Mokinių mokymosi pasiekimų ir pažangos vertinimas yra mokyklos ugdymo turinio dalis ir turi derėti su keliamais ugdymo tikslais. Mokykla, vadovaudamasi teisės aktais ir mokyklos susitarimais, parengia Mokyklos mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo tvarkos aprašą. Mokykla numato, ar mokinių pasiekimams ir pažangai vertinti ar įvertinti bus naudojami: pažymiai (10 balų vertinimo sistema), komentarai, kaupiamieji taškai, aplankas (e. portfelis, e. Vertinimo būdų mokantis pagal dalykų programas).
Teisinis pagrindas ir vertinimo tikslų dermė
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija tvirtina formaliojo švietimo bendrąjį ugdymo turinį ir mokinių pasiekimų vertinimą reglamentuojančius dokumentus. Nustato pasiekimų vertinimo tvarką mokiniui baigiant vidurinio ugdymo programas. Vertinimo tvarkos tikslas - užtikrinti, kad įvertinimai atspindėtų mokinio pasiekimus, būtų skaidrūs ir teisingi. Vertinimo proceso dermės su teisės aktais siekia užtikrinti, kad vertinimai atitiktų įstatymų keliamus reikalavimus ir mokyklos vidinę tvarką.
Formuojamasis, apibendrinamasis ir tarpinis vertinimas
Formuojamasis vertinimas - mokinio pažangos skatinimui, stebėjimui ir vertinimui ugdymo procese teikiamas grįžtamasis ryšys, padedantis mokiniui gerinti mokymąsi, nukreipiantis, ką dar reikia išmokti, leidžiantis mokytojui pasirinkti veiksmingiausius ugdymo metodus. Viena iš formuojamojo vertinimo dalių yra esamos situacijos įvertinimas, kuris padeda mokytojui suprasti, ką mokiniai jau moka ir geba, kaip toliau planuoti ugdymą.
Apibendrinamasis vertinimas - juo patvirtinami mokinio pasiekimai, baigus temą, skyrių, kursą, modulį, programą. Priešmokykliniame ugdyme apibendrinamuoju vertinimu įvertinami vaiko pasiekimai, baigus programą. Pagal poreikį taip pat galima taikyti tarpinį vertinimą.
Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo vertinimo įtaka
Pradiniame, pagrindiniame ir viduriniame ugdyme apibendrinamasis vertinimas sukuria sąlygas konstruktyviai kelti ugdymo tikslus ir pa(si)rinkti tinkamus mokymo ir mokymosi būdus, pateikti pasiekimų įrodymus mokiniui, vaiko atstovams pagal įstatymą. Vidiniu apibendrinamuoju vertinimu mokytojas apibendrina mokinio mokymosi pasiekimus, jo rezultatus fiksuoja pažymiu ar kita forma. Išoriniu apibendrinamuoju vertinimu užtikrinamas patikimas, duomenimis grįstas ugdymo proceso grįžtamasis ryšys, leidžiantis informuoti bendruomenę apie nacionalinius švietimo tikslus.
Gairės dėl aplankų, portfelių ir vertinimo lygių
Pradinio ugdymo programoje mokinių pažangai ir pasiekimams fiksuoti ir vertinimo informacijai pateikti naudojami pasiekimų lygiai, vertinimo aplankai. Šiuos aplankus, mokytojo padedami, mokiniai mokosi sudaryti patys, taip įsivertindami pasiekimus. Pradinio ugdymo metu mokinių pasiekimai pažymiais nevertinami. Visi egzaminai yra valstybinių. Lietuvos kontekste egzaminai prisitaiko prie valstybinių reikalavimų per bendrąsias programas.
Valstybiniai brandos egzaminai ir jų struktūra
Visus valstybinius brandos egzaminus sudaro II dalys. Pirmąją dalį sudaro užduotys, kurių taškų skaičius priklauso nuo dalyko (kai kuriais atvejais - 30 arba 40 taškų). Antroji dalis yra 60 taškų užduočių. Brandos egzaminas laikomas išlaikytu surinkus 35 taškus iš 100. Nuo 2013 metų VBE užduotys ir jų vertinimas yra kriteriniai. Nuo 2024 m. mokslo metų VBE rezultatas yra priskiriamas slenkstiniams lygiams: patenkinamam, pagrindiniam, aukštesniajam, bei kai kuriais atvejiais - išskirtiniams. Mokiniui leidžiama laikyti brandos egzaminą, jei jo metinis įvertinimas yra ne mažiau kaip patenkinamas. Brandos atestatas laikomas išduotu, kai mokyklai įregistruojami Diplomų, atestatų ir kvalifikacijos pažymėjimų registre, suteikiant registracijos numerį. Absolventai, laikydami brandos egzaminus, įgyja vidurinį išsilavinimą ir gauna skaitmeninius atestatus nuo 2024 metų.
Vertinimo praktika ir kokybės užtikrinimas
Mokyklos vadovas įsakymu patvirtina leidimą laikyti brandos egzaminą. Mokyklos steigėjo administracijos padalinys analizuoja vertinimo informaciją mokyklose ir ja remiasi priimdamas sprendimus. Vertindamas mokyklos darbo veiksmingumą, atsižvelgia į sociokultūrinį kontekstą. Užtikrina, kad išorinio mokinių pasiekimų vertinimo tvarka būtų derinama su mokykla ir mokytojais.
Duomenų skaitmenizavimas ir pažymėjimų perdavimas
Nuo 2023 m. gegužės 1 d. pažymėjimų ir brandos atestatų paskutinėje lentelėje nurodytas skaitmeninis kodas ir QR kodas. Brandos egzaminus išlaikę Lietuvos mokyklų abiturientai nuo 2024 m. gaus skaitmeninius brandos atestatus lietuvių ir anglų kalbomis. Atestatai laikomi išduotais, kai įregistruojami Diplomų, atestatų ir kvalifikacijos pažymėjimų registre, o Notariškai tvirtinant autentiškumą - pasirašo mokyklos vadovas ir įspaudu patvirtinami. Tokios priemonės užtikrina, kad pažymėjimai būtų lengvai prieinami mokiniams ir tėvams.
Taikomosios išvados ir praktiniai aspektai
Vertinimo procesas turi būti aiškus ir darnus su mokyklos tvarka bei teisės aktais. Svarbu laikytis principo, kad vertinimai nėra tik kalbant apie formalius kriterijus, bet apima ir visų suinteresuotų šalių interesų suderinimą. Naudojant elektroninius aplankus ir skaitmeninius pažymėjimus, užtikrinamas sklandus informacijos perdavimas tarp mokinių, tėvų ir mokyklos.
Atliekant vertinimą, svarbu atsižvelgti į visą pateiktą dokumentaciją ir jos tarpusavio santykį. Teismai pabrėžia turiningojo vertinimo principą, kai reikia įvertinti ne tik atskiro dokumento turinį, bet ir jo kontekstą bei susijusių dokumentų visumą.