Medienos rūšys skiriasi kietumu, tankiu, atsparumu drėgmei ir mechanine elgsena, todėl kiekviena tinka skirtingam tikslui: nuo karkasinio namo konstrukcijos iki ąžuolinių grindų ar terasinių lentų. Kas geriau tinka stogo sijoms, pušis ar eglė? Ar ąžuolas tikrai pranašesnis už uosį baldų gamyboje? O gal terasai pakaks impregnuotos medienos vietoj brangaus tiko?
Mediena skirstoma į tris pagrindines grupes: spygliuočių, kietųjų lapuočių ir minkštųjų lapuočių medieną. Tradicinis skirstymas į kietąją ir minkštąją medieną remiasi ne fiziniu kietumu, o medžio botanine grupe. Spygliuočiai (pušis, eglė, maumedis) pasižymi mažesniu tankiu, greitesniu augimu ir patrauklia kaina. Minkštieji lapuočiai (beržas, alksnis, liepa) užima atskirą nišą. Pušis, eglė ir maumedis sudaro didžiąją dalį Lietuvoje parduodamos statybinės medienos.
Struktūra ir makroelementai
Makrostruktūroje svarbiausios dalys yra šerdis, branduolys, balana ir žievė. Žievė saugo medį nuo išorinių poveikių, o balana - jaunesnė kamieno dalis, kuri dažnai įgauna didelę reikšmę dėl hidro- ir mechaninių savybių. Šerdis kartu su mažesniu sluoksniu, susidariusiu pirmaisiais metų metais, vadinama šerdies vamzdeliu. Branduolys dažnai tamsesnis nei balana ir yra jautresnis drėgmei; kai kurios rūšys turi aiškiai matomą branduolį, kitos - balaninės.
Spindulinis pjūvis atskleidžia metines rieves, kurios rodo metinį medis prieaugį. Metinių rievių plotis priklauso nuo medžio amžiaus, rūšies ir augimo sąlygų. Skaidydami medieną mikroskopu matome ląsteles, sienelių storį ir organines medžiagas - ligniną, kuris suteikia plėvelei didelį tvirtumą. Ląstelių sienelės ir jų poros sudaro pačią medieną. Spygliuočių mediena yra struktūriškai paprasta ir griežta, o lapuočių - įvairesnė.
Drėgmė, tankis ir šiluminės savybės
Drėgmė - viena svarbiausių medienos savybių. Drėgnis matuojamas absoliučiuoju drėgniu arba santykiniu drėgniu. Dažnai standartai nustato didžiausią leidžiamą drėgmį, o šviežiai nupjauta mediena būna 50-100 % drėgmės. Džiovinta mediena laikoma sausose vietose. Transportinis 20-22 % drėgnis, eksploatacinis ir gamybinis drėgnis skiriasi, tačiau dažnai gaminiuose taikomas 1-2 % mažesnis gamybos drėgnis.
Tankis (ρ) - pagalbos dydis nusako medienos masę per tūrio vienetą. Pušies mediena turi apie 490-520 kg/m³ tankį, eglė - 430-470 kg/m³, o ąžuolas siekia 670-760 kg/m³. Tankio skirtumai lemia atsparumą lenkimui, skersiniam, trumpalaikiams ir ilgalaikiams poveikiams. Maumedis yra vienas iš tankiausių spygliuočių, t. y. apie 590-680 kg/m³, ir dėl to dominuoja terasinių lentų segmente.
Šiluminės savybės apima šilumos talpą, laidumą ir linijinį plėtimą. Sausai medienai savitoji šiluma apie 1550 J/kgK. Šiluminis laidis (orasausė medienai) apie 0,23 W/m·K. Linijiniai plėtimosi koeficientai skiriasi priklausomai nuo krypties: išilgai pluošto pušiai 4,2×10^-6, eglė - 2,6×10^-6, spinduline - didesnis, tangentine - dar didesnis.
Akustinės, mechaninės ir atsparumo savybės
Garsuose mediena skleidžia skirtingai: išilginė pluošto kryptis skleidžia garsą greičiau, spinduline ir tangetine kryptimis - lėčiau. Akustinė varža skaičiuojama pagal raidės atitinkančias vertes. Pušies medienai akustinė varža apie 28·10^5 Pa·s/m. Eglės K konstanta siekia apie 12. Mechaninės savybės apima gniuždymo, tempiamojo stiprio ir lenkimo atsparumą. Pagrindinės sijos dažnai lenkiasi, todėl lenkimo stiprumas apie 79,5-86 MPa. Gniuždymo stiprumas priklauso nuo krypties pluošto; statmenai pluošto - mažesnis nei išilgai pluošto.
Su apsauginiu apdorojimu lauke tarnauja impregnuota pušis ar termo mediena. Pušies savybės leidžia ją naudoti karkasinėse konstrukcijose, o eglė dažnai naudojama perdangoms sijoms ir stogo dalims dėl lengvesnio svorio ir geresnės izoliacijos. Maumedis pasižymi dideliu atsparumu puvimui ir dominuoja lauko terasų segmentuose. Uosis ir bukas suteikia balances savybes - kietumą ir pluošto raštą, tinkančius baldams ar grindims.
