Darbo vadovas: prof., dr. iau ant tvirts mokslinis - metodologinis pagrind jis atsistojo tik XX a. prad~ioje. Atsiradus pirminms geografijos mokslo pradmenims (XVI a.), ia prad~is ~inios apie j buvo pavirautiniakos, perteikiamos per kitas disciplinas filosofij, istorij, fizik, taikomj matematik ir kitas disciplinas. Geografija kaip atskira mokslo disciplina vis labiau tobuljo ia prad~is geografija buvo suprantama teoriakai, o vliau vis svarbesn reikam /gavo praktin veikla. Iki XX a. is specialistai, nes tuomet dar nebuvo dabartins mokslo diferenciacijos. XX a. II pusje jau ryakiai susiformavo atskiros geografijos mokslo aaks kryptys. XX a. Susiformavus geografijos mokslo kryptims ir mokslo vystymo /staigoms, atsirado poreikis ruoati geografijos specialistus kurie, atlikts mokslin/ ir pedagogin/ darbus. Mokslo istorijos ~inios gali paaiakinti daugel/ dalyks, kurie lm bktent toki mokslo raid ir dabartin mokslo padt/ ir mokslo vystymo kryptis. `is darbas skirtas ap~velgti Lietuvos geografijos mokslo ir studijs raidai XX a. II pusje. .vertinti did~iausia indl/ / geografijos moksl /djusias asmenybes ir mokslo bei studijs /staigas. Darbe pateikiamos svarbiausios mokslo /staigos , kurios vykd mokslin tiriamj veikl. Universitetai, kurie ruoa geografijos specialistus. Apibendrinta mokslo istorija turts bkti pirmasis ~ingsnis / tolimesn/ mokslo pa~inim. 4. 1. 2. 3. 4. Raaomasis darbas yra istorins tematikos, tai bus atliekamas geografijos mokslo vystimosi istorinis bei tyrimas. Pagrindiniai darbo metodai: palyginamosios analizs, istorins analizs, statistinis, kartografinis . Norint apibkdinti XX a. Pirmasis - darbo temas pasirinkimas ir jos suderinimas su darbo vadovu. Iakeltas pagrindinis darbo tikslas ir jam pasiekti numatyti u~daviniai. Vliau sek pirmo darbo etapo antroji dalis, tai med~iagos paieaka ir rinkimas. `is darbo etapas u~m daugiausiai laiko, kadangi reikjo surasti reikiam informacij lankytis /staigose, js bibliotekose, bendrauti su darbuotojais, sukaupti informacij. Antrasis etapas - kritinis, surinktos med~iagos apdorojimas, patikrinimas, fakts nustatymas. `iame etape reikjo atlikt/ sudting istorin analiz. Sekantis etapas jame naudojami metodai padjo pasiekti darbo tiksl ir jam numatytiems u~daviniams Apibkdinti Lietuvos geografijos mokslo ir studijs raid XX a. II pusje. Tai vienas svarbiausis darbo etaps. Metodikoje iaskiriamas interpretacinis metodas, kurio dka visa surinkta med~iaga susisteminta, suvesta / atskirus faktus ir koncepcijas. Deja, kol kas aio laikotarpio geografijos mokslo istorija dar nra paraayta. Ji turts remtis ne tik dokumentais, atsiminimais, bet ir statistiniais duomenimis. `iame darbe, naudojantis /vairiais aaltiniais, pateikiami ir nagrinjami tokie duomenys apie Lietuvos geografijos raid pokario ir Nepriklausomybs laikotarpiu, aptariami kai kurie dsningumai. Iasamaus Lietuvos geografijos mokslo ir studijs raid darbo nebuvo. Geografijos mokslo raida, nebuvo ir nra viena ia populiariausis tems, kurias publikuoti renkasi geografijos mokslo aaks specialistai. ius naujausius tyrimus ir pasiekimus tyrinjant geografijos mokslo ir studijs raid, tenka nusivilti tuo, kad nra leidinis, kurie leists nuosekliai atskleisti geografijos mokslo ir studijs raid XX a. Naujausi darbai susij su geografijos mokslo raida, nagrinta tema aptinkami moksls disertacijose( R. is tomuose (K.Kilkus, R. Geografijos specialists rengimo /staigs ir geografijos mokslo /staigs informacijos leidinis ialeista gana daug ir naujs ( red. S.Stanaitis Geografijos studijoms Vilniaus pedagoginiame universitete 60 mets 2005; S. Vaitekknas Klaipdos universitetas 2001). iau oficialiai paskelbto neutralumo, nors jos teritorijoje nuo 1939 m. spalio buvo dislokuotos Raudonosios armijos /gulos. 