Baigęs rašyti A. Grybas baigiamasis darbas rodo, kad laikai, kai vienintelis geriamojo vandens šaltinis buvo šachtinis šulini, jau praeityje. Vanduo iš šulinių ne visada saugus ir kokybiškas, per sausras dažnai jo trūksta. Jei tai vanduo iš gręžinio, o ne pajungimas prie centralizuotų tinklų, pirmiausia reikia savivaldybės administracijai pateikti prašymą projektavimo sąlygoms gręžinio įrengimui gauti. Prašymus, bent jau didžiosiose savivaldybėse, galima pateikti internetu, savivaldybės puslapyje susiradus prašymo formą. Skirtingose savivaldybėse yra skirtingi reikalavimai. Tačiau savivaldybės institucija, atsižvelgdama į geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planus, turi pateikti pagrįstą išvadą dėl požeminio gėlo vandens gavybos gręžinio įrengimo.
Gręžinių įrengimas ir leidimų svarba
Pavyzdys - Vilniaus savivaldybė nurodo, kad “gyventojų ir juridinių asmenų prašymams pritarta gali būti tada, kai Vilniaus miesto savivaldybei pateiktas prašymas su jame nurodytais reikalingais dokumentais, gręžinys yra numatytas sklype, prie kurio ribos nėra nutiestų centralizuotų vandentiekio tinklų, o artimiausias atstumas nuo magistralinių tinklų iki pareiškėjų sklypo ribos yra ne mažiau kaip 50 metrų, tačiau, jeigu gręžinys yra reikalingas gyventojų grupei (2, 3, 4 ir daugiau namų valdų), tada iki magistralinio tinklo atstumas turėtų būti skaičiuojamas, kad vienam gyventojui tektų ne mažiau kaip 15 metrų projektuojamo vamzdyno.” Gręžinys - gręžskylė, į kurią įmontuoti tam tikro skersmens ir konstrukcijos vamzdžiai. Pageidautina, kad gręžiant būtų naudojami specialūs praplovimo skiediniai, neužkemšantys vandeningo sluoksnio. Į gręžinį negali patekti paviršinis vanduo. Gręžinio eksploatacinis našumas turėtų būti bent 20 proc. Baigęs rengti gręžinį, vykdytojas privalo pateikti užsakovui gręžinio pasą su techniniais duomenimis ir vandens analizės rezultatais.
Vandentiekio įrengimas ir pajungimas prie tinklų
Vandentiekio įrengimas ir pajungimas prie centralizuotų tinklų susideda iš dviejų etapų: lauko ir vidaus darbų. Lauko vandentiekio įrengimo darbai gali būti atlikti dvejais būdais: atviruoju ir uždaruoju betranšėjiniu būdu. Atvirasis įrengimo būdas reiškia kasamas tranšėjas, įrengiama pagrindas po vamzdžiais, montuojamas vamzdynas ir įvairiai sujungiama, nes tiesaus jo nebūna. Miestuose įrengimo patogumui dažnai naudojamas betranšėjinis kryptinis gręžimas, kai vamzdžiai prastumiami po žeme be viršutinio žemės sluoksnio ardymo. Tokiu atveju galima nutiesti vamzdyną po įvažiavimu, po veja, po takais, jų neardant. Taip pat į lauko darbų sąrašą įeina ir vamzdžio kiaurymės į pastatą įrengimas.
Naujos statybos pastatuose tokia kiaurymė jau būna paruošta, o eksploatuojamuose pastatuose ją reikia pragręžti per pastato pamatus ar sieną. Tai atsakingas darbas, kuriam reikia technikos. Paprastai gręžinį rengiantys specialistai nurodo reikalingus siurblio parametrus ir namo savininkui siūlo kelias siurblių galimybes. Deja, dažnai tai nebūna geriausias variantas; norint, kad kuo didesnė gręžinio įrengimo kainos dalis liktų rangovui, gali būti pateikiama ne optimaliausia siurblio kokybė. Taip pat gali būti ryškus slėgio svyravimas naudojant netinkamą siurblį.
