„Jei man pasiūlytų vadovauti našlaičių mokyklai, su malonumu dirbčiau, bet daugiau nebegaliu derėtis su moksleivių tėvais - jie mus žudo“, - žinomam dėl savo laimėjimų profesinėje srityje amerikiečių mokytojui Ronui Clarkui prisipažino jo kolegė, mokyklos direktorė, neseniai tapusi metų valdytoja. Sukrėstas pedagogas atvirai surašė ir CNN pasiūlė visas problemas, kurios kyla mokytojams bandant rasti kalbą su moksleivių tėvais. Pasidomėjus, ar Lietuvoje mokytojai taip pat nesusikalba su mokinių tėvais, paaiškėjo, kad esama tų pačių problemų - nuolatiniai nesutarimai dėl pažymių, pasitikėjimo trūkumas, užmerktos suaugusiųjų akys prieš atžalų tinginystę ir vis aplankanti baimė netekti darbo.
Kodėl kalba su tėvais taip sunku?
Ką vaikų tėvams labiausiai norėjo pasakyti amerikiečių pedagogai? Mes esame švietimo darbuotojai, o ne jūsų vaikų auklės. Mes - išsilavinę profesionalai, kurie dirba su jūsų vaikais kasdien, ir kartais išvystame juos visai kitoje šviesoje nei jūs, tėvai. Todėl, jei duodame jums patarimą, priimkite ir apsvarstykite jį, o ne kovokite. Pasitikėkite mumis. Jei sakome, kad jūsų vaikas turi elgesio problemų, nepulkite jo ginti ir kaltinti mokytojų. Būkite partneriai, o ne kaltintojai.
Vaikai gali turėti problemų, bet nesistenkite jų apsaugoti nuo visų gyvenimo nesėkmių. Jei mes parašome mokiniui vienokį pažymį, tai yra būtent tas pažymys, kurį jis ar ji užsitarnavo. Tiesa ta, kad visada atsiranda blogų mokytojų, kurie lengva ranka suteikia aukštus įvertinimus vien dėl to, jog žino būsiantys palikti ramybėje. Geriausi mokytojai rašo žemesnius įvertinimus, nes stengiasi kelti motyvaciją. Mes irgi bijome.
Daugeliu atvejų jaučiamės vaikštantys kiaušinių lukštais dirbdami šioje švietimo sistemoje, kur mokytojams trūksta drąsos būti sąžiningiems ir reikšti savo mintis. Mes suprantame, kad mylite savo vaikus. Sutinku su viskuo, ką paminėjo amerikiečių mokytojas, ir žadu su jo mintimis supažindinti savo mokyklos valdžią, kad apsišviestų. Ir pas mus yra mokytojų, kurie rašo gerus pažymius vaikams, nes jie yra kažkieno sūnūs ir dukros, pedagogai nenori turėti problemų. O aš nepaklausiau, dėl to iš manęs atėmė vieną klasę, sumažėjo darbo krūvis.
Tėvų įsitraukimo dirva: ką rodo praktika
Įdomiausia, kad paskui, jei rašai aukštesnius pažymius, kai abiturientai laiko egzaminus, gavę rezultatus mokyklos vadovai rodo lenteles ir priekaištauja, kad mokinys metiniame trimestre turėjo 8 arba 9, o egzamino neišlaikė arba gavo žemiausią įvertinimą. Jauna pedagogė pastebėjo, kad tėvai neretai būna linkę teisinti savo atžalas ir kaltinti mokytojus. Tik ne visi noriai priima bendradarbiavimo idėją: „Pati eidavau pas tėvus prašyti, kad jie kontroliuotų, kaip vaikai ruošia pamokas, pasakydavau, ką konkrečiai jiems reikia padaryti. Kai vaikai, tėvų prižiūrimi, pasiruošdavo, tai ir rezultatai geresni būdavo.“
„Mokytojai kaltina tėvus, kad jie neateina į mokyklas, bet kai šie ateina, nelabai žino, ką daryti. Arba nori, kad būtų žaidžiama pagal jų taisykles, bet tėvai ne mokiniai, neturi vykdyti nurodymų. Svarbu iš karto nenustatyti taisyklių, ką turi daryti tėvai, atėję į mokyklą. Reikia juos jaukintis. Ką daryti, kad tėvai ateitų?“
Ji ne kartą tramdė mokytojų ir mokinių tėvų aistras dėl neteisingai rašomų pažymių. Mokytojams aiškino, kad tėvai nebūtinai yra kompetentingi spręsti apie jų vertinimo kriterijus, bet nereikia skubėti jų kaltinti nesupratingumu. Besidomintys savo vaikais tėvai turi būti priimami, ir bene geriausiai juos paveikia tie mokytojai, kurie negaili laiko vertinimo sistemai paaiškinti, prisijaukina auklėtinių gimdytojus leisdami jiems domėtis, klausti, atsižvelgdami į nuomonę. „Būna neteisybių - vienas mokytojas specialiai parašo geresnį pažymį, ir kai tėvai nusišalina, jie nebėra vaikų draugai. O mokytojams, kurie kaltinami dėl blogų pažymių, visada siūlau nepriimti to asmeniškai. Jie gali nuraminti tėvus, kad šie galbūt per daug tikėjosi iš savo vaiko.“
Kaip stiprinti pasitikėjimą ir bendradarbiavimą?