1940 m. bir~elio 14 d. TSRS /teik Lietuvos vyriausybei ultimatum, j okupavo Raudonoji Armija, buvo sudaryta marionetin vyriausyb. Falsifikuotuose rinkimuose iarinktas vad. Liaudies seimas paskelb Lietuv tarybs socialistine respublika ir papraa j priimti / TSRS sudt/ kaip sjungin respublik. `is /jungimas Lietuvos aneksija buvo /formintas 1940 m. io 3 d. Jau 1940 m. vasar prasidjo brutali Lietuvos visuomeninio gyvenimo, ekonomikos ir kultkros sovietizacija. Jos apogjus 1941 m. bir~elio mn. Kilus Vokietijos-TSRS karui dauguma Lietuvos gyventojs sutiko vermacht palankiai, bet nauji nacistiniai okupantai nesuteik Lietuvai ribotos nepriklausomybs, kurios tikjosi bendradarbiavs su Vokietija Lietuvis aktyvists frontas (LAF). Toks nacistins vald~ios elgesys paradoksaliai iajo / naud lietuvis tautai, nes jos vyrai nebuvo pasissti / front ir netapo III-ojo Reicho patranks msa . Okupantai toleravo vietin lietuvis savivald, kurios tarnybos, deja, prisidjo prie ~yds persekiojimo bei naikinimo. Antrasis pasaulinis karas, okupacijos ne tik nualino aal/, bet ir iablaak jos mokslo pajgas. 1943 m. kovo 17 d. Prie Lietuvos siens artjant Soviets Sjungos kariuomenei, / Vakarus pasitrauk did~ioji dalis Lietuvos intelektuals ir kultkros veikjs, taip pat ir mokslo ~monis. 1945-1952 m. iai apjungti / kolkkius, vykdomos represijos priea klasinius prieaus , tame tarpe trmimai. 1945 m. buvo iatremta daugiau kaip 6 tkkst. is), o 1946-1952 m. ia Lietuvos / azijin TSRS dal/ buvo iatremta daugiau kaip 111 tkkst. ~monis. Nuo 1944 m. rudens Lietuvoje iasiplts partizaninis antisovietinis judjimas tssi ligi 1953 m. prad~ios, bet buvo sutriuakintas. Jgos buvo perdaug nelygios. Ligi Stalino mirties Lietuvoje faktiakai egzistavo okupacinis re~imas, vald~ios aparate vyravo atvykliai ia kits TSRS respubliks. 1944 m. lapkrit/ - 1947 m. iausia faktin vald~ia okupuotame kraate. Biurui nuo prad~is vadovavo ia Maskvos atsisstas Michailas Suslovas, o nuo 1946 m. kovo mn. Pokario metais Lietuvai tapus sudtine Soviets Sjungos dalimi, aalies mokslo institucijos turjo vykdyti bendrus visam Sjungos mokslui iakeltus u~davinius. Laikytasi nuostats, kad mokslas turi bkti sutelktas atskiruose institutuose, o studijos tik aukatosiose mokyklose. Lietuvoje pradtos kurti specializuotos aukatosios mokyklos. Bendradarbiavimas tarp dviejs silpnai susiets sistems - aukatsjs mokykls ir MA instituts buvo tik reta iaimtis. Lietuvoje pradtos kurti specializuotos aukatosios mokyklos, pvz., 1950 m. Be mints Kauno medicinos ir Kauno politechnikos instituts, /kurts reorganizavus atitinkamus Vytauto Did~iojo universiteto fakultetus, pokario laikotarpiu atidarytos ir kelios naujos aukatosios mokyklos: 1944 m. /kurtas Vilniaus dails institutas (pertvarkius 1941 m. /steigt Vilniaus dails akademij; ais pavadinimas mokyklai gr~intas 1990 m.), 1945 m. - Lietuvos kkno kultkros institutas (dabar - Lietuvos kkno kultkros akademija; ai aukatoji mokykla save kildina ia 1934 m. /steigts Aukatsjs kkno kultkros kurss), 1949 m. - Lietuvos konservatorija (/steigta sujungus Kauno konservatorij, veikusi nuo 1933 m., ir Vilniaus konservatorij, veikusi nuo 1945 m.; dabar - Lietuvos muzikos akademija), 1969 m. vietoj Kauno politechnikos instituto Vilniaus filialo /steigtas Vilniaus in~inerinis statybos institutas (dabar - Vilniaus Gedimino technikos universitetas). 