Siurblių tipai ir jų vieta
Siurblių tipai skiriasi pagal vandens kėlimo aukštį ir eksploatavimo sąlygas: ar siurblys įrengtas ant žemės, ar panardinamas į gręžinio vandenį. Sauso statomi siurbliai (nepanardinami) yra skirti iki 8-9 m vertikaliam įsiurbimo aukščiui. Jie veikia tik esant šiltam orui, kadangi šaltame ore gali užšalti. Panardinami siurbliai pumpuoja vandenį iš didesnių gilių - nuo 9 m ir daugiau, gali būti naudojami net keliems namams. Vienas panardinamas siurblys gali aptarnauti 3-5 namus ar daugiau, jei galingumas leidžia. Taip pat svarbu valdymo įranga: slėgio relė ir hidroforas arba dažnio keitiklis. Slėgio relė automatiniu būdu įjungia arba išjungia siurblį priklausomai nuo slėgio pokyčių.
Mechaninės sistemos komplektuojamos iš išcentrinio siurblio, hidroforo, mechaninės slėgio relė ir manometro. Elektroninės sistemos naudoja tą pačią pagrindinę dalį, tik vietoj mechaninės relės įdiegiama elektroninė slėgio relė. Slėgio relės reiškinys: kai slėgis sistemoje mažėja iki apie 0,5 bar, relė įjungia siurblį; kai kyla iki 4,5-5 bar, relė išjungia siurblį. Elektroninės relės leidžia tiksliau reguliuoti parametrus ir suteikia komfortą naudotojui. Dažniausiai automatinės vandentiekio sistemos naudojamos ten, kur įsiurbimo aukštis nėra didelis - iki 8-9 m, kai naudojami nepanardinami išcentriniai siurbliai be inžektorių.
Vamzdžių medžiagos ir jų pasirinkimas
Vamzdžiai gaminami iš įvairių medžiagų: plieno, ketaus, keramikos, plastiko; dažnai naudojami polipropileno (PP), polivinilchlorido (PVC), polietileno (PE) ir daugiasluoksniai kompozitai. PE, PE-RT, PE-X ir PPR dažnai naudojami lauko ir vidaus sistemoms. PE80 ir PE100 žymoja skirtingas žaliavas - mažas skersmes dažnai PE80, didesniems - PE100. Daugiasluoksniai PE-X įgalina lankstumą ir lenkimo galimybes, tačiau lauko vamzdynams jie nerekomenduojami dėl užšalimo. Vidaus šildymo ir karšto vandens sistemoms naudojami PP-R ar PP. Variniai vamzdžiai Cu-DHP pasižymi puikiu šilumos laidumu, ilgaamžiškumu (galima virš 50 metų), lengvu lankstymu, bet yra brangesni ir dažnai laikomi prabangos klase. Variniai vamzdžiai dažnai įrengiami prabangiuose butuose kaip “gyvatukai” vonioje. Papildomi PVC vamzdžiai naudojami gręžinių apsaugoms ir filtrams, tačiau per mažai plastifikatorių turintys PVC vamzdžiai gali būti trapūs. Prastos kokybės PVC gali įnešti kenksmingų junginių į vandenį, todėl patikimos įmonės naudoja 127-324 mm skersmens apsaugines kolonas su ne mažesniais nei 125 mm Ø plastikinius vamzdžius.
Lauko vandentiekio apsauga nuo užšalimo
Apsaugai nuo užšalimo taikomi keli sprendimai: izoliacija (poliuretano ar poliesterio putos, elastomerinės apsaugos) arba šildymo kabeliai. Vamzdžiai gali būti įmontuoti su termoizoliacija, o gylyje papildomos izoliacijos sluoksniuose. Jei vamzdžiai yra arti žemės paviršiaus, būtina naudoti šildymo kabelius arba patalpinimą į gilumą (min. 1,5 m gylyje). Minimalus gylyje įrengtų vandentiekio vamzdžių gylys dažnai nustatomas STR pagal klimato sąlygas: minisi gylis 1,8 m nuo vamzdžio viršaus iki žemės paviršiaus; įrengnant sekliau - būtina papildoma apsauga nuo užšalimo. Taip pat svarbu užtikrinti, kad izoliacija būtų vientisa ir nepralaidi vandeniui.
