Laikinosios Lietuvos konstitucijos pamatiniai dėsniai: kilmė, turinys ir įtvirtinimo mechanizmas

1918 m. vasario 16 d. aktu atkurtos Lietuvos valstybės pirmieji teisės aktai buvo skelbiami Lietuvos Tarybos, vėliau pavadintos Lietuvos Valstybės Taryba, leistame oficioze Lietuvos aidas, nes jokio oficialaus valdžios leidinio, kuriame galėjo būti tai daroma, nebuvo.

Lietuvos aidas buvo leidžiamas nuo 1917 m. rugsėjo 6 d. Vilniuje, spausdinamas M. Kuktos, o nuo 1918 m. birželio 25 d. - „Žaibo“ spaustuvėje. Šiame oficioze buvo paskelbtas ir pirmasis laikinasis Lietuvos konstitucinis aktas, pavadintas „Lietuvos valstybės laikinosios konstitucijos pamatiniai dėsniai“. Šį dokumentą Valstybės Taryba priėmė 1918 m. lapkričio 2 d., o paskelbtas Lietuvos aide jie buvo tik tų pačių metų lapkričio 13 d.

Tokio uždelsimo priežastis buvo ta, jog pagal priimtų Pamatinių dėsnių 11 straipsnį skelbti Valstybė Tarybos priimtus laikinuosius įstatymus ir kitus teisės aktus buvo pavesta Valstybės Tarybos prezidiumui. Bet tai padaryti Prezidiumas galėjo tik tada, kai skelbiami aktai buvo patvirtinti Ministro pirmininko ar atitinkamo ministro parašu. O nei Ministro pirmininko, nei Ministrų kabineto lapkričio pradžioje Lietuvoje dar nebuvo! Todėl Prezidiumas lapkričio 11 d. pirmiausia patvirtino Augustino Voldemaro vadovaujamą Ministrų kabinetą, o jau po to, lapkričio 13 d. Lietuvos aide paskelbė „Lietuvos valstybės laikinosios konstitucijos pamatinius dėsnius“, kuriuos pasirašė visi trys Prezidiumo nariai (Antanas Smetona, Jurgis Šaulys ir Justinas Staugaitis) bei Ministras pirmininkas A. Voldemaras.

Pasikeitus politinei situacijai, praėjus tik mėnesiui nuo šio teisės akto priėmimo, jau teko jį pakoreguoti. Gruodžio 18 d. Valstybės Tarybos prezidiumas, kuriame J. Šaulį, paskirtą Lietuvos valstybės pasiuntiniu Vokietijoje, pakeitė Stasys Šilingas, priėmė vadinamą „Trijų prezidiumo nutarimą“. Juo buvo pakeistas Pamatinių dėsnių 13 straipsnis, nustatantis, kad „Prezidiumo parašą sudaro visų trijų jo narių pasirašymas“. „Trijų prezidiumo nutarime“ buvo nurodyta, kad susidariusios neįveikiamos aplinkybės laikinai neleidžia visiems trims Prezidiumo nariams „drauge ir vienoje vietoje“ pasirašyti priimamus teisės aktus.

Kadangi priimti Pamatinių dėsnių pakeitimą galėjo tik Valstybės Taryba, o ne Prezidiumas, tai šis laikinosios konstitucijos pakeitimas viešai buvo nepaskelbtas iki tol, kol prireikė tvirtinti naujai sudaromą Mykolo Šleževičiaus vyriausybę. „Trijų prezidiumo nutarimas“ buvo publikuotas 1918 m. gruodžio 29 d. taip pat Lietuvos aide.

1918 m. gruodžio 6 d. Valstybės Tarybos sekretorius Jokūbas Šernas Lietuvos ministrų kabinetui įteikė raštą, kuriame nurodė, jog Valstybės Tarybos prezidiumas pripažino būtinu pradėti leisti valstybės įstatymus ir valdžios įsakymus skelbiantį „valdišką laikraštį-lakštą“. Ministrų kabinetas, 1918 m. gruodžio 26 d. posėdyje apsvarstęs šį raštą, „nutarė įsteigti Valstybės organą keturiomis kalbomis ir palikti jį Ministerio Pirmininko žinioj. Valstybės organas turi būti leidžiamas kiekviena kalba skyrium“.