1953 m. Lietuvoje prasidjo destalinizacija, palaipsniui sugr/~o dauguma iatremtsjs, atvyklius valdininkus pakeit vietiniai, atsigavo lietuviaka kultkra. io prad~ios smarkiai didino gamyb. Msos produkcija 1950-1978 m. laikotarpiu iaaugo 3,5 karto, pieno 4 kartus, o bendroji pramons produkcija 28 kartus (oficialiais duomenimis). iai vyko Lietuvos urbanizacijos procesas, augo ne tik Vilnius, Kaunas, bet ir ma~esni miestai. Tai buvo pasekm racionalaus regioninio planavimo. kumi (u~m t post 1940-1974 m.), kuris ia karingo stalinisto tapo nuosaikiu, kartais vadinamu nacionaliniu komunistu . Antra vertus, ialiko komunistin pusiau totalitarin sistema (ne tiek totalitarin kaip Stalino laikais). ios veikla, slopinamas disidentinis judjimas. Svarbiausias mokslinio darbo centras ir koordinavimo /staiga buvo Moksls akademija, kuriai priklaus 12 instituts (1986). Be to, Lietuvoje veik ir 29 mokslinio tyrimo institutai, priklaus SSSR ir LSSR ministerijoms bei ~inyboms (1985 m.). Ia viso Lietuvos mokslinio tyrimo institutuose tais metais (kartu su MA institutais) dirbo daugiau kaip 5 tkkst. Lietuvoje veik 12 aukatsjs mokykls, kuriose studijavo apie 76 tkkst. students (1976), dirbo apie 15,5 tkkst. mokslo darbuotojs ir pedagogs. iai gausjo. Okupacijos slygomis Lietuva iasaugojo teis aukatosiose mokyklose dstyti lietuvis kalba (russ kalba studijavo apie 15 proc. students), dauguma dstytojs buvo Lietuvoje iaugdyti specialistai. Pokario metais atkurta MA pltojosi jau pagal sovietiak model/: mokslin veikla buvo gerokai reglamentuojama, mokslininkus persekiojo tarybins represijos, bet akademijoje reiaksi pa~angi mokslin mintis. iausiai progresavo fizikos, matematikos ir kai kurie gamtos mokslai. iai ~inomi bei /gijo pasaulin/ pripa~inim. ius neturjo pirmtako autoriteto ir todl suma~jo reliatyvios Lietuvos autonomijos laipsnis. iaus mirtis 1987 m. 1940-1990 m. ia viso mokslo daktaro laipsn/ gavo 720 ~monis. 1990 m. is 55 proc. sudar medicinos, technikos, biologijos ir filologijos mokslai, 35 proc. - ~ems kkio, fizikos, istorijos, ekonomikos, chemijos, matematikos, filosofijos mokslai, 10 proc. - pedagogikos, geografijos, geologijos, teiss, statybos ir architektkros, veterinarijos, menotyros, psichologijos mokslai. Dar priea atkuriant Lietuvos nepriklausomyb aukatosiose mokyklose ir mokslo /staigose buvo diskutuojama dl studijs turinio ir struktkros reformos bei ais institucijs valdymo tobulinimo. 1989 m. /sikkr Lietuvos mokslininks sjunga. Ji skatino mokslo ir studijs reform, reng Mokslo ir studijs /statymo projekt. iausioji Taryba prim 1991 m. vasario 12 d. .statymu nustatytos pagrindins mokslo ir studijs institucijas akademin laisv, studijs forms ir turinio /vairov ir kt. .gyvendinant /statym /kurta mokslo ir studijs savivaldos institucija Lietuvos mokslo taryba, kuri yra Seimo ir Vyriausybs mokslin ekspert mokslo ir studijs organizavimo bei finansavimo klausimais. svarbks Lietuvos mokslo ir studijs raidai buvo lietuvis mokslininkų iaeivijoje pasiekimai. iose aanalyse dirb mokslininkai ir tyrjai, tokie kaip prof. ius, prof. ius, prof. J.