Vienas pirmųjų ir pagrindinių statybos etapų yra pamatų įrengimas. Betonuojant pamatus užpylus betoną ir įstačius armatūrą polyje, kuris nurodytas projekte, mentele sulyginamas betono paviršius. Betono paviršius turi būti sulyginamas tiksliai pagal projektuotojo nurodytą aukštį. Ant tvarkingai įrengtų gręžtinių pamatų galima įrengti jungiamąją monolitinę siją - rostverką. Tada iš abiejų karkaso pusių yra montuojami klojiniai ir į sutvirtintą klojinį pilamas betonas - jis armatūrą turi dengti saugiu sluoksniu. Betonas suvibruojamas giluminiu vibratoriumi, jo viršus horizontaliai užlyginamas. Medžiagos, naudojamos betonavimui, turi atitikti projekto medžiagų reikalavimus ir sertifikatus. Autokajuta - ilgametė patirtis ir profesionalios žinios.
Paruošiamieji darbai ir armavimas
Vienas atsakingiausių darbų plokštuminių pamatų įrengime yra betonavimas. Kadangi betonas stingsta greitai, reikia greitai ir kokybiškai jį apdirbti. Kad grindų betonavimas būtų kokybiškas, būtina kad betonavimo diena būtų be kritulių, jei betonuojama po atviru dangumi. Betonavimui reikalinga kruopščiai pasiruošti, patikrinti pamatų matmenis ir grindų aukščius, armatūros aukštį, šildymo vamzdelių PVC tvirtinimus neturėtų išsikišti virš būsimų išbetonuotų grindų paviršiaus. Vandentiekio ir kanalizacijos vamzdžiai turėtų būti įtvirtinti vertikaliai, kolektoriaus vietoje visus šildymo vamzdelius reikia suglausti ir sutvirtinti vertikaliai. Pamato kraštus būtina gerai sutvirtinti. Plokštuminis pamatas, ir pramoninės grindys betonuojamos sunkiuoju betonu kurio tankis yra 2600 kg/m3; visas pamatas ar grindų paviršius turi būti išbetonuotas vienu metu.
Betonavimo metu galima išgauti įvairios kokybės grindis: dvigubo glaistymo ar betono „geležinimo”. „Geležinimo” metu priklausomai nuo norimo išgauti paviršiaus nadojami pabarstai. Kompensacinės siūlės plokštiniam pamate nėra daromos, kadangi namo laikančioji konstrukcija pamatai ir grindys yra sujungti armatūra bei tinklu, ir izoliuoti polistireniniu putplasčiu. Pramoninėms grindims neapšiltintomis izoliaciniu sluoksniu būtina išpjauti ir už sandarinti tarpine siūles. Pramoninių grindų betonavime kompensacines siūles yra daromos ne rečiau nei kas 40 kv.m. ir ne giliau nei trečdalis betono gylio, kai pagrindas nėra izoliuotas šiltinimo medžiaga. Išbetonuotos pramoninės grindys ar plokštuminis pamatas savo projektinį stiprį pasiekia per 28 dienas. Anksčiau ką nors mūryti ar montuoti, virš pamato ar grindų yra nerekomenduojama.
Betonavimo metu svarbu laikytis temperatūrinių reikalavimų: kai betonuojama karštą dieną, paviršius turi būti apsaugotas nuo perkaitimo; vėsiu metų laikotarpiu - nuo peršalimo. Jei oro sąlygos neleidžia, naudojama vandens laistymo ar plėvelės dengimas. Nesant galimybių naudoti betono membraną, kuri apsaugo betoną nuo staigaus vandens garavimo. Lietingą dieną po atviru dangumi neeropuojama betonuoti. Klaipėdos statybos kompanija arba „KSK“ - LIETUVOS PASTATŲ SERTIFIKAVIMO CENTRAS, kuris įsteigtas 2007 m. kovo 9 d.
Gręžtiniai, juostiniai ir rostverko elementai
Gręžtiniai pamatai įrengiami su rostverku: rostverkas atsiranda po to, kai poliai su armatūra įrengiami, ir klojiniai montuojami abiejose rostverko pusėse. Rostverko sijai pilamas betonas, kurį dengia saugantis 3-5 cm sluoksnis. Klojiniai tvirtinami ir betonui leidžiama stiprėti. Pamato vidus šiltinamas pagal projektinį sprendimą: gali būti šiltinamas tik iš vidinės arba išorinės pamato pusės, arba abi pusės. Rostverkas visada hidroizoliuojamas nuo aukščiau esančios sienos pusės naudojant ritininę hidroizoliaciją. Pamato vidus užpildomas vandeniui laidžiu gruntu; tinka smėlis ir žvyras, molis netinka, nes jis sugeria drėgmę.
Gręžtiniai pamatai ir rostverko dariniai
Gręžtiniai pamatai yra poliai ir rostverko dalis. Atstumas tarp centrų turi būti 1-2,5 m. Dažniausiai skersmuo 30 cm, gali būti 45 ar 60 cm. Gręžiniai įrengiami iki 2-3 m gylio ar giliau, poliai armuojami rištu ar virintu karkasu, į polius įstatomas rostverko karkasas. Rostverko karkasą sudaro horizontali darbinė ir konstrukcinė armatūra. Gręžtikrinio pamato grindys sutankinamos, o poliai užbetonuojami ir tarp polių įstatomi polistirolo lakštai - pagrindinė jų paskirtis yra kilsnaus grunto jėgų amortizavimas. Viršutinis rostverko sluoksnis perduoda apkrovas į polius.
