Įsivaizduokite seną obelį, kurios kamieną puošia gilios laiko ir gyvenimo išraižytos žymės. Tokios žaizdos liudija apie stiprias audras, šalčius ar neatsargią žmogaus ranką. Ir nors medžiai nešaukia iš skausmo, kiekvienas jų pažeidimas - tarsi atvertas vartai puviniui, grybams ir ligoms. Ar įmanoma padėti vaismedžiui išgyti, kai jo žievė sužeista, o vidiniai sluoksniai - pažeidžiami? Taip, tačiau tam reikia žinių, kantrybės ir atidos. Medžių žievė atlieka ne tik apsauginę funkciją, bet ir yra gyvybiškai svarbi vaismedžio sveikatai. Ji saugo gležnas vidines ląsteles, kurios yra tarp žievės ir kietos medienos, o būtent šios ląstelės užtikrina medžio augimą bei gyvybės procesus. Šios ląstelės perneša maisto medžiagas ir kasmet sukuria naują medienos sluoksnį, kuris vėliau padeda nustatyti medžio amžių.
Tačiau sužeidus šiuos jautrius audinius, vaismedis gali susidurti su rimtomis problemomis. Natūraliai sveikas medis gali pats užgydyti smulkesnes žaizdas, tačiau didesnėms žaizdoms, kur matoma vidinė mediena, reikia daugiau laiko ir specialių priemonių. Užgijimo procesą galima paspartinti, kai žaizdos kraštai aštriu peiliu gražiai nulyginami, o plika mediena ištepama impregnuojančia medžiaga, tokia kaip karbolineumas (akmens anglių degutas). Jei medžio žaizda nėra tinkamai prižiūrima, joje gali įsiveisti kenksmingi grybai, kurie sukelia medienos puvimą. Gilioms žaizdoms, kurios jau yra užleistos, būtina atidžiai išvalyti puvinio paveiktas dalis. Naudodami kaltą ar kitą įrankį, pašalinkite sugedusią medieną, o skylės sieneles ištepkite derva, kad sustabdytumėte tolimesnį puvimo procesą. Skylę galima užpildyti smėlio ir cemento mišiniu. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad gydant medžio žaizdas, derva ar karbolineumas neturėtų liestis su gyvomis ląstelėmis, nes tai trukdys jų veiklai.
Dažnai vaismedžiai turi vidinių žaizdų, kurios plinta po žieve ir gali būti šakų ar kamieno lūžimo priežastimi. Pagrindinė tokių žaizdų priežastis yra mūsų klimatui būdingi šalčiai, tačiau joms atsirasti gali turėti įtakos ir saulės nudegimai ar vabzdžių pažeidimai. Kaip gydyti medžių žaizdas, kurios yra paslėptos po žieve? Senuose soduose dažnai galima rasti vaismedžių su didelėmis drevėmis, kurios laikui bėgant didėja ir silpnina medžio kamieną. Jei tokių drevių nesutvarkysite, vaismedis gali sunykti. Vienas iš būdų, kaip gydyti medžių žaizdas su giliomis drevėmis, yra išgręžti skylę drevės apačioje, kad būtų galima ją išvalyti vandeniu. Po to drevės vidų galima padengti derva ir užpildyti žvyro bei cemento mišiniu. Be tinkamo žaizdų gydymo, svarbu reguliariai prižiūrėti vaismedžius, genėti sausas šakas, tręšti ir taisyti dreves.
Re: Žaizdos. Alyvmedyje man nerimą keltų žaizdos kraštai - bet tai tik korekcijų reikalas. Klevo atveju - neužgijusios medienos dėmės, na ir tie balti taškeliai, jei tai pelėsis. Bet jis - saprotrofas, taigi valgo negyvą organiką, nors skatina netiesiogiai ir gyvos irimą. O va tas medienos dėmėtumas... Turėjau didelį mūsų klevą. Kasėm su Skirpstu, įveikėm pusę, po to su tėvu, pasitelkę domkratą šiaip ne taip iškėlėm. Gražus buvo, „dviragis toks“ (besišakojantis į du kamienus). Sužaliavo gražiai, prigijo. Bet per vidurį buvo toks pat dėmėtas kelmelis (nupjautas pagrindinis kamienas). Po to atmirė vienas „ragas“. Tada daug dirbau tiesiniu šlifuokliu vgalydamas. Klevas ne iš tokių piršto storio, o rankos su gerai pamankštintais bicepsais, na ne kultūriosto, šiaip standartinio sportuojančio vyruko. Šlifuokliu dirbta daug. Lyg padėtis ir pagerėjo, bet rudeniop atmirė ir kitas „ragelis“. O žaizdas traukė gal ne taip aktyviai, bet traukė.
