Šis kamino dūmų aušintuvas arba ekonomaizeris prieš gerą savaitę atsirado ukmergiškio Juliaus Kazėno bute ant metalinio židinio.
Namą Julius šildo dujomis, o vieną didžiulę svetainę - dar ir tuo židiniu.
Kūrendamas jis netruko pamatyti, kad metalinis dūmtraukio vamzdis įkaista vos ne iki raudonumo.
Ar tikrai reikia leisti į kaminą šitokius karštus dūmus?
Kūreni, kūreni, o naudos kaip ir nėra...
Ar negalima būtų tą šilumą kaip nors paimti, neprarandant kamino traukos?
Kaip veikia reaktyvinis ekonomaizeris ir vandens kontūro židiniai
Kuo karštesni dūmai, tuo lengviau jie kaminu kyla į viršų. O juos atšaldęs rizikuoji prarasti trauką.
Visgi yra toks stebuklingas prietaisas, kuris aušina dūmus, bet traukos nesumažina.
Tai reaktyvinis ekonomaizeris, jis veikia kaip turbina, pats stumdamas dūmus lauk.
Mudu su Vincu jį sukūrėme, nusižiūrėję nuo reaktyvinių pečių.
Ekonomaizeris gali šildyti tik orą, bet daug efektyviau šiluma paimama, jeigu kamino dūmai aušinami vandeniu.
Toks įrenginys daromas iš dviejų dujų balionų - storesnio ir plonesnio.
Jų skersmenis reikia parinkti taip, kad plonesnysis balionas tilptų į storesnįjį.
Galima naudoti skysto deguonies ir automobilinį skysto butano balionus.
Iš plonesniojo baliono daroma ekonomaizerio turbina.
Išpjaunamos skylės, kad pro galą būtų galima įkišti metalinį dūmtraukio vamzdį.
Tas vamzdis eina beveik iki turbinos viršaus. Juo karšti dūmai iš židinio kils aukštyn, o po to staiga atšalę lengvai kris žemyn.
Jiems išeiti apačioje įtaisomas kitas dūmtraukio vamzdis, kurį šioje nuotraukoje virina Vincas.
Kai turbina sutvarkyta, ji pro išpjautą skylę kišama į storesnįjį dujų balioną.
Plyšiai sandariai užvirinami.
Storesnysis balionas jau šilumokaitis - jis bus pilnas vandens.
Šaltas vanduo pro vamzdelį apačioje pateks į vidų, o pro kitą vamzdelį viršuje ištekės karštas.
Metro aukščio šilumokaitis sukuria gana stiprią vandens srovę.
Jeigu boileris stovės aukščiau, nereikės jokių cirkuliacijos siurblių ir termostatų.
Turbinos apačioje įtaisytas vamzdelis kondensatui išbėgti ir valymo anga. Anga atidaroma ir uždaroma, išsukant arba įsukant vieną varžtelį.
Kiek dažnai reikės nuiminėti tą dangtį ir valyti ekonomaizerį? Žiūrint, kokiomis kūrensite malkomis. Pernai žiemą aš pats kūrenau beveik nedžiovintomis, tai panašų ekonomaizerį valiau kas dvi savaitės.
Tai tėra toks sunkus darbas, kaip gali atrodyti.
Labai panašu į pelenų valymą, tik reikia iš kokios lanksčios žarnos pasidaryti krapštiklį.
Praktiniai išvados apie vandens kontūro židinį
Štai ekonomaizeris stovi ant židinio, prijungtas prie boilerio. Nekantraudami kuriame ugnį.
Julius šiek tiek nerimauja, kad gali netraukti dūmų. Viskas tvarkoj, trauka yra.
Julius deda ranką prie ekonomaizerio. Šyla!..
Viršuje juodasis balionas jau karštas, apačioje dar šaltas kaip ledas.
Tai rodo labai gerą vandens apytaką.
Mat vonioje stovi itin efektyvus 100 litrų boileris, kuris labai gerai paima šilumą ir ataušintą sistemos vandenį grąžina atgal į ekonomaizerį.
Tas boileris - tai indas inde. Beje, sistemai dar reikalingas nedidelis išsiplėtimo indas ir nuorintuvas. Sistema užpildoma vandentiekio vandeniu.
