Energiškai efektyviems pastatams, kitaip negu manoma, nepakanka storesnių „kaulinio“ sluoksnių. Neabejojama, kad kas kelerius metus griežtėjant energinio efektyvumo reikalavimams rinkoje atsiras vis naujų termoizoliacinių medžiagų. Architektų biuro „Kubinis metras“ įkūrėjo architekto Vitalijaus Avreicevičiaus teigimu, kalbant apie energiškai efektyvius pastatus svarbu įvertinti ne tik pačią šiltinimo medžiagą, bet ir tai, iš ko pastatytas konstruktyvas, kaip bus tvirtinama termoizoliacinė medžiaga ir pan. Nuo visa to ir priklausys, kokio storio šiltinimo medžiagos sluoksnio prireiks.
Įprastai mūro, silikatinių blokų ar plytų siena šiltinama 30 cm storio pilkojo polistireninio putplasčio neoporo ar mineralinės vatos sluoksniu. Šiltinant poliuretano plokštėmis, kurių viduje yra ne oras, o pentano dujos, pakanka 15 cm storio šiltinimo sluoksnio. Poliuretano plokštės šilumos laidumo koeficientas - 0,020 W/(m∙K), o pilkojo polistireninio putplasčio - 0,032 W/(m∙K). Racionaliausias sprendimas statant energiškai efektyvius pastatus, architekto įsitikinimu - poliuretano arba fenolio putų plokštės.
Storesnis nei 30 ar 35 cm šiltinimo sluoksnis - neracionalus sprendimas, neturintis įtakos būsimai energinio naudingumo klasei. Jei statomas energiškai efektyvus karkasinis namas, jį įprasta šiltinti 35 cm storio mineralinės vatos sluoksniu. A+ energinio efektyvumo klasės namą pristačiusi „Kubinio metro“ komanda gali patvirtinti: storesnis nei 30 ar 35 cm šiltinimo sluoksnis - neracionalus sprendimas, neturintis įtakos būsimai energinio naudingumo klasei.
Neabejotinas tokių putų pranašumas - pavyzdžiui, šiltinant stogą, mat pakanka perpus mažesnio izoliacijos sluoksnio, negu naudojant mineralinę vatą. Vėdinamiesiems fasadams L. Pašnekovas yra susidūręs ir su nanotechnologijomis. Šiltinant A klasės pastatą buvo naudojama mineralinė vata - užsakovai norėjo ekologiškos termoizoliacijos medžiagos. Šlaitinius stogus, anot L. Rinkevičiaus, jo įmonės specialistams dažniausiai tenka šiltinti mineraline vata, plokščiuosius - polistireniniu putplasčiu arba poliuretano plokštėmis, papildomai naudojant specialias montavimo putas.
Įmonių pasirinkimai šiltinimo sprendimuose dažnai sutampa su specifikomis: plokštų stogams rekomenduojama naudoti pilkojo poliuretano plokštės, o storius sluoksnis turi būti derinamas prie konstrukcinių sprendimų ir energinio naudingumo tikslo. Mineralinė vata vis dar dažnas pasirinkimas dėl ekologijos ir atsparumo ugniai, o poliuretano plokštės suteikia itin mažą šilumos laidumo koeficientą, kas leidžia sumažinti sluoksnio storį.
Priklausomai nuo fasado tipo ir vėdinimo sprendimų, gali būti taikomos skirtingos izoliacijos konfigūracijos. Pavyzdžiui, šlaitiniams stogams dažnai užtenka mažesnio izoliacijos sluoksnio, o vėdinamas fasadas reikalauja specifinių medžiagų derinio. Statybų rinkoje taip pat pastebimas nanotechnologijų poveikis, kai pažangių sprendimų deriniai gali pagerinti medžiagų pasiskirstymą ir šilumos pasipriešinimą net ir su mažesniu sluoksniu.
Siekiant užtikrinti geriausią naršymo patirtį, pasirinktiems gaminiams dažnai suteikiama galimybė apžvelgti skirtingus storio variantus, kaip, pavyzdžiui, Paroc ROS 30 akmens vata plokštiems stogams, 50-160 mm, arba KNAUF Climowool DF35 ruloninė mineralinė vata. Šie variantai siūlo skirtingus šilumos laidumo koeficientus ir skirtingą atsparumą apkrovoms, leidžiančius prisitaikyti prie konkrečių projektų poreikių.
tags: #universalios #mineralines #vatos #plokstes #pirmas #sluoksnis