Ventiliuojamas fasadas, dar žinomas kaip pakabinamas fasadas, yra nepakeičiamas sprendimas tiems, kurie nori užtikrinti maksimalų patvarumą bei šilumos efektyvumą. Dėl savo naudingų savybių vėdinamos fasadų sistemos laikomos pačiomis „švariausiomis“ Europoje, kadangi jos, priešingai nei alternatyvos, yra atsparios bet kokiems pažeidimams, oro sąlygoms, ugniai ir kitiems reiškiniams, kurie įprastai kelia grėsmę fasadams. Ventiliuojamas fasadas leidžia pagerinti oro cirkuliaciją ir drėgmės judėjimą. Vienas ryškiausių ventiliuojamo fasado privalumų yra energinis efektyvumas. Taip pat tarp šios dangos ir izoliacinio sluoksnio suformuojamas oro tarpas, kuris sukuria šilumos barjerą.
Struktūra, darbo principas ir pagrindiniai privalumai
Ventiliuojami fasadai taip pat puikiai žinomi dėl atsparumo drėgmei. Oro tarpas leidžia greičiau išgaruoti drėgmei ir užkerta kelią pelėsio bei grybelio susidarymui, kurie gali pažeisti konstrukciją ir kelti pavojų sveikatai. Vanduo ir sniegas nuteka žemyn, todėl nesusidaro sąlygos kauptis kondensatui. Kitas ventiliuojamų fasadų privalumas yra jų estetinis patrauklumas. Tokio tipo konstrukcija leidžia naudoti įvairias medžiagas ir apdaila, todėl galima sukurti unikaliu dizainu išsiskiriančius pastatus. Taip pat ventiliuojamas fasadas atlieka apsauginio ekrano nuo saulės funkciją - tiesioginė šiluma negali skverbtis per išorinę sieną. Kiti privalumai yra gera garso izoliacija bei paprastas montavimas, nepriklausantis nuo oro sąlygų.
Išorinė danga, naudojama ventiliuojamo fasado užbaigimui, dar kitaip vadinama ekranu nuo lietaus. Ventiliuojamo fasado sistema susideda iš dviejų skirtingų fasado sluoksnių, kuriuos skiria oro tarpas. Šis tarpas neleidžia prasiskverbti lietaus vandeniui ir išsklaido vandens garus iš vidaus į išorę. Tai veikia kaip kamino efektas - oro slėgis padidėja, todėl oro srautas juda aukštyn. Taip iš laikančiosios sienos ir termoizoliacinės medžiagos pasišalina kondensatas ir drėgmė. Taip pat oro tarpas savaime veikia kaip temperatūros barjeras. Projektuojant fasado konstrukcijas su oro (ventiliaciniu) tarpu svarbiausia išlaikyti pusiausvyrą, kuri užtikrintų efektyvią ir netrukdomą oro cirkuliaciją visame sienos paviršiuje. Oro tarpo plotis turėtų svyruoti nuo 40 iki 100 mm. Vakarų Europos šalyse jis paprastai siekia 25-50 mm.
Medžiagų pasirinkimas ir svarbiausi konstrukciniai mazgai
Akmens vata dažnai profesionalų siūloma kaip geriausia termoizoliacinė medžiaga ventiliuojamam fasadui apšiltinti dėl keleto savybių. Pirma, akmens vata pasižymi puikiomis termoizoliacinėmis savybėmis. Antra, akmens vata yra nedegi ir turi aukštą lydymosi temperatūrą, o tai sumažina gaisrų riziką. Taip pat akmens vata garsėja puikiomis garso izoliacijos savybėmis. Galiausiai akmens vata pasižymi dideliu garų pralaidumu ir yra atspari drėgmei. Šiltinimo medžiagos sluoksnio storis parenkamas atsižvelgiant į laikančiojo karkaso medžiagų tipą. Norint priimti geriausią sprendimą renkantis termoizoliacinę medžiagą, būtina pasikonsultuoti su ekspertais.
Apdailos medžiagos ventiliuojamam fasadui privalo atitikti tam tikrus reikalavimus. Svarbiausia įsitikinti, kad jos gali tinkamai apsaugoti fasadą nuo ultravioletinių spindulių, kritulių ir vėjo poveikio ir pažeidimų. Tai laikui nepavaldi medžiaga, kuri suteikia fasadui natūralumo ir estetinio grožio. Taip pat ji pasižymi termoizoliacinėmis savybėmis. Skarda yra viena lengviausių dangų, todėl ją sąlyginai paprasta montuoti. Keramikos apdaila ventiliuojamus fasadus dengti renkasi tie, kuriems svarbus solidus įvaizdis. Keraminės ar akmens masės plytelės išsiskiria savo spalvų ir formų pasirinkimu. Plastikinės dailylentės įprastai pasirenkamos mediniams ar karkasiniams namams su ventiliuojamu fasadu. Šias dailylentes galima naudoti tiek iš vidaus, tiek iš išorės apšiltintoms konstrukcijoms. Svarbu turėti omenyje, kad kintant temperatūrai, gali kisti ir metalo tūris. Netinkamai pasirinktos apdailos plokštės ar plytelės gali atrodyti pigiai bei gadinti bendrą pastato vaizdą.
