Kompleksiškai modernizuojant daugiabutį namą būtina sutvarkyti ir inžinerines sistemas. Renovuojant senos statybos namus, vienvamzdės sistemas rekomenduojama perdaryti į dvivamzddes. Bet ar tikrai to reikia? Gal užtektų modernizuoti esamą sistemą? Kokie kiekvieno šildymo sistemos tipo privalumai ir trūkumai? Kaip šios sistemos veikia ir ką reikėtų žinoti apie jų atnaujinimą arba pertvarkymus?
Vienvamzdės sistemos koncepcija ir jos ypatumai
„Kadangi vamzdyno tokiai sistemai reikia 10 proc. mažiau, tai žinant, kiek tais laikais buvo statoma daugiabučių namų, galima įsivaizduoti ir kiek tų vamzdžių buvo sutaupyta. Tuo metu tai galėjo būti reikšminga“, - teigė mokslininkai, tačiau vienvamzdę sistemą turi ir trūkumų: šilumnešis teka nuosekliai per šildymo prietaisus, todėl vėsta. Pavyzdžiui, penkiaaukščiame name viršutinio paskirstymo sistema palieka daugiau šilumos penkto aukšto gyventojams, o aukštesnieji butai gauna daugiau, o žemiau esantys - mažiau. Tokia sistema sunkiau balansuojama, ir papildomos radiatorių sekcijos gali išbalansuoti srautą.
„Vienvamzdę sistemą galima modernizuoti, bet tai padarę galbūt išspręsime ne visus klausimus. Iškyla pasitikėjimo gyventojais klausimas: jeigu kuris nors ateityje nuspręs ką nors savo bute pakeisti, pertvarkyti, tai gali paveikti kiekvieną“, - pabrėžė mokslininkai. Modernizavus vienvamzdę sistemą, svarbu ją gerai subalansuoti, kad šilumnešis visur tekėtų pagal projektą, o ne pagal patogų maršrutą.
Balansavimas ir vožtuvų reikšmė
„Kad šildymo sistema būtų gerai subalansuota, būtina ant stovų sumontuoti balansinius vožtuvus, geriausia - automatinius. Balansinis vožtuvas užtikrina tolygų šilumnešio paskirstymą tarp stovų“, - sakė A. L. Rimkūnas. Taip pat radiatoriams gali būti montuojami dviejigiai ar trieigiai termostatiniai ventiliai su termostatinėmis galvomis, siekiant kontroliuoti srautą per kiekvieną radiatorių grandinėlę. Automatiniai vožtuvai subalansavimą daro greitesnį ir tikslų, bet jie jautrūs nešvarumams, todėl rekomenduojama laikytis švarios sistemos arba naudoti įrangą, leidžiančią praplauti sistemą.
„Vienvamzdė sistema pertvarkoma į dvivamzdę dažnai būtina papildomu stovu. Aš labiau palaikau dvivamzdę sistemą, nes ji lengviau reguliuojama ir net jei vienas gyventojas ką nors pakeistų, tai ne paveiktų kitų vartotojų“, - aiškino A. Šiupšinskas. Net pertvarkius į dvivamzdę būtina ją balansuoti, kad projektinis šilumnešio srautas būtų užtikrintas visam grandiniui.
Apžvalga: vienvamzdės vs dvivamzdės vs kolektorinės sistemos
Vienvamzdė sistema laikoma racionalesne tik tuo atveju, jei tiksliai suprojektuota ir subalansuota, o visiems radiatoriams užtikrinama reikalinga srauto dalis. Dvivamzdė sistema suteikia didesnę butų nepriklausomybę, nes pertvarkyta sistema mažiau priklauso nuo kitų butų šilumos charakteristikų. Kolektorinė sistema - pažangiausia, leidžianti individualiai skaičiuoti kiekvieno buto šilumos sąnaudas ir tiksliai reguliuoti temperatūrą, tačiau ji dažnai brangesnė, ypač seniems pastatams. Taip pat kolektorinei sistemai reikia papildomos įrangos ir galimai sudėtingesnės instaliacijos, ypač senesniuose pastatuose.
Vamzdžių tipai ir jų įtaka sistemas
Rinkoje dominuoja plastikiniai vamzdžiai (PP, PEX), variniai, bei plieniniai vamzdžiai. Plastikiniai vamzdžiai pasižymi lengvumu ir mažesniu hidrauliniu pasipriešinimu, kas gali sumažinti siurblio apkrovą ir eksploatacijos išlaidas. Tačiau plastikas turi trūkumų: kai kurios plastiko rūšys netinka dėl aukštos temperatūros ar spaudimo, o chloruotas vanduo ir šildymo tinklai gali būti pavojingi tam tikroms plastikinėms medžiagoms. Variniai vamzdžiai - universalūs, lengvai montuojami, atsparūs korozijai, tačiau brangesni ir reikalauja specialių apsaugos dangų per sienas bei laikysis tam tikrų apribojimų dėl vandens kokybės. Plieniniai vamzdžiai pasižymi tvirtumu ir atsparumu aukštai temperatūrai, tačiau jų montavimas gali būti sudėtingesnis, o išlaidos didesnės.
