Mediena naudojama beveik visose pramonės šakose: iš jos gaminami įvairiausi dirbiniai. Tačiau ne kiekvienas medis viskam tinka. Iš medienos spalvos dažnai galima nustatyti medžio veislę, kokybę, amžių ir kt. Juo senesnis medis, juo jis tamsesnis. Sveikos medienos spalva yra vienodo intensyvumo. Įvairios dėmės bei skirtingos spalvos juostos - ženklas, kad ji pradėjo pūti. Tekstūra vadinamas medienos raštas, kurį sudaro metinės rievės ir šerdies spinduliai.
Medienos drėgnumas - tai medienoje esančio vandens svorio ir medienos svorio santykis, išreikštas procentais. Santykiniam drėgnumui nustatyti imamas drėgnos medienos svoris, o absoliučiam drėgnumui - absoliučiai sausos medienos svoris. Mediena, kurios absoliutus drėgnumas didesnis kaip 23 % (t.y. vanduo sudaro daugiau kaip 23 % bendro medienos svorio), vadinama drėgna. Jei absoliutus drėgnumas svyruoja apie 18 % - sausa. Drėgna mediena yra silpnesnė, greičiau lūžta. Mediena džiūdama išsikraipo: nevienodai susitraukia įvairiomis kryptimis. Mažiausiai ji traukiasi išilgai, o daugiausia - skersai skaidulų. Paprastai mediena deformuojasi tol, kol jos drėgnumas neviršija 30 %.
Išpjautos iš žalio medžio lentos džiūdamos išsklaido kraštus į išorę nuo šerdies, mat toliau nuo jos esantys sluoksniai džiūdami traukiasi labiau nei pati šerdis. Mediena blogai praleidžia drėgmę ir šilumą, daug geriau - garsą. Iš garso, girdimo stuksenant medieną, galima nustatyti jos sveikumą bei sausumą. Sausa mediena skamba grynu, metalinį atspalvį turinčiu garsu.
Mechaninės medienos savybės. Mechanines medienos savybes apibūdina jos atsparumas arba sugebėjimas pasipriešinti išorinių jėgų poveikiui. Tai būtų stiprumas, kietumas, tamprumas, lankstumas, skalumas. Mediena priklauso prie anizotropinių medžiagų, t.y. Stiprumas arba atsparumas - tai sugebėjimas pasipriešinti išorinių jėgų poveikiui. Nelygu kokia apkrovų kryptis ir išsidėstymas, mediniai elementai gali būti gniuždomi, tempiami, lenkiami, skeliami. Mediena yra atspari gniuždymui išilgai pluošto skaidulų. O gniuždoma skersai skaidulų 5-10 kartų mažiau atspari. Medienos atsparumas lenkimui priklauso nuo jos veislės ir drėgnumo. Drėgną medieną lengviau sulenkti, ji ne taip greitai lūžta. Taigi iš tokios medienos daromos sijos, ilginiai, gegnės ir t.t. Perdžiūvusi arba papuvusi mediena yra trapi. Tokią medieną galima pažinti iš lūžio: lūžio vieta paprastai būna beveik statmenai dantyta. Šiuo atveju lūžio vietos dantytumas yra kur kas mažesnis. Mediena gali būti tempiama išilgai pluošto (skersai pluošto tempiamos medienos atsparumas sudaro tik 5 %), bet ypatingos praktinės reikšmės ši medienos savybė neturi: tempiant veikiau įskils įtvirtinimo vieta, negu nutrūks mediena.
Medienos stiprumą lemia drėgnumas. Padidėjus drėgnumui 1 % (riba nuo 8 iki 23 %) gniuždomos ir lenkiamos medienos atsparumas sumažėja maždaug 4-5 %. Be to, didelę įtaką turi šakos, plyšiai, netaisyklingas pluošto pasiskirstymas ir t.t. Mediena yra labai skali, todėl iš jos gaminamos skiedros stogams dengti, skalos, naudojamos tinkuojant, balanos, šulai statinėms ir kt. Dėl skalumo medieną lengva apdoroti kirviu. Skalumas priklauso nuo pluoštų krypties, drėgnumo, šakotumo ir kitų savybių. Gera medienos savybė yra ta, kad į ją galima įkalti vinį, įsukti medsraigtį ir t.t. Kalama vinis praskleidžia ir iš dalies perpjauna medienos pluoštą. Dėl pluošto tamprumo vinis užspaudžiama ir reikia panaudoti tam tikrą jėgą norint ją ištraukti. Lygiagrečiai su pluoštu įkaltą vinį ištraukti lengviau (maždaug 25 %), negu įkaltą statmenai pluoštui.