Pasitaiko situacijų, kai susidaręs skersvėjis oro tarpe skverbiasi pro termoizoliacinę medžiagą, taip didindamas šilumos nuostolius užuot juos sumažinęs. Verta žinoti, kad palyginti su tinkuojamomis sistemomis, ventiliuojamų fasadų atveju sudėtinga apšiltinti sunkiai prieinamas vietas, tokias kaip angų kraštai, smulkios detalės, ar plotai su daug angų. To pasekoje gali susidaryti dideli apdailos plokščių nuostoliai.
Kainos ir modernizavimo sprendimai
Ventiliuojamo fasado kaina daugiausia priklauso nuo pasirinktų medžiagų ir namo tipo. Jei norite sužinoti tikslią kainos sąmatą, kreipkitės į mus. Ventiliuojamą fasadą apšiltinus poliuretano plokštėmis FF-PIR, sumažinamas šilumos izoliacijos sluoksnis, nėra šilumos nuostolių per izoliacijos tvirtinimo karkasą ir užtikrinamas viso pastato sandarumas. FF-PIR plokščių privalumai: plona izoliacija, sandarus sujungimas, pagaminta Suomijoje.
Ventiluojamas fasadas įrengiamas, kai eksterjerui pasirenkamos lakštinės apdailos medžiagos: medinės ar plastikinės dailylentės, fibrocementinės, HPL, aliuminio kompozito, skalūno, keraminės, plieninės ar varinės plokštės, taip pat akmens masės arba molinės plytelės ir kt. FF-PIR - izoliacinė medžiaga, pasižymi itin mažu šilumos laidumo koeficientu (λD = 0,022 W/mK), todėl ją sumontavus sukuriamas labai efektyvus ir iki dviejų kartų plonesnis šiltinimo sluoksnis. Šios plokštės yra kietos, todėl karkasas remiamas į jas ir tvirtinamas į pagrindą ilgais ankeravimo varžtais per izoliacinę medžiagą. FF-PIR plokštės yra sandarios, todėl užtikrina ir viso pastato sandarumą. PIR plokštės yra atsparios drėgmei, todėl ventiliuojamam fasadui nereikia papildomų priešvėjinių plėvelių ar kitų medžiagų, šiose plokštėse nevyksta vidinė konvekcija. FF-PIR ventiliuojamo fasado sistema atitinka priešgaisrinius reikalavimus, nes PIR veikiamas liepsnos anglėja ir stabdo ugnies plitimą. Esant padidintiems fasado atsparumo ugniai reikalavimams, galima naudoti FF-PIR FR plokštes, kurios yra padengtos specialia priešgaisrine danga.
FF-PIR plokštės pradedamo klijuoti nuo sienos kampo. Geresniam efektui pasiekti, plokštes galima pjauti 45 laipsnių kampu. Antroji eilė montuojama taip pat, kaip pirmoji. Ant FF-PIR plokštėmis apšiltinto fasado tvirtinamas medinis karkasas apdailai. Mediniai tašai tvirtinami vertikaliai, 60 cm vienas nuo kito, ankeravimo varžtais, tvirtinamais kas 60 cm. Jeigu medinės apdailinės dailylentės bus tvirtinamos horizontaliai, pakanka vienos eilės karkaso.
Modernizuodami daugiabučius namus ne tik padidiname jų energinį efektyvumą, taip sumažindami išlaidas šildymui, bet ir kuriame sąlygas sveikesnei, patogesnei gyvenamajai aplinkai, bei pageriname estetinę pastato išvaizdą. Vienas populiariausių modernizuojamų daugiabučių sienų šiltinimo sprendimų yra taip vadinamos vėdinamos sienos. Vėdinamos sienos - tai tokios sienos, kuriose tarp šilumos izoliacijos ir apdailos sluoksnio yra paliktas oro tarpas, kuriuo juda lauko oras, o sienos apačioje ir viršuje įrengiamos angos lauko orui patekti į šį tarpą. Tokios angos turi būti ne tik sienos apačioje ir viršuje, bet ir pačioje jos plokštumoje, ties langų, durų ar kitomis angomis. Taip pat jos turi būti įrengtos ties pačios plokštumos vietose. Taigi, vėdinamas oro tarpas užtikrina, kad drėgmė nesikauptų vėdinamose sienose. Kitaip sakant, vėdinama siena užtikrina efektyvią drėgmės judėjimą ir oro srautą.