Julius boileris yra neapšiltintas ir vonioje veikia kaip didelis radiatorius. Kaip radiatorius veikia ir pats ekonomaizeris, šildydamas svetainės orą. Tačiau vanduo pamažu praranda šilumą.
Per naktį boileryje jis atvėsta. Gal vis dėlto šiltinti?
Julius patariau kol kas palaukti, paeksperimentuoti. Juk dar ne žiema, savo židinį jis kūrena menkai. O žiemą kūrens ištisai.
Kol degs židinys, visą laiką bus šildomas ir vonios kambarys, o labiau įkaitęs vanduo gal išlaikys pakankamą temperatūrą iki ryto?
O svetainėje nesumažėjo šilumos? Juk metalinis dūmtraukio vamzdis dabar nebe toks karštas...
Ne, nesumažėjo. Dūmtraukio karštis mažesnis, bet šalia atsirado karšto vandens kupinas ekonomaizeris, kurio paviršiaus plotas gerokai didesnis už dūmtraukio.
- Svetainė šyla kaip šilusi, o boileris vandens pašyla dykai! - stebisi žmogus.
Iš tiesų boileris dykai jam nepašyla. Yra truputį kitaip. Kas tai per daiktas ir kodėl apie jį vis dažniau kalbama?
Vandens kontūro židiniai: ką rinktis ir kaip įsivertinti
Jei esate bent kartą žiūrėję į šildymo sistemų katalogus ar lankėsi specializuotose parduotuvėse, tikriausiai pastebėjote, kad tradiciniai katiliniai sprendimai nebėra vienintelė alternatyva.
Vienas iš įdomesnių ir vis populiarėjančių sprendimų - židinys su vandens kontūru, dar vadinamas hidrauliniu židiniu arba vandens šildymo židiniu.
Tai nėra koks nors naujas išradimas, tačiau pastaraisiais metais, energijos kainoms šoktelėjus į kosmosą, žmonės ėmė rimčiau žiūrėti į tai, ką anksčiau laikė tiesiog estetine prabanga.
Paprasčiau tariant - tai yra židinys, kuris ne tik šildo patalpą, kurioje stovi, bet ir perduoda dalį šilumos vandeniui, cirkuliuojančiam vamzdžiais po visą namą.
Tas vanduo paskui keliauja į radiatorius, grindinio šildymo sistemas ar net karšto vandens talpyklą.
Skamba paprastai, bet už šio principo slepiasi gana sudėtinga inžinerija, apie kurią verta žinoti prieš priimant sprendimą.
Techniniai niuansai ir sauga
Viduje tokio židinio yra šilumokaitis - dažniausiai plieninis ar ketaus korpusas, per kurį teka vanduo.
Kai malka dega, dalis šilumos (apie 60-80 procentų, priklausomai nuo modelio) perduodama vandeniui, o likusi dalis - tiesiogiai į patalpą spinduliuojant ir konvekciniu būdu.
Vanduo šildomas iki 60-85 laipsnių Celsijaus temperatūros ir cirkuliacinis siurblys jį paskirsto po sistemą.
Svarbus techninis niuansas - tokiems židiniams reikalinga apsauginė sistema nuo perkaitimo. Jei cirkuliacinis siurblys sustoja, o ugnis dar dega, vanduo gali užvirti. Todėl kokybiški modeliai turi avarinį vėsinimo kontūrą.
Kuo skiriasi nuo paprasto židinio ar krosnies? Tradicinis atviras židinys dažnai šildo tik vieną erdvę ir išnaudoja mažiau efektyvumo. Židinys su vandens kontūru gali aprūpinti šiluma visą namą - net tą miegamąjį antrame aukšte. Efektyvumas siekia 75-85 procentų.
Katilai slepiami, o šis įrenginys stovi svetainėje ar virtuvėje ir yra namo interjero dalis. Tai reikalauja gerai apgalvoti dizainą ir vietą.
Kam tinka ir kam ne
- Tinka jums, jei turite nuolatinį prieigą prie pigios medienos arba norite nepriklausomybės nuo dujų ar elektros tinklų.
- Jei namai gerai apšiltinti ir nereikia labai didelės šilumos galios.
- Jei mėgstate ugniakuro atmosferą ir norite, kad ji būtų ne tik dekoratyvi.
- Nerekomenduojama butuose ar miestų namuose, kur nėra kamino galimybės, arba jei dažnai išvykstate ilgam.
- Jei namas labai didelis, vienas židinys gali būti nepakankamas.