Panaudojimo gairės
- Pušies mediena: vidutinis tankis, puikūs apdirbimo rodikliai, populiarumas dėl prieinamumo ir kainos; dažnai naudojama statyboms, karkasinėms konstrukcijoms ir lauko darbams po impregnavimo.
- Eglė: lengvesnė, geresnė šilumos izoliacija, šviesesnė spalva, raštas vienodesnis; dažnai naudojama perdangoms, stogo sijoms, grindims ir vidaus konstrukcijoms.
- Maumedis: tankis aukštesnis, kietas spygliuočių pasirinkimas, dominuoja terasinėms lentoms, fasadoms, tvoroms ir lauko baldams; itin atspari drėgmei be cheminių priemonių.
- Ąžuolas: itin kieta mediena, tanki, su ryškiu pluošto raštu; laikomas aukso standartu grindims, laiptams, baldams ir durims. Skirstoma į „Select“, „Natural“ ir „Rustical“ klases.
- Beržas, alksnis, liepa: minkštųjų lapuočių mediena; dažnai naudojama faneroms, drožybai ir staliaus gaminiams.
- Kedras: eksotinė mediena, atspari drėgmei, turi natūralius eterinius aliejus ir naudingas savybes kvėpavimo sistemai; atsparus puvimui ir turi mažą suspaudimo koeficientą.
Rąstinio namo statyba: kokia mediena tinka?
Lietuvoje dažnai statoma iš pušies ir eglės dėl gausos ir kainos. Pušis laikoma „donoru“, eglė - atvirkščiai įsiklauso į sienas ir gali „verkti“ dėl sakų kišenių. Balanos atteikiama drėgmės judėjimo kryptimi ir rąstų poslinkiai turi įtakos statinio tvarumui. Eglė labiau tinka perdangoms, sijoms, stogo konstrukcijoms, o ąžuolas - rąstai ir vidaus apdailai tam tikrose situacijose. Tačiau rinkoje galima pasitelkti kitų šalių rūšis, tokias kaip kedras, kukmedis, sekvoja ar alyvmedis, priklausomai nuo klimato sąlygų ir projekto poreikių.
Prieš renkantis medieną rąstiniam namui ar terasai, svarbu įvertinti drėgnumo valdymą, impregnavimą, išdrožų išdėstymą ant balanos ir branduolio, bei iš anksto nustatyti projekto ilgaamžiškumą. Transportinės ir eksploatacinės drėgmės ribos turi būti laikomos, o mediena turi būti džiovinama iki tinkamo drėgnio lygio. Žieminis kirštas medis dažnai laikomas sausesnis, todėl gali būti patrauklus dėl mažesnio nusėdimo ir geresnės džiūvimo charakteristikos.
Terasinės lentos dažnai impregnuojamos vakuuminiu giluminiu būdu, o terminis apdorojimas ar deginimas padeda sustiprinti atsparumą aplinkos veiksniams. Dėl sakuotumo spygliuočių mediena turi polinkį sakotis, tačiau šiuolaikinės medienos apdirbimo technologijos šį trūkumą sušvelnina. Terasų išpuoselėjimui rekomenduojama naudoti maumedį, kedrą ar termiškai modifikuotą medieną, kurios atsparumas drėgmei ir atmosferos poveikiui aukštesnis už įprastines spygliuočių medienas.
Gidai klientams
„Medžio turas“ komanda padės išsirinkti optimalų sprendimą, susisiekite telefonu +370 637 54567 arba apsilankykite pardavimo aikštelėje Užupio g. Mediena - seniausia natūrali statybinė medžiaga, plačiai naudojama ir šiandien. Ji gana lengvai apdorojama, turi gerų, išskirtinių savybių. Skiriama lapuočių ir spygliuočių mediena, kiekviena rūšis turi skirtingo kietumo, tankio ir išvaizdos savybes, todėl svarbu pasirinkti pagal paskirtį ir biudžetą. Spygliuočių mediena yra minkštesnė, lengvesnė ir dažniausiai lengviau apdirbama, o kietoji lapuočių mediena atspari mechaniniam poveikiui ir puikiai tinka grindims bei baldams.
Trumpas palyginimas
- Pušies mediena: vidutinis tankis, geros mechaninės savybės, tinkama statyboms, lauko darbams ir karkasams; impregnavimas pratęsia ilgaamžiškumą.
- Eglė: lengvesnė, geros šilumos izoliacijos savybės, dažnai naudojama perdangoms ir vidaus darbams.
- Maumedis: aukštas atsparumas drėgmei, terasoms ir fasadams, dominuoja dėl savo tvirtumo ir estetikos.
- Aižuolas: aukštas kietumas, ryškus pluošto raštas, grindims, laiptams bei baldams - „auksinis standartas“.
Terasinės lentos, faneros, medžio drožlių plokštės ir kitos medienos plokštės siūlo skirtingas galimybes projektuose. Fanera suteikia tvirtumo be didelio svorio, o drožlių plokštės - pigesnė alternatyva su gera konstrukcine stabilumu. Medžio rūšis, pasirenkama projektui, priklauso nuo galutinio tikslo, prieinamumo rinkoje ir biudžeto.
tags: #spygliuociu #medienos #struktura