}ilinskas, prof. M. Vaclovas ir Viktoras Bir~iakos, prof. St. Kolupaila ir kiti, prats prieakarines mokslo tradicijas. Atkkrus nepriklausomyb, jos tapo svarbiu pagrindu tolimesnei mokslo ir tyrims raidai aalyje. daug reikams iaeivijos mokslininkų darbai turjo humanitarinis ir socialinis moksls pltrai. 1997 m. Kitas nepriklausomas ekspertas mokslo, studijs, kultkros, kkio, technikos bei socialins pa~angos klausimais yra Lietuvos moksls Akademija autonomins valstybs remiama mokslo institucija. Jos nariais gali bkti 150 Lietuvos mokslininks. Mokslo ir studijs politik formuoja ir /gyvendina `vietimo ir mokslo ministerija, Mokslo ir studijs departamentas. 3. 1941m. buvo nutarta /steigti Lietuvos moksls akademijos Geologijos ir geografijos institut. Jis pradjo veikti 1945m. ir turjo 3 poskyrius: geomorfologijos ir kvartero, fizins geografijos ir kartografijos bei durpyns. 1951m. institute pradti kompleksiniai geografiniai ir geologiniai tyrimai, taip pat atmosferos ir ~ems plutos fizikos tyrinjimai. 1953 m. pradti jkros kranto dinamikos bei morfologijos, 1956 m. 1955m. pradta leisti "Geologijos ir geografijos instituto moksliniai praneaimai" (iki 1962m. - 14 toms). 1956m. ialeistas V Gudelio "Geologijos ir geografijos termins ~odynas", 1958m. - "Lietuvos TSR fizins geografijos" (apdovanotas Respublikine premija). iais metais pradtas leisti "Geografinis metraatis". Tarptautinio geografs kongreso proga 1960m. ialeistas rinkinys "Collectanea acta geographica Lithuanica". 1961m. pasirod K. Bieliuko "E~erotyros pagrindai". 1945-1962 m. Geologijos ir geografijos institutui vadovavo prof. K. Bieliukas. 1963m. atlikta GGI reorganizacija. Lietuvos moksls akademijoje paliktas Geografijos skyrius (prie Fizikos, technikos ir matematikos moksls skyriaus). 1967m. Pagrindins jkrinis tyrims pakraipos - Baltijos dugno geologija ir paleogeografija, krants dinamika ir eolodinamika. E~erotyros ir pelktyros kryptyje daugiausia tyrinta e~ers dubens morfometrija morfologija, sedimentacijos ir eutrofikacijos procesai. Pradti kompleksiniai e~ers ir pelkis baseins tyrimai. Geografijos skyriaus geomorfologai sprend reljefo genezs, neotektonikos paleogeografijos klausimus. Sekant pa~angiomis pasaulinmis geografijos mokslo raidos tendencijomis, 1966 /kurta Landaafts geochemijos grup. `iuo laikotarpiu Geografijos skyrius ialeido nema~ai reikamings leidinis: "Hidrologins ir geochemins eroduojams landaafts savybs" (1970m.), G. ius "Hidrologins ir hidrochemins kalvots miaks landaafts savybs" (1972m.), V Gudelio "Pabaltijo reljefas ir kvartero dariniai", A. Mikalausko "Lietuvos fliuvioglacialins lygumos" (1985m.), A. Gricikts, B. 1963-1978m. Geografijos skyriui vadovavo prof. K. Bieliukas, vliau prof. V. is visuomeninis geografijos mokslo poreikis. Nuolat didjo kompleksinis geografinis tyrims poreikis, vis aktualesns darsi visuomeninis teritorinis process tyrimo problemos. Deja, Geografijos skyriaus galimybes pltoti daugiaaakius kompleksinius tyrimus labai apribojo jo specifint priklausomyb. i geografijos mokslo status. Tai pavyko /gyvendinti tik atkkrus Lietuvos nepriklausomyb. 1990 04 09 Lietuvos moksls akademijos Prezidiumo sprendimu /steigtas Geografijos institutas. Pirmuoju Geografijos instituto direktoriumi tapo prof. habil.dr. V. Gudelis. 1991-1999m. institutui vadovavo prof. habil. dr. G. ius. jo direktoriumi iarinktas dr. 1991m. Geografijos institutui suteiktas valstybinio instituto statusas. 