Pradėkime nuo pagrindinės medienos filtrų ilgaamžiškumui ir kokybei rąstiniuose pastatuose: pagrindinė mediena rąstiniams pastatams yra spygliuočių mediena. Nuo seno statinius iš rąstų statydavo naudodami pušį (Pinus sylvestris), eglę (Picea abies), kedrą (Cedrus) ar kedrinę pušį (Pinus cembra). Rečiau iš maumedžio (Larix). O pirtis statydavo daugiausia iš lapuočių medienos - liepos (Tilia) ar drebulės (Populus tremula). Tai pat būtų galima išskirti, kaip atskirą rūšį, tam tikros medienos sausuolius.
Medienos kokybė: iš kur ji kyla ir kaip ją įvertinti
Pagrindinė, rąstiniams pastatams naudojamos statybinės medžiagos (rąstų) savybė yra medienos drėgnumas - medienoje esančio vandens (drėgmės) ir visiškai sausos medienos masių santykis, išreikštas procentais (vadinamu medienos drėgniu). Medienos drėgnumas priklauso nuo aplinkos oro drėgnumo ir temperatūros. Mediena nustoja džiūti arba drėkti, kai nusistovi sorbcinė pusiausvyra. Augančiame medyje, drėgmė pasiskirsčiusi nevienodai. Skerspjūvyje spygliuočių balana yra 3-3,5 karto drėgnesnė už branduolį. Šviežiai nukirstos medienos drėgnumo laipsnis 50-100%, šlapios 30-50%, drėgnos 20-30%, orasausės 15-20%, kambario sausumo 8-12%.
Gamyboje vartojamos trys sąvokos medienos drėgnumui nurodyti - transportinis drėgnis (20-22%), eksploatacinis drėgnis (medienos gaminio drėgnis eksploatacijos metu), gamybinis drėgnis (jis paprastai būna 1-2% mažesnis už eksploatacinį). Rąstiniams pastatams statyti rekomenduojamas medienos drėgnis 14-20%. Drėgmė iš branduolio “išeina” per rąstų galus. O norint, kad drėgmė greičiau išeitu iš branduolio, tam įtakos turi ir technologinė išdroža, kuri daroma šlapio rąsto (sienojaus) viršutinėje dalyje, nuo sąsparos iki sąsparos. Taip suvienodinama ir išilginių įpjovų reikšmė, sumažinant rąsto trūkinėjimą.
Svarbus dalykas yra medienos nuodžiūvis. Tai linijinių matmenų ir tūrio laisvas sumažėjimas iš medienos pasišalinant surištajai drėgmei. Nuodžiūvis prasideda tik nuo momento, kai išgaruoja visa laisvoji drėgmė. Didžiausias nuodžiūvis būna liestine kryptimi, mažesnis spinduline ir kartais nematomas - išilgai pluošto. Brinkimo procesas - tai medienos išbrinkimas įsisavinant drėgmę iš oro arba mirkant vandenyje. Nuo to priklauso galutinė konstrukcijos forma ir stabilumas.
Medienos tankis, balanos ir šerdis: ką turi žinoti statytojas
Medienos tankis - kūno masės ir jos tūrio santykis. Patikimai vertinant rąstinius pastatus, svarbi dalis yra tai, kokia medžio dalis naudojama tam tikriems darbams. Bandymai su skirtingomis pjautinės medienos rūšimis parodė, kad patvarumas priklauso nuo balanos ir branduolio. Pavyzdžiui, patvariausias branduolys maumedžio - 9.1, ąžuolo - 5.2, uosio branduolys - 4.9; vidutinis patvarumas - europinio kenio, eglės ir buko bei kenio, eglės ir maumedžio balana - nuo 3.8 iki 3.1 balo; mažas patvarumas - nuo 2.5 iki 2, tai buko, ąžuolo, klevo ir beržo balana; mažiausią patvarumo indeksą parodė centrinė beržo dalis, alksnio, subrendusi pušis bei alksnio, uosio ir liepos balana. Tokie duomenys padeda profesionalams įvertinti ilgalaikius projektų rizikos profilius.
Kokia mediena geriausia rąstiniam namui?
Lietuvoje daugiausia statoma iš pušies ir eglės, nes šios medienos rūšys yra gausiai paplitusios regione. Kitos rūšys nėra taip gausiai prieinamos. Kai kurios nuomonės teigia, kad pušis iš savęs yra „donoras“, o eglė - atvirkščiai - ištraukia energiją. Pušis laikoma, kad dalinasi energija ir žmogus geriau jaučiasi tokiose patalpose. Tačiau svarbu ir tai, kaip mediena reaguoja į drėgmę bei sakų pasiskirstymą: pušies sakai pasiskirsto tolygiai, o eglės sakų kišenės gali būti įsitempusios ir išdžiūvusios išsklaido daugiau sakų, kas kartais sukelia džiūvimą ir įtrūkimus.