Jo manymu, lietuvių problema kita - moksleivių tėvai kaip tik per mažai domisi, ką atžalos veikia mokykloje, pedagogams trūksta jų nuomonės. „Nemanau, kad tėvai galėtų paveikti išmanantį savo darbą mokytoją dėl vaiko pažymio ar jį apkaltinti neprofesionalumu. Vis dėlto matau labiau teigiamą nei neigiamą tokių konfliktų aspektą“, - svarstė A. Pasitikėjimas gali atsirasti tik tarp bendraujančių žmonių, tačiau tam reikia laiko. „Mokykla pasitikima mažiau negu patikrintu banku, kavine ar telekomunikacijų bendrove.“
Augdamas vaikas natūraliai plečia bendravimo ribas ir tėvai lengviau atsikvepia ne taip dažnai kviečiami į mokyklines šventes ar susitikimus. Ramybė trunka tol, kol išlenda aštrūs paauglystės kampai, atsiranda priklausymo bendraamžių grupei poreikis, šalin stumiami visi suaugusieji - ir tėvai, ir mokytojai. „Manau, gerai, kad vaikus moko jauni ir nepatyrę, seni ir metodiški, tvarkingi, išsiblaškę, užuomaršos, susikaupę pedantai, talentingi žmonės ir vidutinybės, moterys ir vyrai. Kas jau kas, tėvai privalo kištis į savo vaikų gyvenimą, tik vieni neperlenkia lazdos su patarimais, paliepimais, prisitaiko ir mokosi iš savo vaikų, kiti nekvaršindami galvos prastu auklėjimu kaltina mokyklą. Visada yra saugu dalį atsakomybės naštos perkelti kitam, tai įrašyta žmogiškoje prigimtyje. Todėl strateginius klausimus ir sprendžia direktorių, darbuotojų, mokytojų, mokinių ir kitokio plauko tarybos“.
Profesionalai ir dialogo pradžia
„Dirbu prestižinėje mokykloje. Mane jau įspėjo: yra tėvų, kurie mano, kad viską žino geriau. Sukelia isteriją arba neišklausę to, ką sakai, išeina. Kai mokiniai mato tokį elgesį, ima patys siųsti mokytojus kuo toliau. Mokslininkai vis aktyviau kalba apie socialinio palaikymo naudą mokiniui, jo tėvams ir mokytojams.“
„Tėvai neturėtų sau leisti vaikų akivaizdoje žeminti mokytojo autoriteto, menkinti pedagogų, įžeidinėti. Autoritetą reikėtų kelti, žinoma, ne iliuzinį. Netgi jeigu vaikas skundžiasi blogu mokytoju, su kuriuo negali sutarti, siūlyčiau paaiškinti, kad reikia mokytis bendradarbiauti, panašiai kaip darbe su kolegomis“, - patarė psichologė R. Ką daryti, jei į mokytojo kabinetą ūžteli kovingai nusiteikę tėvai? „Rengiame seminarus, kuriuose tėvai ir mokytojai sėdi kartu. Paaiškėja, kad kartais atsakomybė už vaiką tampa futbolo kamuoliu, kurį jie nori mesti vieni kitiems.“
Įtraukimo praktika iš tėvų puses
Mokytojai skundžiasi: „Tėvai per daug iš mūsų nori.“ Ir kartu prisipažįsta, kad norėtų, kad tėvai padarytų vaikus „patogius dirbti“. Arba pataria jiems per daug nesirūpinti tuo, kas vyksta pamokų metu, nes jie yra profesionalai. Bet tai veda į konfliktą.
- Skatinti tėvus dalyvauti pamokų planavimo procese ir vertinimo paaiškinimuose.
- Aiškiai išdėstyti vertinimo kriterijus ir jų taikymo taisykles.
- Organizuoti bendrus seminarus, kur tėvai ir mokytojai mokosi bendradarbiauti.
| Klausimas | Siūlomas veiksmas | Nauda |
|---|---|---|
| Kaip elgtis dėl sunkio pažymių? | Įtraukti tėvus į vertinimo paaiškinimą | Padidėjęs pasitikėjimas, mažiau konfliktų |
| Kaip įtraukti tėvus į mokyklą? | Organizuoti reguliarų dialogą ir atviras duris | Geriau suprantama mokyklos kultūra |