkių-gipso, molio-cemento skiedinius. Molis į cementinį skiedinį seniau būdavo dedamas siekiant padidinti jo plastiškumą, tačiau dabar tam naudojami efektyvesni cheminiai priedai. Todėl „egzotišką” molio-cemento skiedinį statybininkai jau užmiršo, o kalkių-gipso sudėtiniu skiediniu dažniausiai tinkuojami vidiniai atitvarų paviršiai iš medienos. Gipsas į tinko skiedinį maišomas, kad šis geriau sukibtų su pagrindu ir greičiau sukietėtų. Gipso kiekis tokiame skiedinyje yra labai nedidelis.
Pavyzdžiui, tinkuojant mūro sieną, gipso priedo kiekis kalkių ir smėlio skiedinyje būna iki 0,1-0,15 proc. tūrio, o kai tenka tinkuoti medienos paviršių, gipso į skiedinį dedama kiek daugiau - iki 0,7 proc. tūrio. Deja, viena iš seniausių tinko skiedinio atmainų - kalkinis skiedinys - taip pat tinka tinkuoti tik sausoms patalpoms. Jose turi būti pastovi oro temperatūra, o santykinė oro drėgmė - ne didesnė nei 60 proc. Be to, kalkių ir smėlio skiedinys gana lėtai kietėja ir džiūsta, todėl ne visada tenkina sparčios šiuolaikinės statybos reikalavimus.
Abi rišamosios medžiagos - kalkės ir portlandcementis - sudėtiniame skiedinyje atlieka skirtingas funkcijas. Portlandcementis lemia skiedinio rišlumą, o šiam pradėjus kietėti - pradinį ir ilgalaikį stiprumą. Kalkės lemia tinko skiedinio plastiškumą, todėl skiedinį su pakankamu kalkių kiekiu patogu glaistyti ir lengva purkšti mechanizuotu būdu. Ši rišamoji medžiaga padidina ir sudėtinio tinko skiedinio lipnumą, ilgesniam laikotarpiui sulaiko vandenį. Be to, kalkės bepradedančiam kietėti ar jau sukietėjusiame skiedinyje padeda savaime užsigydyti smulkiems plyšeliams. Keisdami kalkių kiekį sudėtiniame skiedinyje, keičiamas ir jo tankis (porėtumas).
Vienas iš svarbiausių principų tinko parenkant sluoksnius yra tai, kad paruošiamojo sluoksnio stiprumas negali būti didesnis už pagrindo stiprumą. Ši taisyklė ypač svarbi, kai tinkuojamas ne itin stiprus pagrindas, pavyzdžiui, lengvi akytbetonio blokeliai. Idealu, kai yra panašaus dydžio pagrindo bei tinko sluoksnio drėgminės ir temperatūrinės deformacijos. Dėl panašių priežasčių sudėtinio ar kalkinio tinko remontui bei atnaujinimui nedera naudoti itin stipraus ir mažai deformatyvaus cementinio skiedinio.
Tinko sluoksnių kiekis priklauso nuo jo kokybės. Paprastai sandėliavimo patalpos, kuriose veikia inžinierinė ir komunikacinė pastato įranga, sandėliai, evakuacinės laiptinės, rūsys, garažai tinkuojami paprastuoju tinku iš vieno ar dviejų skiedinio sluoksnių. Pagerintu tinku tinkuojamos gyvenamųjų bei visuomeninių pastatų patalpos, tokio tinko storis gali būti 15-20 mm. Jei šiuose pastatuose sienos ne itin lygios, tinkuotojams gali tekti krėsti tris skiedinio sluoksnius, nors gyvenamojoje statyboje dažnai išsiverčiama su dvejais ar net vienu sluoksniu. Tinko sluoksnio storis priklauso ir nuo sienos lygumo bei jos apdailos būdo. Paprastasis tinkas po glaistymo dažnai dažomas ar klijuojamas tapetais. Jei paviršius lygus, tinko sluoksnis nebus storesnis nei 10-15 mm. Dekoratyvinio išorės ar visuomeninių pastatų vidaus tinko sluoksnis gali būti ir 18-22 mm storio. Dar geriau, jei išorinės sienos tinkuojamos trisluoksniu sudėtiniu tinku.