Didelė vėdinamų fasadų apdailos medžiagų pasiūla leidžia pasirinkti spalvą, tekstūrą, plokščių tipą ir dydį, sudaryti kelias apdailos medžiagų kombinacijas. Kitaip sakant, pastato estetikai atsiveria didelės galimybės. Tačiau svarbiausia vėdinamos sienos dalis lieka po fasado apdaila - tai šilumos izoliacija ir apdailos tvirtinimo gembės/kronšteinai. Jau nuo šių metų sausio 1 dienos vėdinami fasadai turi būti tiekiami į rinką kaip vieninga sistema ir privalo turėti „Europos Techninį Įvertinimą“ (ETĮ) arba „Nacionalinį Techninį Įvertinimą“ (NTĮ). Tai dokumentas apimantis sistemos pagrindines dalis: laikančius tvirtinimo elementus - gembes/kronšteinus, įvairius tvirtinimo elementus, kreipiamąsias, šilumos izoliaciją ir fasado apdailą. ETĮ arba NTĮ yra nustatoma visos sistemos degumo klasė, bei reikalingas šilumos izoliacijos storis šilumos perdavimo koeficiento vertei pasiekti, pateikiami charakteringi mazgai, sienos sluoksnių montavimo reikalavimai.
Vienos iš labai svarbių vėdinamų sienų dalių - tai tvirtinimo sistema. Modernizuojamų pastatų vėdinamų fasadų sistemose plačiausiai paplitęs sprendimas, kai fasado apdailos sistema yra tvirtinama ant gembių/kronšteinų. Vėdinamose sienose tvirtinimo sprendiniai yra ypač svarbūs ne tik dėl to, kad tvirtinimo sistemos elementai turi atlaikyti fasadui tenkančias apkrovas, be to ant jų tvirtinama fasado apdaila, bet ir todėl, kad jų medžiagiškumas bei matmenys labai įtakoja šilumos izoliacijos storį ir pastato energinį naudingumą. Dar ne taip seniai buvę populiarūs aliuminio gembės/kronšteinai jau keičiami į nerūdijančio plieno gembes/kronšteinus.
Šiltinimo sprendimai ir montavimo sekos
- Plačiausiai paplitęs šiltinimo būdas - šilumos izoliacijos iš dviejų sluoksnių įrengimas. Pirmasis arba apatinis sluoksnis - pagrindinis šiltinimo sluoksnis. Jo storis nustatomas skaičiavimais ir priklauso nuo visos vėdinamo fasado sistemos. Pagrindinis izoliacijos sluoksnis yra įrengiamas iš universalių plokščių PAROC Ultra arba PAROC Ultra plus. Tai nedegios, laidžios vandens garams PAROC akmens vatos plokštės, kurios puikiai priglunda prie šiltinamo paviršiaus ir tarpusavyje. Apsaugai nuo vėjo naudojamos PAROC WAS 35t, PAROC WAS 25t arba PAROC Cortex b 30 mm pločių plokštės. PAROC WAS 35t ir PAROC WAS 25t plokštės padengtos plonu stiklo pluošto sluoksniu, yra nedegios ir atitinka A1 degumo Euroklasę. PAROC Cortex b plokštės padengtos nedegia vandens garams laidžia plėvele ir atitinka A2 s1 d0 degumo Euroklasę. Jo įjungimo siūlės suklijuojamos specialiomis juostomis, o kampų ir angų sandarinimas taip pat atliekamas su kampų sandarinimo juostomis. Padengimas gali būti tiek baltos, tiek juodos spalvos.
- Kitas šiltinimo būdas - vieno sluoksnio šilumos izoliacinio sluoksnio įrengimas. Šiam tikslui naudojamos PAROC WAS 35t plokštės iki 200 mm storio. Šioms plokštėms papildomos vėjo apsaugos nereikia, prie sienos jos tvirtinamos įprastais tvirtinimo elementais, skirtais mineralinės vatos plokštėms. Kaip jau minėta, šilumos izoliacijos storis priklauso nuo vėdinamo fasado apdailos tvirtinimo gembių/kronšteinų medžiagos, jų matmenų ir išdėstymo, bei nuo šilumos izoliacijos savybių.
Modernizavimas vėdinamų fasadų kontekste ne tik didina energinį efektyvumą, bet ir kuria komfortišką gyvenamąją aplinką bei estetinį pastato vaizdą. FF-PIR plokštės siūlo itin ploną, bet efektyvų šilumos izoliacijos sluoksnį, užtikrina sandarumą ir atsparumą drėgmei, o jų platus potenicijalas leidžia taikyti įvairias fasado apdailos galimybes. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad netinkamai pasirinktos apdailos plokštės gali gadinti bendrą pastato vaizdą ir įtakoti šilumos nuostolius.