Įrengdų vamzdynų pasirinkimas priklauso nuo šilumos šaltinio tipo, šilumos nešėjo temperatūros, darbinio slėgio, viso pastato ilgio ir trasos maršruto. Dažnai pasirenkami plastikiniai vamzdžiai dėl mažesnio atsparumo hidrauliniams nuotėliams bei lengvesnio montavimo, tačiau variniai vamzdžiai suteikia didesnį ilgaamžiškumą. Variniai vamzdžiai gali atlaikyti didelius spaudimus (iki 1000 psi) ir turi ilgaamžiškumo privalumų, tačiau jų kaina aukštesnė. Svarbu atsižvelgti į klimato sąlygas, vandens kokybę ir sistemų reikalavimus.
Teisinės ir techninės detalės: montavimas ir diagnostika
Jakolaboravimas ir balansas: šildymo sistemos diagnostikos funkcijos turi būti įdiegtos kartu su balansavimo vožtuvais ir prietaisais. AB-QM tipo balansavimo ventiliai, pasak Danfoss atstovų, naudojami tiek balansavimui, tiek reguliavimui, suteikdami galimybę valdyti grįžtamo srauto temperatūrą ir tuo pačiu metu reguliuoti srautą. Tokie sprendimai reikalingi tam, kad vieno vamzdžio sistema galėtų pasiekti dviejų vamzdžių efektyvumą.
Radiatorių modernizavimas: kai modernizuojama ar pertvarkoma sistema, patariama įrengti radiatorių su išankstinio srauto nustatymo ventilius, kaip papildomą apsaugą. Taip pat būtina užtikrinti švarų radiatorių vidų, nes nešvarumai gali sutrukdyti net ir pažangiausioms instaliacijoms. Svarbu planuoti visas pradines išlaidas, įskaitant vamzdynų keitimą ar pertvarkymą, šilumos punkto automatizavimą ir galimą šilumokaičių ar siurblių atnaujinimą.
Šilumos punktai ir jų integracija: moderni pastato šildymo sistema gali būti su automatiniu nepriklausomo jungimo šilumos punktu, kuris leidžia integruoti papildomus atsinaujinančių šilumos šaltinius, pavyzdžiui, saulės kolektorius ar šilumos siurblius. Tačiau šio sprendimo įgyvendinimas reikalauja papildomų išlaidų ir techninės priežiūros.
Grįžtamojo vandens ir šilumos dažnai kintantys poreikiai
Vieno vamzdžio šildymo schemos dažnai remiasi dideliu aušinamų skysčių greičiu, todėl prireikus gali būti taikomas papildomas kolektorius, skatinantis greitesnį šilumos pasiskirstymą. Taip pat būtina nuolat stebėti grįžtamojo skysčio temperatūrą ir užtikrinti, kad ji neperžengtų optimalių ribų. Kartais būtina papildomai vėsinti ar šildyti skystį, kad įvestas reglamentas atitiktų projektą.
Kontekstai, kai reikia naujo sprendimo: kai kuriuose regionuose modernizacija galimas tik su daline ar visiškai nauja vamzdyno rekonstrukcija, o kai kuriais atvejais vieno vamzdžio grandinė gali būti paversta į dvivamzdę ar kolektorinę sistemą per nedidelį stovo papildymą. Alytuje, Birutės g. 14 renovuotas penkių aukštų namas pasiekė beveik I energijos efektyvumo klasę, įrodydamas, kad modernizacija gali būti finansuojama ir efektyvi.
Ekonomikos aspektai: kaip pasirinkti saugiausiai
Investicija į vieno vamzdžio įrangą dažnai lyginama su dviejų vamzdžių ar kolektorinės sistemos įdiegimu. Danfoss sprendimas leidžia vieno vamzdžio sistemos efektyvumą pasiekti panašiai kaip dviejų vamzdžių sistemai, kai naudojami AB-QM balansavimo ventiliai ir teisingos termostatinės galvutės. Tokia praktika rodo, kad kartais gali būti užtikrintas aukštas komforto lygis ir taupymas net be didelių vamzdynų pokyčių.
Planuojant renovaciją svarbu įvertinti šias kryptis: vamzdžių pasirinkimas, šilumos šaltinio efektyvumas, balkono ar stogo įrenginių įtaka, gaires dėl šilumos punkto modernizavimo ir galimos išorinės energijos šaltinių integracijos. Svarbiausia - turėti aiškų projektą, kuris sumažins šilumos nuostolius, leis tiksliai valdyti temperatūrą ir užtikrins sistemos patikimumą.
Praktiniai patarimai renovuojant
- Įvertinti esamą vamzdynų būklę ir švarumą - būtina, nes nešvarumai gali užkimšti vožtuvus ir sutrukdyti modernizavimui.
- Planavimo metu numatyti šilumos punktų modernizavimą ir galimą papildomą įrangą (siurblius, šilumokaičius, kolektorius).
- Apsvarstyti galimybę įrengti AB-QM balansavimo ventilius vieno vamzdžio grandinei, kad būtų pasiektas dviejų vamzdžių efektyvumas.
- Kai įmanoma, vertinti kolektorinę sistemą su individualia apskaita - tai suteikia galimybę tiksliai reguliuoti sunaudojimą ir padidinti energinį efektyvumą.
Taikant tinkamą vamzdžių tipą, balanso priemones ir modernų šilumos punktą, galima reikšmingai pagerinti namo šildymo efektyvumą ir komfortą. Tačiau sprendimas turi būti pagrįstas išsamiu hidroenergetiniu skaičiavimu ir konkrečiai pastato ypatumams pritaikytas projektas.