Kiekvienas sudėtinio tinko sluoksnis atlieka svarbias funkcijas. Pastaruoju metu apdailininkai dažnai stengiasi ploninti sluoksnius, nors ne visada pagrįsta. Dažnai tinkuotojai išsiverčia su dvejais ar net vienu, mažiau darbo reikalaujančiais sudėtinio tinko sluoksniais, jei tinkuoja itin tvirtus ar problemų neturinčius paviršius, ir naudoja gerą gruntą. Tokie argumentai dažnai pateisinami, kai sudėtinis tinkas dengiamas dekoratyviniu tekstūriniu sluoksniu (tinku ar dažais). Tada paviršiaus lyginimas ir dengiamasis sluoksnis gali būti nevykdomi. Universalios sudėtinio skiedinio sudėties nėra. Paprastajam sluoksniui paprastai parenkamas rupesnis smėlis, o dengiamajam - smulkesnis.
Vienas iš pagrindinių fasadinio tinko funkcijų - išorinių pastato atitvarų apsauga nuo nepalankių klimato veiksnių: kritulių, šalčio, saulės spindulių, temperatūros kaitos ir pan. Šie veiksniai, kaip ir vėjo nunešamos dulksnos bei smėlio dalelės, ardo fasado tinką. Jei sudėtinio tinko skiedinio sudėtis yra tinkama, o sluoksnių tankis gerai parinktas, šis tinkas tarnaus ne mažiau 50-80 metų. Jei norima, kad tinkas „kvėpuotų” ir pastato sienos greitai džiūtų, reikia didinti jo sluoksnių laidumą išorės kryptimi, o išorinio tinko garų laidumas turi būti didžiausias. Tam galima pasiekti didinant kalkių kiekį skiedinyje. Be to, tinko sluoksnis su didesniu kalkių kiekiu bus atsparesnis pleišėjimui, nes kalkės didina elastingumą. Tačiau išlygintojo ir dekoratyvinio tinko sluoksniuose kartais galima naudoti ploną 3-6 mm ilgio polipropileninį plaušą.
Dėl ypatingos smulkių kapiliarų struktūros sudėtinis tinkas iš mūro ištraukia drėgmę, todėl toks mūras džiūna greičiau nei cementinis tinkas. Šią savybę naudoja restauratoriai tinkuojant pastatų išorę, kur toks tinkas veikia kaip „siurblys”, iš mūro šalinantis drėgmę ir druskų tirpaluose esančias daleles. Tačiau tam pagrindinis (paruošiamasis) tinko sluoksnis turi būti pakankamai porėtas. Tam pasirenkamas atitinkamos sudėties smėlis ir rišamųjų medžiagų santykis. Po kelių dešimtmečių poros užsipildo išsikristalizavusiomis druskų formomis, todėl tinko sluoksnį teks nudaužyti ir tinkuoti iš naujo, tačiau toks sprendimas leidžia išsaugoti senųjų pastatų mūrus.
Plastifikuojantis, plastifikatorius skiediniams priedas, kuris cementiniuose skiediniuose pakeičia kalkes. Cement Plus pailgina skiedinio apdorojimo trukmę, padidina atsparumą šalčiui, sumažina mikroplyšių atsiradimo tikimybę tinko paviršiuje ir sumažina skiedinio kainą dėl sumažėjusių cemento sąnaudų. Kaip kalkių pakaitalas vidaus ir išorės tinkavimo mišiniuose, cementiniuose užtepuose, mūro skiediniuose. Naudojamas pagrindų išlyginamuosiuose sluoksniuose. Laikymo temperatūra nuo -5°С iki +25°С. Naudojimo norms: paprastai rekomenduojama naudoti 110-180 ml 50 kg cemento. Priedo kiekis priklauso nuo užpildų ir cemento tipo. Plastifikatorių pilamas kartu su užmaišymo vandeniu į preliminariai sudrėkintą mišinį.
Apibendrinant, sudėtinis tinkas iš kalkių ir portlandcemenčio siūlo balansą tarp plastiškumo, kietėjimo greičio ir galimybės išlaikyti sienų drėgmės režimą. Jo išlaikymo tikslumas ir sluoksnių tankio derinimas leidžia tikėtis ilgaamžiškumo, taip pat užtikrina gebėjimą kvėpuoti ir efektyvų drėgmės šalinimą iš mūro.
tags: #didziausias #skiedinio #tankis