1990-2000m. laikotarp/ galima pavadinti Geografijos instituto kkrimo ir ugdymo etapu. Siekiant pltoti aktualiausius geografinius Lietuvos tyrimus, buvo transformuojama instituto struktkra ir tyrims tematika, kuriama ir modernizuojama technin tyrims baz, pltojama doktorantkra. ija prasme - valstybs kompetencijos u~ti... „Versmės“ leidyklos naujienos. NUVEIKTA PER 2011 METUS. dalių 20-osios monografijos „ŽEIMELIS“. vietoves. tūkstantmečio knygų kelias per Lietuvą”. ministerija), 3 467,44 Lt - 2 proc. pajamų mokesčio suma. NUVEIKTA PER GRUODĮ. 2011 m. dalinio finansavimo. TOMAS (2011, GRUODIS). žinių apie Griškabūdį, taip pat archyvuose sukaupti duomenys. tvartai. Ypač puošnūs namų prieangiai. 2001 m. žinių apie 21 čia dirbusį meistrą. duomenų galima rasti archyve. Tai jau 193-asis straipsnis „Lietuvos lokalinių tyrimų“ rinkinyje nuo 1-ojo straipsnio paskelbimo 2006 m. etnologijos dalykinės srities ir 12-asis, paskelbtas 2011 metais. 1649,60 Lt finansinė parama monografijai „PAŠVITINYS“. Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. Pašvitinys. „LIETUVOS VALSČIŲ“ SERIJA PRISTATYTA VIDIŠKĖSE. keliones po Lietuvos miestus ir miestelius. jie lankėsi Vidiškėse. (nuotr. 2011 12 28 leidyklą pasiekė UAB „Magnolija“ 10000 Lt finansinė parama monografijai „Gelgaudiškis“. Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. Gelgaudiškis. 4000 Lt finansinė parama monografijai „PAŠVITINYS“. Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. Pašvitinys. 4000 Lt finansinė parama monografijai „PAŠVITINYS“. Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. Pašvitinys. 4000 Lt finansinė parama monografijai „PAŠVITINYS“. Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. Pašvitinys. AUKŠČIAUSIOJO TEISMO. 2011 m. gruodžio 22 d. teismo 2011 m. gruodžio 20 d. sąrašą. teismo sprendimo leidyklai būtų tekę viešai meluoti, t. y. Antrojo pasaulinio karo laikotarpio ir pokario Lietuvos istoriją. piršto laužtos bylos nagrinėjimas leidyklai jau kainavo beveik 20 tūkst. litų, t. y. METŲ SPORTININKAMS IR ŽURNALISTAMS. 2011 m. gruodžio 20 d. renginio partnerė. federacijos metų laureatai. RAŠO. 2011 m. gruodžio 17 d. „Laiko tiltu - į praeities redakciją“. TEISME, ANTRĄSYK KREIPIAMĖS Į LIETUVOS AUKŠČIAUSIĄJĮ TEISMĄ. 2011 m. gruodžio 16 d. 2011 m. gruodžio 8 d. „Versmės“ leidyklą viešai meluoti, t. y. miestelyje (dab. svetainės skirsnyje Teismų bylos. BIBLIOTEKOJE. 2011 m. gruodžio 15 d. šimtatomė „Lietuvos valsčių“ serija. vedėjas muzikologas Vaclovas Juodpusis. PATEIKĖME PARAIŠKĄ KULTŪROS MINISTERIJOS RENGIAMAM KONKURSUI. 2011 m. gruodžio 9 d. finansavimo iš dalies 2012 m. TEISMO SPRENDIMAS. 2011 m. gruodžio 8 d. meluoti, t. y. patvirtintus faktus. galima tikėtis, nes 2011 m. gruodžio 1 d. apie šio centro darbuotojo mokslininko A. papildomus paaiškinimus dėl byloje įrodinėtinų aplinkybių. NUVEIKTA PER LAPKRITĮ. 2011 m. m. lapkričio 21 d. svetainėje www.llt.lt. TOMAS (2011, LAPKRITIS). „Laidotuvių papročiai Jūžintų apylinkėse (XX a. vidurys-XXI a. parašytas serijos monografijai „JŪŽINTAI. priežastys nuo XX a. vidurio iki XXI a. pradžios. straipsnio duomenų šaltinis - nauja lauko tyrimų medžiaga. istorinių bei socialinių ekonominių sąlygų. mieste. nepakitusios laidojimo apeigos Jūžintų bažnyčioje. Tai jau 192-asis straipsnis „Lietuvos lokalinių tyrimų“ rinkinyje nuo 1-ojo straipsnio paskelbimo 2006 m. etnologijos dalykinės srities ir 11-asis, paskelbtas 2011 metais. SVEIKINOME DR. J. VAITKEVIČIŲ 2011 METŲ VALSTYBINĖS J. PROGA. muziejų pasveikinti archeologo dr. Vykinto Vaitkevičiaus. valstybinę Jono Basanavičiaus premiją. 