Atsakymas į antraštėje iškeltą klausimą galėtų būti dvejopas - taip ir ne. Tai priklauso nuo būklės ir tipo to paviršiaus ant kurio ar šalia kurio auga minėtas vijoklis. Vijoklio šaknys gali įsitvirtinti tuštumose ir įskilimuose ir ardyti struktūrą, tačiau jos dažnai nėra tokios stiprios, kad patys “kurtų” naujus plyšius. Susilpnėjęs mūras: byrantis mūras, įskilimai ir palaidos plytos turi daug ertmių, todėl tai idealios vietos augalo šaknims skverbtis. Mums tai, žinoma, nežada nieko gero. Augalas plės jau esančius įtrūkimus ir leis drėgmei skverbtis. Todėl senų pastatų nevertėtų apsodinti vijokliniais augalais. Medinės sienos ir tvoros: vijoklis gali lengvai rasti kelią tarp lentų, atverti sujungimo vietas ir pažeisti struktūrą. Šaknys taip pat gali įsiskverbti į smulkius medienos paviršiaus tarpelius, kas vėliau lemia, kad mediena pradeda pūti. Be to, pats augalas gali tapti namais medienai kenkiantiems vabzdžiams bei kitiems kenkėjams. Dailylentės: dėl jau minėtų priežasčių, dailylentės taip pat geriau telieka neapželdintos vijokliais. Tinkuota siena: Pagrindinė problema su tinku kyla tuomet, kai augalą norima pašalinti, mat kartu su juo greičiausiai pasišalins ištisi tinko gabalai. Ir vis dėlto, tinkamoje vietoje bei ant tinkamo paviršiaus augantys vijokliai suteikia nemažai naudos. Jie ne tik puošia namą ir daro jį išskirtiniu, tačiau ir saugo lauko namo sienas nuo kritulių ir naikinančio saulės bei vėjo poveikio. Augalų šaknys surenka vandens perteklių susikaupiantį prie namo pamatų.
Vijokliai prie tvoros: pasirinkimai ir pagrindinės taisyklės
Vijokliai prie tvoros: kodėl verta rinktis šį sprendimą? Kaip vijokliai prie tvoros laikosi? Vijokliai prie tvoros: kokius rinktis Lietuvos sąlygoms? Ko vengti prie tvoros? Vijokliai prie tvoros: ką rinktis pagal tvoros tipą?
Tvoros yra daugiau nei tik fizinė riba. Ji gali tapti žaliu fonu, estetiškai patrauklia erdve, o vijokliniai augalai gali suteikti privatumo ir išskirtinį sodo charakterį. Jie padeda paslėpti nepatrauklias sienas, sukuria pavėsį arba atskiria erdves. Jie išnaudoja vertikalią erdvę, todėl ypač naudingi mažesniuose sklypuose. Žalumos sluoksnis vasarą vėsina aplinką, o žydintys vijokliai suteikia spalvų, kvapų ir netgi vaisių. Pasirenkant vijoklius svarbu nuspręsti, ar reikia daugiau privatumo, pavėsio ar greito žalumos uždengimo.
Tikrieji vijokliai - augalai, besivyniojantys aplink atramas savo ūgliais. Jiems būtinos papildomos atramos: virvės, vielos, tinklai. Lipantys vijokliai - prisitvirtina prie paviršių specialiais čiuptuvėliais arba lipniomis plokštelėmis. Gali augti tiesiog ant medinių ar mūrinių tvorų, dažnai nereikalauja papildomų atramų. Besiramsčiuojantys - tokie augalai neturi specialių tvirtinimosi organų, bet remiasi į šalia esančius daiktus ar augalus. Renkantis vijoklius prie tvoros, svarbu įvertinti aplinkos sąlygas ir funkciją, kurią augalas atliks.
Rinktis pagal sąlygas
- Saulės kiekis: daug vijoklių mėgsta šviesą, tačiau yra rūšių, kurios klesti pavėsyje (hortenzijos, gebenės).
- Dirvožemio savybės: ar reikia rūgštaus ar šarminio dirvožemio, ar reikia papildomo tręšimo.
- Atramos tvirtumas: sunkesni vijokliai reikalauja stiprių konstrukcijų.
- Erdvės poreikis: kai kurie augalai, pvz., penkialapis vynvytis, gali greitai išplisti.
- Tvoros pažeidimas: orinėmis šaknimis besikabinančios rūšys gali pažeisti medieną ar tinką.