Re: Žaizdos. Aš taip pat manau. Tuo labiau, kad jo tiek pavasarį, tiek ir vasarą turbūt net negenėsiu. Gal šiek tiek šakeles palankstysiu, bet jokių žirklių nenaudosiu. Taip pat aišku jo laukia ir pavasarinis persodinimas. Žodžiu,, stebėsim toliau.
Re: Žaizdos. Kadangi tą medį mačiau ir anksčiau, kai dar nebuvo tokių gijimo pasiekimų tai galiu drąiai sakyt- ši žaizda yra tikrai retas sėkmingas atvejis. Kuo reikėtų pasirūpinti, kad kol ji gis ir visiškai užsitrauks, po ja esanti mediena nepradėtų irti. Nes tada turėsi savo klevo kamiene uždelsto veikimo bombą. Jei ten įsitvirtins koks grybelis, mediena irs ir po žieve. Ir vieną dieną, greičiausiai pavasarį po poilsio laikotarpio, medis pradės sprogti ir netikėtai uždžius dar lapams nepasiekus galutinio dydžio (tipiškas įsisenėjusių pasislėpusių infekcijų galutinio pasireiškimo požymis).
Re: Žaizdos. Mes, kiek pastebėjau, labai nelinkę profilaktiniam savo augintinių purškimui augalų apsaugos priemonėmis. O gal veltui? Juk neturi medis jau pradėt negaluot, kad mes susirūpintum. Re: Žaizdos. Dar vienas atvejis - laisvai auganti žvaigždinė magnolija. Šiaip ji žaizdas traukia gerai (pirma nuotrauka), bet tokia temperatūrų kaita jai nėra įprastas dalykas. Re: Žaizdos. Galbūt ir ne į temą, bet dar didesnę problemą esu pastebėjęs su aktinidijomis. Jų nemaža dalis ūglių lygiai taip pat pajuoduoja, o galiausiai ir tos viršūnės nudžiūva, arba ant jų taip ir lieka tokie didžiuliai randai. Taip pat į sunkiai gyjančių augalų sąrašą įtraukti norėčiau gudobeles ir kiek anksčiau kitoje temoje jau aptartus šaltalankius. Re: Žaizdos. Jei dėl aktinidijų kalba eina apie šiuos metus, tai jų paskutinis sprogimas buvo vėlyvas, ūgliai nespėjo sumedėti ir po tų stiprių ankstyvųjų šalnų nušalo. Visai ne seniai per vieną iš atšilimų saviškes nugenėjau. Žiemą ir vidurvasarį joms tai daryti geriausia, nes iš šiais laikotarpiais padarytų žaizdų neteka sultys ir augalas nesenka. Tai va, begenint pastebėjau, kad kai kurios šakutės su visais nušalusiais pumpurais, nors jų apatinėje dalyje kai kur žievė ir gyva, bet ne pumpuro susidarymo vietoje. teko išpjaut iki pagrindų. Dailioji ir margalapė aktinidijos - ganėtinai atsparios šalčiui kai yra ramybės būsenoje ir sumedėjusios. Bet žolinės jų dalys žūva kai yra menkiausias minusas. Jei tokios dalys nepašalinamos - susidaro šabakštos. Jei iš vynuogės galima padaryti bonsą, tai kodėl negalima iš aktinidijos? Čia tik stiliaus pasirinkimo ir technikos pritaikymo klausimas. Taip, aktinidijų kalius, užtraukiantis žaizdas, būna labai išvešėjęs. Ir nors auga greitai, bet apaugęs žaizdą sudaro gerai matomą randą.