- Reikia vietos sandėliuoti malkas ir priežiūros darbų - reguliarios valymo ir sistemos priežiūros.
Kainos ir investicijos
Įrenginiai dažnai kainuoja nuo 2 000 iki 6 000 eurų ar daugiau, priklausomai nuo galingumo, dizaino ir funkcijų. Lietuviškos ar lenkiškos gamybos variantai gali būti pigesni, bet reikėtų atidžiai įvertinti kokybę.
Montavimas ir techninis įgyvendinimas dažnai įsina į papildomų išlaidų, įskaitant kaminą, hidraulinį prijungimą, saugos ventilius, išsiplėtimo indą, cirkuliacinį siurblį - bendras biudžetas gali būti 4 000-9 000 eurų.
Atsipirkimas priklauso nuo ankstesnio šildymo. Pereinant nuo dujų ar elektros šildymo, investicija gali atsipirkti per 5-8 metus. Malka Lietuvoje vidutiniškai kainuoja, o 1 MWh šilumos iš malkų galima gauti 2-3 kartus pigiau nei iš elektros ar SND.
Praktiniai patarimai prieš įrengimą
Reikia pradėti nuo energetinio audito ir pasikonsultuoti su keliais montuotojais. Kiekvienas atvejis yra individualus.
Pirma - kaminas: turi atitikti skerspjūvį, aukštį, izoliaciją; seni kaminai gali reikalauti nerūdijančio plieno vamzdžio viduje.
Antra - patalpos ventiliacija: degimo procesui reikalingas oras, todėl dažnai reikalingas atskiras oro tiekimo kanalas iš lauko.
Trečia - hidraulinė integracija: gali prireikti papildomos buferinės talpyklos (200-500 litrų), vožtuvų ir automatizacijos.
Ketvirta - leidimų klausimai: Lietuvoje židinio su vandens kontūru montavimas dažnai reikalauja projekto ar deklaracijos.
Kuro klausimas: malkos ir jų paruošimas
Drėgmės lygis malkose turi būti ne didesnis kaip 20 procentų (idealus 15-18%). Šviežiai nukirstos malkos gali būti 40-60% drėgnos - jas džiovinti reikia 1-2 metų.
Kietmedžiai (ąžuolas, uosis, beržas) degina ilgiau ir suteikia daugiau šilumos, bet minkštmedžiai lengviau užsidega ir gali būti naudojami kūrenimo pradžioje. Spygliuočiai gali kaupti dervas kaminuose, todėl jų patartina vengti kaip pagrindinio kuro.
Praktinis patarimas: įsigykite drėgmės matuoklį malkoms (15-30 eurų) ir planuokite malkų sandėliavimą su bent vienerių metų atsarga.
Energetinė nepriklausomybė ir ateities perspektyvos
Židinys su vandens kontūru yra daugiau nei tik šildymo įrenginys - tai atsakas į energetinį pažeidžiamumą, kurį žmonės patyrė dėl kylančių dujų kainų ir nestabilių elektros sąskaitų.
Mediena yra vietinis kuras, mažiau priklausomas nuo geopolitikos. Jei turite savo žemę ar galimybę gauti malkų iš vietinių šaltinių, tai realus energijos saugumo elementas.
Tačiau tai nėra stebuklas: reikia laiko, darbo, nuolatinės priežiūros ir kaminų bei sistemos priežiūros.
Tiems, kurie priima tai kaip gyvenimo būdą, tai gali būti ne tik ekonomiškai naudinga, bet ir emociškai praturtinti: žiemos vakarą, sėdint prie ugniakelio, jausmas, kad šiluma plinta po visą namą, yra labai artimas žmogaus jaukumo suvokimui.
Papildoma informacija apie šildymo įrangą
Reguliuojamos sistemos su vandens kontūru dažnai naudoja šiuos komponentus: šilumokaitis, žaliosios markės deflektoriai, dvigubo degimo kapsulės, avarinio aušinimo gyvatukai, tiesioginio lauko oro padavimas į kapsules.
ECO iLINE EX kapsulės siūlo platų galių spektrą (nuo 6 kW iki 19 kW) ir pažangias sistemas, įskaitant išskirtinai švarią oro tiekimą, dvigubo degimo technologiją ir avarinį aušinamąjį gyvatuką, kuris leidžia veikti esant uždaro tipo šildymo sistemai.