29-osios J. premijos laureatą pasveikino „Versmės“ leidyklos atstovai, nes dr. J. parašė straipsnių penkioms „Lietuvos valsčių” monografijoms - „OBELIAI. tyrimai” autorių. drauge aplankytas tiriamas Šventpelkės, Gaidžiokalnio ir kt. Šilalės rajone, Žemaitijoje. palyginti su kitomis Lietuvos vietomis, piliakalnių - net 32. iškilminga proga dr. žodžius. LEIDINIUI - 5-ERI. m. lapkričio 21 d. ekspedicijose, rašyti šiam leidiniui. GAUTA PARAMA. 2011 m. d. leidyklą pasiekė Andriejaus Edvardo Ancutos 200 Lt finansinė parama monografijai „PANEMUNĖLIS“. Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. Leidinio finansavimas. GAUTA PARAMA. 2011 m. d. Tai pirmoji šios monografijos finansinė parama. Leidinio finansavimas. RAŠO. 2011 m. rugpjūčio 16 d. ir be Oginskių kuo pasigirti“. 2000 Lt finansinė parama monografijai „PANDĖLYS“. Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. Leidinio finansavimas. PASKUTINĖ ŠIŲ METŲ EKSPEDICIJA. 2011 m. rugpjūčio 8 d. (vadovas Jonas Aleknavičius). 2011 m. rugpjūčio 8 d. „Jūros upės reguliavimas“. 3 VIETA PERKAMIAUSIŲ KNYGŲ DEŠIMTUKE. paskutinę savaitę (2011 m. aukštą „prizinę“ 3 vietą. Ir... AMERIKOS SPAUDA RAŠO APIE JŪRATĘ STATKUTĘ DE ROSALES. lietuvių savaitraščio „Amerikos lietuvis“ 2011 m. liepos 28 d. RAŠO. 2011 m. liepos 23 d. Kliučinskaitės 200 Lt finansinė parama monografijai „PANEMUNĖLIS“. Apie visą šiai monografijai gautą paramą žr. Panemunėlis. DIENA.LT RAŠO APIE JŪRATĖS STATKUTES DE ROSALES ATRADIMUS. 2011 m. Rosales: esame seniausios Europoje valstybės palikuonys“. „Respublika“. 2011 m. liepos 29 d. dienraštyje “Respublika” (priede „Žalgiris“) 21,5 tūkst. egz. Jūratės Statkutės de Rosales 2011 m. birželio 16 d. spaudos konferenciją Eltos naujienų agentūroje, kurioje be iškiliosios tautietės dalyvavo akademikai prof. Romualdas Grigas ir Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dekanas prof. 2011 m. rugpjūčio 2 d. instituto bibliotekininkės Živilės Žakienės, lydimos kolegos Gedimino Dubinsko, malonaus vizito. serijos knygų komplekto. pagal kurį buvo perduotos 6 paskutinės 2009 ir 2010 m. mano jaunystės metų”, skirtą autoriaus 75-erių metų jubiliejui, dr. ąžuolo” bei prieš kelias dienas - liepos 29 d. signataro Romualdo Ozolo knygą-dienoraštį „Per lėtinį bankrotą. gyvenimo Europos Sąjungoje užrašai. Faktai ir mąstymai. RAŠO. 2011 m. liepos 28 d. m. liepos 23 d. 2011 m. liepos 23 d. ir "Kaltanėnai, Labanoras, Reškutėnai“, 2011 m. d. liepos 9 d. liepos 8 d. PRASIDĖJO PRIEŠPASKUTINĖS KETURIOS ŠIŲ METŲ EKSPEDICIJOS. 2011 m. rugpjūčio 1 d. - pirmąją paskutiniojo vasaros mėnesio dieną - prasidėjo net keturios lokalinių tyrimų ekspedicijos, truksiančios iki rugpjūčio 7 d. Virginijus Jocys). 2011 m. rugpjūčio 1 d. leidyklą pasiekė pirmoji “RASEINIŲ” monografijai skirta 100 Lt parama. Šią labai brangią dovaną per monografijos vyriausiąjį redaktorių dr. Taip pat p. laiškelį, kuriame rašo, kad Raseinių knygos labui atsisako ir 200 Lt, kurie jai priklausytų kaip šių metų „Versmės” leidyklos Raseinių ekspedicijos dalyvei. Žemai lenkiamės šventam p. Apie visą monografijai skirtą paramą žr. leidinio finansavimas. NUVEIKTA PER LIEPĄ. 2011 m. lokalinių tyrimų ekspedicijos. (Skuodo r.). sutartis (sutarties kaina ...