Pirmasis jo numeris išleistas 1918 m. gruodžio 29 d. Vilniuje ir turėjo būti atspausdintas lietuvių, lenkų, gudų ir žydų kalbomis. Rengiant šią parodą, nepavyko rasti jokios informacijos, patvirtinančios, jog šis leidinio numeris buvo atspausdintas gudų ir žydų kalbomis. Todėl parodoje pateikiami tik šio numerio, išleisto lietuvių ir lenkų kalbomis, vaizdai. Taip pat reikėtų pabrėžti, jog pirmojo Laikinosios vyriausybės žinių numerio lietuvių kalba buvo atspausdinti du leidimai: pirmasis - Vilniuje, antrasis - Kaune. Antrasis leidimas buvo atspausdintas Lietuvos valstybės spaustuvėje. Ar šie du leidimai kuo nors skyrėsi, nesiimame teigti, nes pirmojo leidimo numerio nepavyko apžiūrėti akivaizdžiai. Galime tik konstatuoti, jog kartu su antruoju leidimu buvo atspausdintas ir Laikinosios vyriausybės žinių papildymas, kuriame buvo perspausdinti Lietuvos aide 1918 m. paskelbtų įstatymų ir vyriausybės įsakymų tekstai, jų tarpe ir „Lietuvos valstybės laikinosios konstitucijos pamatiniai dėsniai“. Be to, šio teisės akto tekstas, atspausdintas minėtame papildyme, pasirašytas kitos sudėties Prezidiumo: vietoje J. Šaulio, nurodytas S. Šilingas. Kodėl taip buvo padaryta - lieka neaišku.

Neoficialus Pamatinių dėsnių tekstas buvo išleistas ir atskiru keturių puslapių be viršelių spaudiniu, atspausdintu Kaune, Valstybinėje spaustuvėje. Jame nenurodyta nei to dokumento priėmimo, nei atspausdinimo datos, nei kas jį priėmė ir paskelbė. LNB yra saugomas taip pat keturių puslapių spaudinys be viršelių su Pamatinių dėsnių tekstu, atspausdintu prancūzų kalba.

1919 m. sausio 24 d. Valstybės Taryba priėmė „Lietuvos valstybės laikinosios konstitucijos pamatinių dėsnių“ papildymą, suteikiantį Ministrų kabinetui teisę nesant Valstybės Tarybos sesijai pačiam leisti laikinuosius įstatymus. Laikinosios vyriausybės žiniose jis buvo paskelbtas 1919 m. kovo 5 d. kaip niekieno nepasirašytas informacinis pranešimas, nors tai prieštaravo Pamatinių dėsnių nustatytai tvarkai, t. y. jis turėjo būti paskelbtas Valstybės Tarybos vardu su reikiamais parašais ir kontrasignacija. Be to, paskelbtas oficialiame leidinyje tik kovo 5 d., šis papildymas įteisino jau esančias realijas, nes Laikinosios vyriausybės žinių 1919 m. kovo 5 d. buvo publikuotos informacijos, skelbiančios teisės aktus ir jų įtvirtinimus.

Šis laikinosios konstitucijos pamatinių dėsnių komplektas sudarė laikinosios valstybės teisėkūros pagrindą, kuris kito pagal politinę situaciją ir įvykius, tuo pačiu atskleidžiant struktūrines teisės aktų leidybos procedūras, taikytas nepriklausomos Lietuvos pirmųjų metų konstitucinės praktikos kontekste.

Galima išskirti kelias svarbiausias temas iš pateikto teksto:

1. Laikinosios konstitucijos paskelbimo struktūra ir procedūros laikotarpiu, kai trūko oficialių leidinių.
2. Prezidiumo vaidmuo skelbiant įstatymus ir jų parašų reikalavimai.
3. Trijų prezidiumo nutarimo įtaka 13 straipsnio redakcijai bei laikinosios konstitucijos keitimams.
4. Šaltiniai ir jų žiniasklaidos sklaida: Lietuvos aide, Lietuvos aidas, spaustuvės Vilniuje ir Kaune.
5. Įstatymų papildymai 1919 m., jų paskelbimo tvarka ir politinis kontekstas.

Parengtoje parodoje taip pat akcentuojama, jog pirmasis oficialus laikinosios konstitucijos variantas buvo išleistas be aiškios datos ir be aiškios priežasties dėl jo paskelbimo tvarkos, o vėliau jo turinys buvo papildytas, suteikiant teisę leisti laikinuosius įstatymus Ministers kabinetui be Valstybės Tarybos sesijos. Tokie veiksniai atskleidžia, kaip prasidėjo Lietuvos laikinosios konstitucijos pamatinių dėsnių praktinis įgyvendinimas pirmųjų nepriklausomos valstybės metų kontekste.

Šioje apžvalgoje galima matyti, kaip laikinosios konstitucijos pamatiniai dėsniai buvo ne tik teisinis dokumentas, bet ir politinės dinamikos rezultatas, įtakojęs vėlesnius Lietuvos konstitucinės raidos etapus.

tags: #laikinosios #konstitucijos #pamatinius #demenis