Sigita Kriaučiūnienė, Lietuvos sveikuolių sąjungos viceprezidentė, dalijasi savo ilga patirtimi: jos regėjimas stipriai prastėjo paauglystėje be aiškių paaiškinimų, kol ji atrado kelią atsikratyti akinių ir įsitvirtino Beitso metodo pratimose bei akių mankštose. Straipsnyje aptariama, ką svarbiausio gali pasiūlyti regėjimo atkūrimo stovyklos, kokias nuomones turi gydytojai oftalmologai, bei kokie pratimai padeda sumažinti įtampą akyse ir pagerinti regėjimą be nuolatinių korekcijos priemonių.
Pradžia ir kelias prie Beitso metodo
Paauglystėje mano regėjimas susilpnėjo nuo -0,75 iki -6,75 dioptrijos. Gydytojai negalėjo paaiškinti priežasties, o tik užuomina apie įgimtas priežastis neįtikino - šeimoje akinių nebuvo. Tuo metu vienintelis pasiūlytas gydymas buvo nuolatinė stiprėjanti akinė. Ieškodama alternatyvų, Sigita atrado V. H. Beitso idėją ir pradėjo daugiau domėtis akių pratimais bei mankštomis, o paskui atsisakė kontaktinių lęšių.
„Nuo čia ir prasidėjo paieškos, kas gali gelbėti, sprendžiau pati, kokio stiprumo akinių ir lęšių man reikia,“ - pasakojo ji. Ji ėmė žiūrėti V. Ždanovo paskaitas internete, kur buvo išsamiai paaiškinta Beitso filosofija ir pateikta rekomendacijų pratims. Tada moters paskutiniai kontaktiniai lęšiai atsidūrė šiukšliadėžėje. „Gyvenau tokioje euforijoje, kad nustojau daryti praktikas ir pastebėjau, kad regėjimas vėl prastėja,“ - prisimena S. Kriaučiūnienė.
Stovykla: regėjimo gerinimas vaikams ir suaugusiems
Ši patirtis paskatino su kolegomis surengti pirmą regėjimo gerinimo stovyklą. Joje 11-metei mergaitėi Gabriėlai, nešiojusiai žvairumą koreguojančius akinius nuo 1,5 metų, ketvirtą dieną dingo žvairumas. „Paviešinus jos istoriją, ėmė skambinti daug tėvų, turinčių regėjimo sutrikimų“, - sakė S. Kriaučiūnienė. Ji susipažino su mokytojais iš svetainės Seeing.org ir sužinojo, kad gerai matantys žmonės paprastai netaiko pratimų. Taip buvo pradėtas kelias į regėjimo atkūrimą natūraliais būdais.
Stovyklose dalyvauja įvairaus amžiaus žmonės, kai kuriais atvejais būtina atsisakyti akinių savaitei ar ilgesniam laikotarpiui, kad akis galėtų atpalaiduoti ir įsitaisyti naujose regėjimo funkcijose. Tačiau kritikai pabrėžia, kad mokslas ir praktika nepalaiko Beitso metodo kaip objektyviai veikiančios regėjimo gerinimo priemonės. Beitso metodą parėmė 1901 metais įrašytas darbas, kuriame teigiama, jog trumparegystė, toliaregystė, žvairumas ir astigmatizmas yra susiję su akį judinančiais raumenimis, o tinkamai atliekami pratimai gali padėti raumenims atsipalaiduoti ir akių formą grąžinti normalią.
Pratimai ir jų įvairovė
Sigitos Kriaučiūnienės teigimu, pagrindiniai pratimai apima:
- Palmingas - akių atsipalaidavimas užsidengus delnais ir įsivaizduojant tamsą;
- Akių akomodaciniai pratimai - žiūrėjimas į tolį, tada į arti esantį tašką, dažnas mirksėjimas;
- Didieji posūkiai - 50-60 posūkių, akims atveriant regos lauką;
- Lingavimo pratimai - keičiamas svoris, žiūrėjimas į tašką tolumoje;
- Spalvų dienos - skirtingos spalvos aplinkoje, skatinančios regėjimą per įvairovę stimuliacijų.
Beitso metodas teigia, kad akių raumenų įtampa ir nuovargis gali sukelti regėjimo pablogėjimą, todėl reguliarūs pratimai bei akių poilsis gali pagerinti regėjimą natūraliai. S. Kriaučiūnienė pataria nešioti akinius tik tada, kai jų tikrai reikia ir rinktis silpnesnius arba nepiknaudžiauti jų naudojimu, ypač trumparegiams, kuriems akiniai dažnai naudojami ilgesniam laikui dirbant kompiuteriu ar skaitydami.
Dvigubas požiūris: tradicinė medicina vs Beitso požiūris
Beitso požiūriuose teigiama, kad regėjimo sutrikimai gali progresuoti net ir be akinių, o jų naudojimas gali sustiprinti problemą. Tačiau tradicinė medicina siūlo priešingą požiūrį: akinių ar lęšių naudojimas būtinas norint išvengti regos pablogėjimo. S. Kriaučiūnienė teigia, kad regėjimas nėra fiksuotas, o gali būti „plaukiojantis“ dėl nuovargio, streso ir kitų vidinių įtampų.