Betono liejimas rostverke atliekamas į sutvirtintus klojinius; paviršius turi būti lygus ir be nelygumų. Po betonavimo rostverko siją reikia ventiliuoti, kol betonas užgis. Klojiniai nuimami kai betonas pakankamai sutvirtėja. Hidroizoliacija ir šiltinimas įrengiami pagal projektą. Drenažas aplink pamatus įrengiamas aplink visą pastato perimetrą, o drenažo vamzdžiai naudojami atsižvelgiant į gruntą (63 mm perforuotas vamzdis molingame grunte, plaukiojantis užpildas). Priegrinda 0,5 m pločio su 5% nuolydžiu palengvina darbus ir sumažina vandens įsiskverbimą.
Skaitmeninės gairės ir rizikos klaidos
Pamato įrengimo laikotarpiu būtina turėti teisingą projektą ir laikytis geologinių tyrimų duomenų. Grunto tipas, slūgsojimas ir grunto stiprumas nustato pamato tipą. Gręžtiniai pamatai turi būti planuojami kruopščiai: dugno kokybė lemia polio sėdimą. Privatūs darbai dažnai bandomi atlikti be išsamių geologinių tyrimų, tačiau betonas turi atitikti projektines charakteristikas: kai norima C16/20 klasės betono, cemento reikia apie 300 kg kubui. Technologinės pertraukos tarp betono liejimo laikotarpiai taip pat turi būti suplanuoti: prieš sandūrą įliejami papildomi armatūros strypai.
Klaidos, kurias galima išvengti: netinkamas betono santykis, neteisingas lyginimas, nepakankamas ar netinkamas armavimas, per ankstyvas apkrovimas, nepakankama hidroizoliacija, nevienodas betono tankis. Visi pamatai turi būti projektuojami individualiai, naudojant geologinius tyrimus ir projektą; pavieniai tipiniai pamatai gali sukelti nutekėjimų, drėgmės ar gedimų problemų.
Įrangos, technologijų ir kainų apžvalga
Gręžtinių pamatų darbams būtina pasiruošti: aikštelė, pažymėjimas, duobių išgręžimas, armatūros įrengimas, rostverko karkaso paruošimas ir klojiniai. Lygiai taip pat svarbu išlaikyti darbinę dinamą: trasos, klojiniai, hidroizoliacija, putplasčiai, klojinių įtvirtinimas. Pamatų betonavimo kaina priklauso nuo pamatų tipo, betono klasės, armatūros kiekio, technikos pasiekiamumo ir grunto sąlygų, rinkoje dažnai svyruoja nuo 120 iki 420 €/m³, įskaitant darbą ir medžiagas. Optimaliausia oro temperatūra betonavimui - nuo +5 iki +30°C. Pilna statybos periodo metu pamatai išgirs vieną atsparumą per 28 dienas. Paruošime pamatų betonavimo sąmatą per 48 valandas. Gręžtiniams pamatams reikalinga speciali įranga: ekskavatorius, specialūs klojiniai, polistirolo plokštės, hidroizoliacija, armatūra, betonas C20/25, transportas ir kt.
Penktasis skyrius apibendrina standartinius reikalavimus: plokštuminis pamatas - vientisa gelžbetoninė monolitinė plokštė; juostiniai - įrengiami po laikančiomis sienomis; gręžtiniai - poliai su rostverku. Pramoninėse patalpose dažnai laikomasi sunkiojo betono, o pats pamatų projektas turi būti grindžiamas geologiniais tyrimais ir projekto duomenimis.
Gręžtinių pamatų įrengimas. Darbų eiga.
Beveik visos formulės ir praktiniai patarimai
Selektyvių pamatų įrengimas reikalauja išsamios inžinerinės analizės: pamatų tipo pasirinkimas priklauso nuo namo masės, apkrovų ir grunto. Tinkamai įrengti pamatai užtikrina vienodą pastato sėdimą, vengia įtrūkimų ir deformacijų, todėl svarbu laikytis projektų ir geologinių tyrimų nuorodų.
| Pamato tipas | Pagrindinis bruožas | Kaina |
|---|---|---|
| Juostiniai | Stabilumas po sienomis, dažnai brangesni | vidutiniškai |
| Gręžtiniai | Greitas įrengimas, bet jautrus grunto kokybei | kinta |
| Plokštuminiai | vientisa plokštė, sanitariniai ryšiai | aukštesnis |
Gręžininių pamatų įrengimas susijęs su CFA technologija, kai betonas pilamas per tuščiavidurę grąžto ašį; rostverko karkaso įtvirtinimas su 10, 12 ar 14 mm skersmens elementais ir 6, 8 ar 10 mm skersmens konstrukcinėmis armatūromis - užtikrina tinkamą plokščių ir sienų susiejimą. Autokajuta - vienas iš svarbių įvardijamų partnerių, teikiant mechanizmus ir patirtį ilgametėms statyboms.