Veiksmažodis yra tarsi sakinio aišis, aplink kuriuo skleidžiasi mintis. Taip pat veiksmažodis yra daugelio darinų pamatas, kuris savo ruožtu tampa ne tik skirtingų vadovų žodžių, bet ir naujų veiksmažodžių pamatu. Mokslinis darbas nagrinėja veiksmažodžių darybos modelius su priesaga -(i)auti, jų darybos reikalavimus ir vartojimo įvairovę bei semantinį funkcionalumą ilgajame laikotarpyje.
Pagrindinis šio darbo objektas yra veiksmažodžiai su priesaga -(i)auti daryba. Tyrinėjama jų darybos reikalmė, išskiriamos atskiros kilmės grupės bei jų reikšmingumas kalbos morfologijoje ir leksikografijoje. Priteiktos duomenų bazės - Dabartinės lietuvių kalbos tekstyno įrašai ir paieškos sistemų paieškos pavyzdžiai - iliustruoja, kaip šios formos pasitaiko realiame kalbos vartojime.
Nagrinėjant literatūrą, aptariama, kad veiksmažodžiai su priesaga -(i)auti skirstomi pagal pamatinius žodžius (daiktavardžiai, veiksmažodžiai vediniai), vedinius bei darybos reikalmes. Diskutuojama apie istorinius aspektus: nuo senųjų gramatikų iki Dabartinėje lietuvių kalba gramatikos literatūros įrašų, kuriose priesaginiai veiksmažodžiai buvo aptariami skirtingais pamatiniais modeliais. Tokiu požiūriu įvertinamas šio darybos tipo vartojimas ir jo evoliucija.
Algoritmiškai tyrinėjant 2000-ųjų pradžios duomenis, nustatyta, kad LK-ės reliaciniuose rinkiniuose veiksmažodžių su priesaga -(i)auti yra daugiau nei 500 atvejų, o kai kurie iš jų pateikti su papildomomis indikacijomis (pvz., D 3e, LK ė). Analizės metu pastebima, kad daugelis šių veiksmažodžių laikosi kelias gaires: jie gali būti vediniai arba pamatiniai žodžiai, gali turėti kelias reikšmes, priklausančias kontekstui, ir dažnai rodo darybos reikalmes, kurios kartais išreiškiamos tik per kilminį kamieną.
Darbo tikslas - nustatyti priesaginės -(i)auti darybos formų ir reikalmių įvairovę, apžvelgti jų pobūdį bei įspėti, kaip jie skirstomi pagal pamatinius žodžius ir vedinius. Metodikoje taikomas aprašomasis metodas: nagrinėjami visų surinktų veiksmažodžių pamatiniai kamienai, darybos reikalmės, semantika ir kartais sinchroniniai darybos tyrimai. Taip siekiama parodyti kiekybinius santykius ir paaiškinti darybos opoziciją - santykį tarp darinio ir pamatinio žodžio.
Priešdėliniai veiksmažodžiai (-(i)auti) skiriami pagal kamieną ir priesagus, o darybos reikalmės įgyja įvairias reikšmes: kartojamą ar intensyvų veiksmą, pamatinį veiksmą ar jo rezultatą, priežastinį veiksmą ir kt. Pažymima, kad priesaginiai veiksmažodžiai gali būti vediniai arba pamatiniai, o jų vartojimas kartais priklauso nuo konteksto ir stilistikos. Tokios įvairovės pavyzdžiai dažnai pateikiami pavyzdžiuose, kaip pavartoti priesaginį veiksmažodį su reikiamu variantu.
Veiksmažodžių daryba lietuvių kalboje turi esminių skirtumų nuo daiktavardžių ir būdvardžių. Veiksmažodžiai užima kitą gramatinės semantikos lauką (modalumo ir aspektualumo), nors jų bendrasis semantinis lygmuo su būdvardžiais įtvirtina tam tikrą jų panašumą. II tipo paradigmacija (dūryba) neturi būti taikoma veiksmažodžiams, nes dūrinio darybos formantas yra galūnė. Taip pat pabrėžiama, kad priesaginė veiksmažodžių daryba yra panaši į būdvardžių darybą: priesagų skaičius mažas, bet jos multireikšmės.
Svarbi sangrąžos dalis: veiksmažodžių daryboje atsiranda sangrąža - naujų žodžių darymas su sangrąžos dalelyte. Sangrąžinis afiksas kilęs iš įvardžio ir išlaikęs tam tikras įvardinės reikšmes („save“, „sau“, „savo“, „su savimi“). Jeigu veikiamasis dalykas ne asmuo, atsiranda savaiminė reikšmė. Pavyzdžiai: aš eisiu ir tave su savimi vesiuosi; Jūs sakysite, kai aš įsivaizduoju tavo sūnų drauge imsiuosi.
Kamieno reikšmės lemia apribojimus sangrąžinių veiksmažodžių darybai. Neprisijungia sangrąžos būsenos veiksmažodžiai, kurių veikėjas neaktyvus arba visai jo nėra (pavyzdžiui, augti, lyti ir kt.). Taip pat pabrėžiama, kad priešdėliniai veiksmažodžiai su sangrąža suteikia naujas leksines reikšmes ir gali išplėsti sangrąžos jungimosi galimybes (apsivalgyti, persivalgyti, susivalgyti).
Be to, nagrinėjama laikų sistema veiksmažodžiams: esamojo, būtojo kartinio, būtojo dažninio ir būsimojo laikai, su atitinkamomis kamienų formomis ir priesaginiais variantais. Padalyviai - dalyviai - prieveiksmiai - taip pat yra svarbus dalykas, nes jie rodo veiksmo aplinkybę, laiką ar nuosaką ir kartu neturi linksnių. Padalyviai turi keturis laikus: esamojo, būtojo kartinio, būtojo dažninio ir būsimojo.
Taigi veiksmažodžių daryba su priesaga -(i)auti - sudėtinga ir daugiakryptė sistema, apimanti pamatinius žodžius, vedinius, reikalmes ir sangrąžą. Tyrinėjimai rodo, kad ši daryba yra gyvas ir dinamiškas kalbos elementas, svarbus tiek kalbos morfologijai, tiek leksikografijai, tiek kalbėtojų vartojimui kasdienybėje.
Darbo dalys ir metodai
Pirma dalis suskirsta į dvejas laikinas veiksmažodžių darybos kategorijas: vardinių priesagų -(i)auti vediniai veiksmažodžiai ir darybos reikalmų analize. Antra dalis skiria dėmesį vienai veiksmažodžių darybos reikšmei - vedinimas su priesaga -(i)auti, įskaitant darybos reikalmių variacijas.
Darbo metodikos dalyje išsamiai aprašoma, kaip buvo renkama ir analizuojama medžiaga: aprašomasis metodas, visų surinktų vedinių, jų darybos reikalmių, semantikos ir kontekstų tyrimas; sinchroninis darybos tyrimas; kiekybiniai santykiai; darybos opozicija tarp darinio ir pamatinio žodžio. Pateikiamos ir santraukos, literatūros šaltiniai bei priesagų -(i)auti rodyklė.
Apibendrinant, veiksmažodžių daryba lietuvių kalboje - tai kompleksinė sistema, kurioje pamatiniai ir vediniai dariniai, priešdėliniai, sangrąžiniai jungiasi į plačią morfologinę visumą. Šio darbo tikslai, duomenų šaltiniai ir metodika leidžia išryškinti darybos reikalmių įvairovę bei suteikti daugiau aiškumo kalbos mokslininkams, leksikografams ir kalbos praktikai.
tags: #veiksmazodzii #pamatiniai #zodziai