XX a. geografijos mokslo raidą Lietuvoje: pagrindiniai etapai
Antrojo pasaulinio karo laikotarpiu Lietuvoje iškilęs poreikis iš naujo apibrėžti geografijos mokslą ir studijas, buvo formuojamas bendradarbiaujant su tarptautinėmis tendencijomis. Pokario metais mokslo institucijos priklausė Sovietų Sąjungai, o Geografijos skyriaus veikla intensyvėjo gavus nuolatinį centrinių institucijų rėmimą. 1960-1980 m. vyravo kryptys: geologija, geomorfologija, teritorinė geografija, kartografija ir hidrologija, o skyriaus išleistų leidinių skaičius nuolat augo. 1963-1967 m. įvyko reorganizacijos etapai, po kurių institutas buvo suskirstytas į atskirus sektorius ir buvo intensyvinama tarpdisciplininė integracija.
Lietuvos nepriklausomybės atgavimo laikotarpiu buvo įvertintos nacionalinės studijų ir tyrimų kryptys, reformuotas institucijų valdymas, plėtojama doktorantūra ir mokslinių tyrimų finansavimas. 1990-2000 m. laikotarpiu įsigalėjo naujos institucijų statusai ir perėjimas prie savivaldos modelių mokslinėje veikloje. Atsiradusios Lietuvos mokslų tarybos ir Akademijos institucijos suvienijo mokslininkų pastangas plėtoti geografijos, geologijos, klimatologijos ir kitų sluoksnių tyrimus.
Geografijos studijų plėtra XX a. II pusėje
XX a. II pusėje Lietuvos geografijos mokslo raidai itin svarbūs tapo Lietuvos mokslo ir studijų institucijų steigimo etapai: Geografijos institutas, Geografijos skyrius Fizikos, technikos ir matematikos mokslų skyriuje, o vėliau - atskiros geografijos institutų sub-sistemos. Buvo plėtojama doktorantūra, vykdomos tarptautinės ekspedicijos, sudaromos bendradarbiavimo sutartys su užsienio aukštosiomis mokyklomis, įgyvendinamos didelės apimties kartografinės ir geologinės studijos. 1960-1980 m. ypač sustiprėjo Baltijos regiono ir pakrantės kraštovaizdžio tyrimai, eolodinamika ir paleogeografija.
Instituciniai pokyčiai ir darbo įrankiai
- Geografijos institutas įsikūrė kaip pagrindinė Lietuvos geografinio mokslo grandis;
- Sukurtos ir išleista gausybė leidinių: „Hidrologinės ir geocheminės eroduojamos landaftas savybės“, „Pabaltijo reljefas ir kvartero dariniai“ ir kt.;
- Išplėtota tarpdisciplininė tyrimų bazė: geomorfologija, hidrogeologija, paleogeografija ir kt.;
- Kaip integruotos veiklos dalis - mokslinių tyrimų institutai ir aukštosios mokyklos.
1990-1991 m. įvykiai įteisino valstybės nepriklausomybę ir atnaujino geografijos studijų bei tyrimų sistemą. Buvo įkurta Lietuvos mokslo taryba, kuri apima mokslo ir studijų institucijų autonomijos principus, studijų formas ir turinį. Institucinės reformos paskatino geografijos studijų plėtrą bei naujų tyrimų krypčių diegimą, įskaitant doktorantūrą ir doktorantų rengimą.