Ji pabrėžia, kad regos atkūrimo svarba yra kruopštus požiūris į regėjimo įpročius, mitybą ir gyvenimo būdą. Amerikos Oftalmologų akademija 2004 m. apžvalgoje analizavo regos treniravimo ir pratimų duomenis ir nustatė, kad nėra mokslinio įrodymo, jog šios priemonės objektyviai pagerina regėjimą. Vis dėlto laikinas pagerėjimas gali būti susijęs su fiziniais svyravimais, akių paviršiaus atstatymu ar kitais laikinais procesais. Regėjimą saugoti reikia patiems, o ribą tarp nuovargio ir rimtų problemų turi įvertinti gydytojai.
Ką mano gydytojai oftalmologai
Oftalmologų nuomone, stovyklos ir Beitso metodo taikymas gali būti pavojingas, jei žmonės neatlieka tinkamos diagnostikos ar ignoruoja rimtas ligas. Ekspertai įspėja, kad akių pratimai ar masažai neatliekia regėjimo korekcijos ir gali būti pavojingi žmonėms su glaukoma ar žvairumo rizika. Vis dėlto S. Kriaučiūnienė ir kiti regėjimo atkūrėjai teigia, kad subjektyvūs pagerėjimai gali būti patirtiniai ir suteikti motyvaciją keisti įpročius bei gyvensenos įtakas.
Gydytojų nuomone, svarbiausia - saugumas, įvertinant kiekvieno žmogaus regėjimo būklę, riziką ir galimą progresą. Jei regėjimas pablogėja, būtina kreiptis į oftalmologą ir išsiaiškinti tikrąją priežastį bei tinkamą gydymo planą. Beitsas teigė, kad nesiimdami akinių, kai jų reikia, galima sulėtinti regėjimo pablogėjimą, tačiau tai turi būti individualiai įvertinta ir priimta su kvalifikuotu gydytoju.
Kainos, praktika ir poveikio įvairovė
Stovyklos „Šalin akinius!“ dalyvių įsigijimai ir paslaugų teikimo kaina gali skirtis - dažnai jos siekia nuo kelių šimtų iki kelių šimtų eurų. Tačiau teigiama nauda dažnai priklauso nuo individualios laikysenos, pastangų ir regimojo įpročių laikymosi po stovyklos. Daugelyje atsiliepimų teigiama, kad per savaitę galima pasiekti regėjimo pagerėjimą ir įgyti naudingų pratimų kasdienėms aplinkoms, tačiau gydytojai primena, jog akinių apskritai pakeisti turėtų tik tada, kai tai yra saugu.
Pratimų rinkiniai praktikoje
Štai keli pagrindiniai pratimų pavyzdžiai, kuriuos rekomenduoja Beitso metodo mokytojai:
- Palmingas - užsidengti akis delnais, įsivaizduoti tamsą ir kartoti.
- Posūkiai - atlikti 50-60 posūkių akimis, žiūrint neprispausti ryškių objektų.
- Lingavimo pratimai - keičiamas kūno svoris, žiūrint į tolį ir į arti esančius taškus, tuo pačiu metu stebėti aplinką.
- Akomodaciniai pratimai - žiūrėjimas į tolų tašką, tada į arti esantį, mirksint dažnai.
- Spalvų dienos - skirtingos spalvos aplinkoje sutelkia akis ir padeda įsivaizduoti skirtingas regos situacijas.
Stovyklose atvejai ir patirtys
Žmonės dalijasi istorijomis, kad po stovyklų regėjimas pagerėjo net suaugusiesiems ar vaikams. Nors kai kurie teigia, kad regėjimo pagerėjimas įvyksta per trumpą laiką, kiti kelia klausimą dėl ilgalaikio poveikio ir įprastų gydymo siekių. Atėję į stovyklas žmonės dažnai sužino apie akinių atsistatymo riziką ir galimybes, be to, įgyja žinių apie akių poilsio svarbą, mitybą bei regėjimo įpročių keitimą.
Pasak Sigitos, regėjimo atkūrimas gali būti naudingas, jei žmogus imasi atsakomybės už savo sveikatą ir įsitraukia į sveikus įpročius bei regėjimo pratimus kasdienėje veikloje. Taip pat prašoma būti budriems dėl galimų pavojų: kai kurie pratimai gali būti pavojingi žmonėms su tam tikromis akių ligomis ar žvairumo rizika, o stiklinės šviesos ar tiesioginiai saulės spinduliai neturėtų būti naudojami be gydytojo rekomendacijos, ypač glaukomos atvejais.
Apžvalga ir apibendrinimas
Beiko metodo stovykla ir regėjimo atkūrimo pratimai suteikia alternatyvą tradicinei akinių korekcijai ir skatina regėjimo atkūrimą per akių raumenų atsipalaidavimą ir įsijungimą. Tiesą sakant, daugeliui žmonių šie metodai padeda įgyti daugiau žinių apie regėjimo įpročius, pagerinti savivertę ir motyvaciją keisti savo gyvenimo būdą. Tačiau svarbu prisiminti, kad mokslas įspėja apie ribas: nėra vienareikšmio įrodymo, kad regėjimą galima objektyviai pagerinti per akį judinančių raumenų pratimų sistemą be medicininio įvertinimo. Todėl reikia subalansuoto požiūrio: naudoti papildomas technikas tik kartu su gydytojo patarimu ir individualiu sprendimu.