- Drėgmės sulaikymas: tankus augalų sluoksnis mažina vėdinimą, tad tvora ilgiau išlieka drėgna.
- Priežiūra: daug vijoklių reikalauja genėjimo, kai kurie yra jautrūs ligoms.
- Gyvūnų ir vabzdžių prieglobstis: tankūs vijokliai gali tapti paukščių ar kitų gyvūnų prieglobsčiu.
- Šviesos trūkumas: apželdinta tvora gali užstoja šviesą kitiems augalams ar patalpoms.
Nuo ko pradėti ir ką rinktis?
1) Laipiojančioji hortenzija Hydrangea anomala - pasižymi lipančia į atramas šaknimis ir baltais žiedais; tinka pavėsingoms vietoms.
2) Didžialapė kartuolė Aristolochia macrophylla - dideli lapai, reikalinga tvirta atrama; pasidabins žaluma greitai.
3) Penkialapis vynvytis Parthenocissus quinquefolia - greitas augimas, iki 15 m per sezoną; laikosi ūseliais.
4) Triskiautis vynvytis Parthenocissus tricuspidata - dekoratyvus lapų paviršius, baltos-raudonos spalvos rudenį.
5) Raganė Clematis - gausūs ir įvairūs žiedai; mėgsta saulėtas vietas; svarbu kojos pridengti.
6) Aktoinidija (aktinidija) - besivyniojančių augalų grupė, atsparus bei derlingas vaisiams; palankus atramai.
7) Vynmedis Vitus - valgomas variantas; geriausiai saulėtoje vietoje; daug veislių ir derlius.
8) Apyniai Humulus lupulus - greitai dengia tvorą ir naudingas įvairioms vietoms apželdinti.
Vijokliai ir lianos: terminologija
Dažnai kyla klausimas dėl terminų: išties augalai, kuriems reikalingos atramos, vadinami lianomis, o vijokliai - tik viena jų grupė. Lianos skirstomos į grupes pagal tai, kaip augalas kabinasi:
- Kartuolės lipa aukštyn kamienu - tikrieji vijokliai.
- Raganės apsiveja lapų koteliais - lapalipiai.
- Penkialapiai vynvyčiai ir vynmedžiai - ūseliais laikosi.
- Laipiojančios hortenzijos ir triskiaučiai vynvyčiai - orinėmis šaknimis.
Žinodami lipimo būdus, pasirinksite tinkamesnę atramą augalui. Ką rinktis - funkcija ar grožis? Svarbiausia - augalą parinkti pagal jo lipimo į viršų mechanizmą ir aplinkos sąlygas.
Kaip praktika rodo Leonardas: lipančios hortenzijos gali užimti kelių metrų sieną per kelių metų augimą; didžialapė kartuolė reikalauja tvirtos atramos; penkialapis vynvytis greitai apželda visas ribas; raganei svarbu saulėta vieta ir kojos, kurių paslėpti skirta dekoratyvinė ola ar arkos sistema; vynmedžiai ir aktinidijos dažnai supa arkas ar groteles, kuriose gali vystytis derlius. Antrais metais aktinidijos vaisiai primena kiwi, o vynmedžiai dažnai sunokina skanius vaisius su daug sezonų.
Vynmedžių genėjimas žiemą
Augalinė priežiūra ir praktika
Genėjimas dažnai atliekamas pavasarį, prieš aktyvų augimą. Tikslas - išpjauti sausas ir nulūžusias šakas, formuoti estetinę ir funkcionalią architektūrą. Svarbu laikytis atsargumo: dideli vijokliai sveria po lietaus, tad netgi paskirtomis atramomis reikia patikimų tvirtinimų. Priežiūra reikalauja reguliarumo, ypač norint išlaikyti erdvėje privatumo ir užkirsti kelią plėtrai į kitus namo konstrukcijų dalis.
Dirviniai vijokliai gali būti mažai valdomi piktžolėmis, todėl kovos priemonėmis skiriama papildoma dėmesio. Dažnai naudojamos racionalios ravėjimo ar sideratinių augalų strategijos; kai kurios piktžolės, pvz., dirviniai vijokliai, gali būti išnaikinamos herbicidais, tačiau prioritetas - integruota priežiūra ir nuoseklumas. Dirvinių vijoklių kontrolė apima ir specialias priemones kovai su piktžolėmis, jos turi būti naudojamos pagal laiką ir augimo fazę.