Geografijos mokslas po nepriklausomybės atgavimo
Po 1990 m. atgimus Lietuvos nepriklausomybei, geografijos mokslo srityje sparčiai plėtojosi tyrimai ir studijos, sektorių struktūra persikėlė į modernias tyrimų bazes; buvo stiprinamos tarptautinės partnerystės ir mokslinių tyrimų projektai. Mokslo įstaigos susitelkė į regioninį vystymą, urbanistikos, kraštotvarkos ir gamtos mokslų integracijas. Lietuvos mokslininkai išlaikė ryšius su pasaulio mokslu, dalyvavo tarptautinėse konferencijose, leidinių leidyboje ir disertacijų naikinime - įrodydami Lietuvos geografijos mokslo raidą.
Didžiausi Lietuvos geografijos mokslo ir studijų institucijų palikimai XX a. II pusėje
- Geografijos institutas Lietuvoje - įkūrimas, vėliau perorganizuotas į atskirus skyrius ir plėtojantis bendradarbiavimą su kitomis mokslinėmis institucijomis;
- Moksliniai leidiniai ir metraščiai, skirti Lietuvos regionams, kraštovaizdžio dinamikai ir palai, kaip „Hidrologinės ir geocheminės eroduojamos landaftas savybės“;
- Tarptautinės ekspedicijos ir bendrosios mokslinės tyrimų programos, kurios stiprino Lietuvos geografijos mokslo prestižą tarptautinėje erdvėje;
- Doktorantūra ir mokslo administravimo reformos, leisdamos toliau plėtoti regioninę geografiją ir kraštovaizdžio tyrimus.
Didžiosios su Lietuvos geografija susijusios asmenybės ir studijų institucijos
Pagrindiniai šio laikotarpio geografijos mokslo veikėjai ir jų indėlis teikia pagrindą įvertinti mokslo raidą, kryptis ir studijų įstaigas. Tyrimų institucijos - MA institutai, 12 institutsų, 29 mokslinio tyrimo institutai - sudarė tyrimų ir studijų tinklą, kuris palaikė geografijos mokslo plėtrą. Lietuvos mokslininkai išsiskyrė svariais pasiekimais gamtos mokslų srityse, o konservatorių ir kitų kultūros institucijų veikla užtikrino geografijos studijų tęstinumą. Po nepriklausomybės atgavimo šios įstaigos tapo svarbiausiais mokslo ir studijų centrais, koordinavusiais Lietuvos geografijos raidą.
Geografijos studijų turinio reformos ir ateities kryptys
Reformos laikotarpiu daug dėmesio skirta studijų turinio ir struktūros peržiūrai, siekiant atspindėti modernias tyrimų kryptis, plėsti doktorantūrą ir užtikrinti finansinį palaikymą. Dar studijų reformų kontekste buvo svarbu išlaikyti lietuvišką kalbą aukštosiose mokyklose, derinti Rusijos okupacijos laikotarpiu įgytas tradicijas su naujomis šiuolaikinėmis tendencijomis. Lietuvos geografijos studijoms pradėta įgyvendinti vision bei ateities plėtros planų, apimančių laboratorijų modernizaciją, tarptautinį bendradarbiavimą ir kultūrinį kraštovaizdį įtrauktį.
Šio darbo tikslas - apžvelgti Lietuvos geografijos mokslo ir studijų raidą XX a. II pusėje, įvertinti didžiausius mokslinių tyrimų centrus ir studijų staigas, bei identifikuoti svarbiausias tendencijas, kurios išliko aktualios iki šiol. Pagrindiniai darbo metodai: palyginamosios analizės, istorinės analizės, statistinis ir kartografinis metodai. Taip pat būtų naudinga integruoti dokumentinius šaltinius, atsiminimus ir statistinius duomenis, kurių trūksta kol kas, tačiau kurie padėtų pilnai atskleisti laikotarpio geografijos raidą.
Naudotos ir svarbios institucijos bei leidiniai
- Lietuvos mokslo akademija - pagrindinė koordinavimo institucija;
- Lietuvos mokslo taryba - institucijų autonomija, studijų formos ir turinio reguliavimas;
- Geografijos institutas - mūsų pagrindinis tyrimų ir studijų centras;
- Tarptautinės ekspedicijos ir geografijos atliktos studijos;
- Leidiniai: „Geografijos studijoms Vilniaus pedagoginiame universitete“, Lietuvos TSR fizinės geografijos atlasai, „Collectanea acta geographica Lithuanica“ ir kt.