Vidaus nuotekų ir vandentiekio vamzdynai
Vidaus nuotekų vamzdžiai dažniausiai gaminami iš PVC, PP ar mineralizuotų plastikų (mažatriukšmiai). Jie turi atitikti standartus LST EN 1329 arba 1453 (PVC), LST EN 1451 (PP), o mineralizuoti plastikai - pagal gamintojo standartus. Nuotekų vamzdynai slepiami konstrukcijose, po apdaila. Dažnai avarijos įvyksta, kai keičiama dalis vamzdyno ir nauji vamzdžiai jungiasi su senais - jie neretai deformuojasi ir jungčių vietos tampa nepatvarios. Vidaus šalto ir karšto vandens vamzdžiai dažnai gaminami iš daugiasluoksnių (pvz., PE-Xc/AL/PE, PB/EVOH/PB) arba iš PEX/PE ar su kitais sluoksniais. Tokių vamzdžių privalumas - tinkamumas šildymo ir karšto vandens sistemoms, tačiau reikia laikytis standartų, pavyzdžiui LST EN ISO 21003. Svarbu, kad vamzdžių medžiagos būtų tiksliai žymimos - su konkrečių medžiagų identifikacija, siūloma data ir gamintojo pavadinimas. Varinius vamzdžius gaminti iš Cu-DHP - jie pasižymi ilgaamžiškumu ir geru šilumos laidumu, bet jų kaina didelė, todėl dažnai pasirinkimas nukrypsta į PE arba PP. Vidaus kanalizacijai dažnai naudojami PVC vamzdžiai, o nuotekų vamzdžiai viduje dažnai būna iš PP arba mineralizuotų plastikų, priklausomai nuo projekto.“
Eksploataciniai patarimai ir kainodara
Siekiant kokybės, svarbu naudoti tik patikimų gamintojų vamzdžius, o jungtys turi būti patikimos ir sandarios. Montuojant vandentiekio sistemą, reikia atsižvelgti į sklypo tipą, objekto dydį ir biudžetą. Tinkamai parinkti vamzdžiai ir tinkamas gylio klojimas užtikrina, kad vandentiekis tarnaus ilgai ir kokybiškai. Paslaugų suteikėjai ar montuotojai dažnai teikia išsamią sąmatą, o užsakovui - tiksliai iššakojama. Komanda naudoja tik kokybiškas medžiagas, užtikrinančias sklandų vandens tiekimą ir saugumą. Daugiau informacijos apie konkrečias kainas ir projekto sudėtingumą galima gauti konsultuojantis su santechniniu specialistu, kuris įvertins sklypo ypatumus ir parinks optimalius sprendimus.
Lauko ir vidaus inžinerinių tinklų montavimo darbai
Kalkuliacija ir standartai
Standartai Lietuvoje reglamentuoja vamzdžių sienelių storį, žaliavą, žymėjimą ir kitus techninius parametrus. Vamzdžiai turi būti tinkami geriamajam vandeniui - per daug grubūs arba netinkami žiliavai gali įtakoti skonį ar net sukelti sveikatos problemas. Dėl šios priežasties yra svarbu rinktis tik į rinką įsitvirtinusių gamintojų produktus su aiškiais atitikties sertifikatais. Paslaugų teikėjai atlieka projektavimo darbus, įvertina įrengimo gylį ir užtikrina, kad vandentiekio įvedimas ir visos sistemos veiktų be trikdžių, laikantis galiojančių teisinių reikalavimų. Nuotekų vamzdžiams naudojami PVC arba PP, o vidaus vamzdynams - daugiasluoksniai ar variniai sprendimai, priklausomai nuo kainos ir techninių poreikių.
Patikimų gręžinių apsaugos kolonų skersmuo - 127-324 mm, su įmontuotais plastikinių vamzdžių kolona ne mažesnio nei 125 mm Ø. Minimalus lauko vandentiekio klojimo gylys - 1,8 m, o su papildoma apsauga nuo užšalimo gylis gali būti didesnis. Vamzdžių sienelių storis ir žaliava turi atitikti apkrovas ir aplinkos sąlygas, o šildymo kabeliai ar izoliacijos priemonės - būtinos tiems, kurių vamzdynai yra arti paviršiaus ar žiemos metu gali užšalti.