Re: Žaizdos. Kaštonas wrote: Bet manyčiau teks kurį laiką palaukti kol kamštinio klevo kalius susilygins su žieve. Re: Žaizdos. Daugeliu atvejų užgijusi žaizda niekada nesusilygina su sveika žieve. Juk randas yra randas - nesvarbu, gyvūno ar augalo. Šiuo atveju visi kamštinius žievės darinius turintys medžiai turi pranašumą - kamštis paslepia buvusį sužalojimą geriau nei lygi iš kaliaus susiformavusi žievė. Re: Žaizdos. Pati sėkmingiausia mano ligi šiol matyta viršūninė natūraliai besitraukianti žaizda. Šakutė virš jos pati gražiai pereina į viršūnę. Beliks tik išdrožt pradedantį trūnyti kelmą ir per metus kitus taip stipriai augantis kalius paslėps viską. Re: Žaizdos. Žinau, ne pats tinkamiausias laikas persodinimams, bet neiškenčiau ir parsinešiau iš paupio įdomios formos ąžuoliuką apie 50 cm aukščio. Pasodinau į didelį kibirą su skylėm dugne ir šonuose, žodžiu, kaip vazonas medelynuose. Re: Žaizdos. Kad tas pažeidimas jau bebaigiąs gražiai užsitraukti, tik mažas plyšiukas belikęs. Palikčiau taip, kaip yra, tik tą žaizdą į saulę (pietus) atsukčiau - spinduliai geriau nei kas kitas iššvitins kenkėjus iš to mažo belikusios žaizdos plyšiuko. Laukiame pavasarėjančių dienų!
Jei matote, kad kiškiai apgraužė jaunų vaismedžių šakas, jas nukirpkite iki pumpuro ar šoninės šakelės, pašalindami visą pažeistą šakos dalį. Šaką reikia kirpti taip, kad virš pumpuro arba šoninės šakelės liktų maždaug 0,5 cm kelmelis. Daugiau žalos padaroma, jeigu kiškiai apgraužia medžių kamienus. Jeigu žievė ir brazdas nugraužtas iki medienos aplinkui visą kamieną - galima laikyti, kad medis žuvęs ir jį anksčiau ar vėliau reikės pašalinti. Jeigu padaryti tik paviršiniai žievės pažeidimai, jie greitai užsitrauks ir jų galima netgi negydyti, tačiau jei pažeisti dideli žievės plotai ir padarytos gilios žaizdos, jas būtina nedelsiant užtepti moliu, taip pat tinkama priemonė yra „apibintuoti“ žaizdą maistine plėvele: ją reikia sukarpyti maždaug 10 cm pločio juostelėmis ir jomis aptvarstyti žaizdas. Žaizdos kraštų negalima apipjaustyti ar nulyginti. Molis arba tvarstis apsaugos apnuogintus audinius nuo išdžiūvimo. Kai tai atliksime, medį galima palikti savaiminiam gijimui. Tą patį gydymą reikia pritaikyti ir žaizdoms, atsiradusioms nuo saulės ir šalčio poveikio, vadinamiems žiemospirgiams. Iliustracijoje apačioje parodytas klasikinis medelio pažeidimas, kai juo tinkamai nepasirūpinama rudenį ar žiemą. Pažeidimas, užfiksuotas nuotraukoje, yra kelių metų senumo, nes žaizdos kraštai jau gyjantys. Medžio kamienas, pažeistas žiemospirgų. Reikia pažymėti, kad jeigu kiškiai apgraužia tik vaismedžius ir kai kurias dekoratyvinių medžių rūšis, pvz.: tulpmedžius, tai žiemospirgiai neaplenkia nei dekoratyvinių, nei sodo medžių.
Kita labai rimta problema yra medžių pririšimas arba įvairūs aprišimai. Reikia žinoti, kad bet koks pririšimas nėra amžinas, todėl reiktų nepatingėti ir įvairius aprišimus, pririšimus bent porą kartų metuose patikrinti. Kadangi medis yra gyvas, jis auga, storėja ir bet kuris aprišimas vieną dieną tampa užsmaugimu. Turbūt kiekvienam iš mūsų nors kartą teko matyti į šaką ar į kamieną įaugusią virvę ar vielą. Taip pat būtina įsidėmėti, kad po virve ar dirželiu, kuriais pririšami medžiai, visada reikia padėti amortizuojančios medžiagos, kaip iliustracijoje apačioje parodyta raudonos spalvos tinkleliu - kad medžiui judant virvė netrintų jo žievės. Tam pakanka maždaug 10 cm pločio amortizuojančios medžiagos juostos. Kamieną privaloma apsukti amortizuojančia medžiaga, kuri apsaugotų žievę nuo sužalojimo.