Pušies mediena laikoma vidutinio tankio su geromis mechaninėmis savybėmis; ji kvėpuoja geriau, turi didesnį oro ir drėgmės pralaidumą bei atsparumą gniuždymui. Eglė yra mažiau atspari temperatūrų pokyčiams, todėl dažnai naudojama perdangos balkiams, sijoms, stogo ilginiams, gegnėms ir kitoms konstrukcijoms. Kedras - šilumos izoliacijos ir atsparumo atžvilgiu išsiskiria: kedro eteriniai aliejai teigiamai veikia žmogaus organizmą, kedro mediena atbaido vabzdžius ir turi itin mažus šilumos nuostolius dėl struktūros. Maumedis dažnai dedamas po apatiniu rąstu dėl ilgaamžiškumo ir atsparumo puvimui. Liepa ir klevas dažnai naudojami drožybai ir staliaus gaminiams.
Žiemos ar vasaros kirtimas: kuris pasirinkimas yra optimalus? Žiemą surenkami rąstai yra sausesni, nes skysčių judėjimas kamiene sulėtėja šaltyje, o džiūvimo procesuose sumažėja įtrūkimų. Taip pat žiemos kirtimo sienojai turi mažesnį nusėdimą. Kai kalbama apie Kanadietiško ar Sibiro kedro medieną, tokie pastatai yra šilti ir patogūs; kedras populiaresnis šaltose klimato zonose dėl savo šilumos izoliacijos savybių ir atsparumo grybams. Kedro mediena pasižymi mažu suspaudimo koeficientu ir dideliu atsparumu išilginiam bei skersiniam deformacijoms, o mažas tankis kartu su dideliu oro kiekiu suteikia mažesnius šilumos nuostolius nei kitos spygliuočių rūšys.
Kaip pasiekti kokybišką rąstinį namą: praktinės gairės
Giliai įsigilinant į praktinį statybų procesą, pagrindiniai veiksniai užtikrinant be problemų ilgaamžiškumą yra: gero, kokybiško medienos pasirinkimas, medienos drėgnumas statybų metu, technologinė vykdymo kokybė ir tinkamų izoliacinių medžiagų panaudojimas. Mediena turi didelę šiluminę varžą ir lengvai apdirbama, todėl išdžiovintos medienos išgavimo įmanomas lengvas ir elastingas konstrukcijos kūrimas. Tačiau trūkumai apima tūrinius pokyčius, trūkinėjimus bei deformacijas džiūvant. Mikroskopiniu lygiu medienos struktūra primena karkasus su tuščiavidurėmis ląstelėmis; šerdis - kietasis kamieno vidus, o branduolinė mediena - išoriniai sluoksniai, kurie geriau atsparūs aplinkos poveikiui. Nuo žiedo tarpo priklauso medienos kietumas ir jos atsparumas sonams, mikroorganizmams bei mechaniniams poveikiams.
Apibendrinant galima pasakyti: pasirinkti tinkamą medienos rūšį rąstiniam pastatui - ypač atsižvelgiant į augimo vietą, kirtimo laiką (žiemos ar vasaros) ir planuojamą konstrukcijos paskirtį - yra būtina norint užtikrinti beproblemį, ilgalaikį eksploatavimą. Pušis ir eglė išlieka pagrindiniais lietuviškos statybos akcentais dėl gausos ir patikimumo, kedras - speciali, šaltoms klimato zonoms pritaikyta pasirinkimo galimybė, o maumedis ir uodus toliau turi savo atskiras vietas tam tikruose konstrukciniuose sprendimuose.
Be to, įvertinant praktinį pasirinkimą, naudinga įdomu pastebėti ir įmonių, meistrų patirtis apie tai, kaip skirtingos medienos savybės veikia rąstinių pastatų statybą. Taip pat svarbu nuosekliai planuoti šilumos izoliaciją ir oro mainus, kad pasiektume optimalų mikroklimato balansą bei patvarumą metų bėgyje.
Santrauka iš praktikos ir mokslo perspektyvos
- Rąstiniam namui tinkamiausia yra spygliuočių mediena: pušis, eglė, kedras, kedrinė pušis, su norimu drėgnumu ir išdžiovimu.
- Balana ir branduolys turi skirtingą atsparumą drėgmei; tinkama išdroža padeda išvengti trūkinėjimo.
- Žiemos kirtimo rąstai dažnai sausesni, mažiau nusėda, ir jų džiūvimas paspartėja.
- Kedras suteikia geresnę šilumos izoliaciją ir gali būti maitintojas atsparus vabzdžiams bei puvimui.
- Medienos drėgmė ir jos per=Mąstymas lemia tolimesnį pastato ilgaamžiškumą; nuolatinė priežiūra ir tinkami izoliantai užtikrina komfortą.
tags: #virsutinis #sviesesnis #medienos #sluoksnis