Medis yra optimali statybinė medžiaga, be kurios statyboje neįmanoma išsiversti. Tačiau tinkamai neapdorotą medieną veikia daugybė aplinkos veiksnių - drėgmė, saulės UV spinduliai, pelėsis, grybai, techniniai kenkėjai. Siekiant prailginti medienos patvarumą ir atskleisti pačias geriausias jos estetines savybes, šią medžiagą reikia tinkamai apsaugoti. Šiame straipsnyje „Lankavos“ dažų skyriaus darbuotojai pataria, kaip efektyviai apsaugoti ir dekoruoti medinius paviršius. Jei darbus atliekate lauke, pasirinkite tinkamą laiką: oras turi būti ne vėjuotas ir sausas.
Prieš gruntuodami paviršių medienos apsaugos priemonėmis, patikrinkite, ar jis sausas, švarus, nepažeistas grybinių ydų ir kitų kenkėjų. Jei reikia - nušveiskite, nušlifuokite, pašalinkite senų dažų likučius. Gruntavimas sustiprina medinio paviršiaus drėgmės barjerą, pagerina apsaugą nuo grybinių ydų bei UV spindulių ir gerai paruošia paviršių tolesniam apdorojimui. Dažytas paviršius turėtų būti dengiamas 2 arba daugiau kartų. Dviem sluoksniais padengtas paviršius yra atsparesnis atmosferos poveikiui, patvaresnis ir tolygesnio atspalvio. Po kiekvieno sluoksnio paviršiaus atspalvis taps sodresnis ir užtikrins geresnę apsaugą.
Iš plačios medienos apsaugos priemonių pasiūlos išsirinkti tas, kurios didžiausiai apsaugo, bet kartu veikia sąlyginai švelniai žmogaus sveikatai ir aplinkai. Tinkamas medžiagos parinkimas prailgins medienos atsparumą ir jos estetinę išvaizdą. Visiems darbams sako: rinktis profesionalų pagalbą. Visas medienai reikalingas priemones įsigysite užsukę į UAB „Lankava“ dažų skyrių, profesionalūs konsultantai suteiks daugiau informacijos. nr. Nepriklausomai nuo žaizdų dydžio, vaismedžiams pavojų kelia net ir menkiausi pažeidimai: ligos ir kenkėjai kelia riziką augimui ir derliui. Sumažinti žalą galima tinkamai prižiūrint, todėl dalijamės patarimais.
Svarbi prevencija: žaizdų prevencija, periodinis kamienų balinimas, apsaugos priemonės nuo graužikų bei kiškių, nuolatinė sodo priežiūra ir apžiūra. Vaismedžius vertėtų periodiškai apžiūrėti, pastebus mažas žaizdas jas užgydyti lengviau nei dideles. Žaizdas reikia tinkamai paruošti: atsargiai apipjaustyti negyvas žievės dalis, nuvalyti pažeistas vietas, dezinfekuoti ir naudoti tinkamas priemones. Kovojant su didelėmis žaizdomis gali padėti viela su lentelėmis, kurios nepažeis kamieno, o skiepijimas ūgliais gali būti efektyvus sprendimas. Liaudiškos priemonės - rūgštynės vasaros metu - taip pat kartais naudojamos, tačiau svarbu reguliariai kartoti procedūras. Augant augalams, žaizda gali atsirasti dėl mechaninių pažeidimų, saulės ar šalčio poveikio, todėl laikykite žaizdas prižiūrėtas ir apsaugotas.
Žemiau pateiktos rekomendacijos apie konkrečius žaizdų gydymo atvejus su tikslinimais - balinimas, apsauginės priemonės, skiepijimas, šarvavimas virvių, amžinai sargant augalų šakas, bei mechaniniai būdai, kaip apsaugoti kamieną nuo pažeidimų. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad mikroorganizmų ir grybelių buvimas gali suprastinti medienos ilgaamžiškumą. Pelėsiai bei grybai gali įsikurti ten, kur yra drėgmė ir prasta oro apykaita, todėl svarbu vėdinti ir reguliariai valyti paviršius. Žmogus, kvėpuodamas užkrėstu pelėsių, grybų sporomis oru arba per odą, akis yra alergizuojamas, ir gali užsikrėsti įvairiomis sunkiomis ligomis.
tags: #uzaugusios #medienos #zaizdos