Būtina nusimanyti ir apie medienos kietumą. Išilgai skaidulų ji kietesnė, negu skersai jų. Nuo drėgmės mediena minkštėja. Be to, jos kietumas labai priklauso nuo medžio veislės. Prof. Duodama įvairi standartais, žinybinėmis instrukcijomis ir kitais privalomais dokumentais reglamentuota informacija apie medienos ir jos medžiagų rūšis, matmenis, kokybę.
Ištraukos iš knygos „Medienos savybės“ iliustruoja, kad mediena pasižymi spalva, tankiu, drėgmės pokyčiais, skirtingomis tekstūros ir kvapo savybėmis. Spalvė priklauso nuo klimato sąlygų, amžiaus, augimo sąlygų bei laiko poveikio. Tekstūra atsiranda iš metinių rievių ir šerdies spindulių pabaigoje. Kvapas keičiasi laikui bėgant; šviežia mediena kvepia stipriau, džiūnant - mažėja.
Trešnė: augamas ir vertinamas augalas Lietuvos soduose
Be kokio medžio sodas - ne sodas? Be obels, be kriaušės, be vyšnios... Be trešnės! Trešnės yra ypač mėgstamos, naujai veisiamuose soduose populiarumu lenkia vyšnias. Nors vyšnios yra sodo klasika, tačiau konservuoti mėgsta ne visi, užtat paperka trešnių saldumas, uogų dydis. Paprastai trešnė - didelis medis, kuris gali užaugti iki 15-30 m, tačiau yra ir mažesnių veislių, užtikrinančių kompaktišką dydį.
Žemaūgės trešnės gali būti skiepytos į žemaūgį poskiepį, leidžiančios auginti kompaktiškai net mažesniuose sklypuose. Žemaūgio poskiepio šaknys jautrios šalčiui, todėl žiemomis reikia papildomos priežiūros. Dažnai pasakojama, kad sodinuką geria įsigyti su smulkiosiomis šaknėlėmis ir lygia kamiene be žaizdų. Trešnės sparčiai auga; patartina iš karto nugenėti vainiko liemenį ir laikytis nuoseklios formavimo praktikos.
Trešnėms svarbu dirva - derlingas priemolis arba priesmėlis, pH 5,5-7.0. Sodinimo laikotarpis - pavasaris; jei sodinate rudenį, rekomenduojama rinktis vazonuotus sodinukus. Duobė turi būti didelė, suformuotas kauburiukas šaknims, žemė turi būti permaišyta su organinėmis trąšomis. Pirmų metų priežiūra apima nuolatinį grunto drėgmės stebėjimą ir atsargų laistymą. Pavasarį trešnėms patariama tręšti fosforo ir kalio junginiais.
Trešnės genėjimas: dažniausiai patartina po žydėjimo arba liepos-rugpjūčio mėnesiais. Genėjimo principas: iliustruojantys supaprastinti patarimai - kaip sumažinti ploto, pasiekti optimalų vainiko formavimą. Trešnės ligos ir kenkėjai: dažniausiai pažeidžia amarai ir vyšninės muselės, o apsauga - insekticidai pavienėmis fazėmis (prieš žydėjimą, po žydėjimo ar po derliaus nuėmimo). Kryžmadulkės užtikrina geresnį derlių, todėl rekomenduojama auginti kelias veisles šalia vienos kitos.
Veislės: Lapins, Sunburst, Stella - savidulkės veislės. Nors kai kurios veislės derlingesnės, būtina turėti bent vieną kitą žydinčią veislę šalia. Trešnė „Kordia“, „Burlat“, „Vega“, „Karina“ ir kt. - platus pasirinkimas, atsižvelgiant į derėjimo laiką, atsparumą ligoms, vaisių dydį ir skonį. Sodinant svarbu laikytis atstumų ir pasirinkti tinkamą poskiepio bei tipą, kad derlius būtų gausus ir nuoseklus.
„Raintree“ medelyno vyšnių auginimo vadovas!
Trešnės yra vertingos dėl jų maistinių medžiagų gausos: provitaminai A, B grupės vitaminai, C ir P; mineralai - geležis, kalis, kalcis, magnis, natris ir fosforas. Jose esantys kumarinai ir oksikumarinai gali normalizuoti kraujo krešėjimą. Tamsiai raudonos uogos turtingos antocianų ir karotinoidų, kurie stiprina kraujagyslių sieneles. Trešnės teigiamai veikia odą ir sumažina skausmus, pagerina kitų organų veiklą ir virškinimą. Dėl savo pluoštinės medžiagos trešnės gali būti naudingos šalinant disbiozę ir gerinant žarnyno veiklą. Sultys gali būti vartojamos virškinimo sutrikimams ar anemijai.
Tamsiai vyšninėse trešnėse gausu antioksidantų; suvartojant tam tikrą kiekį per dieną, gali būti naudinga širdies ir kraujagyslių sistemai. Trešnėse esantys fruktozės procentas yra didesnis nei vyšnioje, todėl jos tinka cukriniu diabetu sergantiems asmenims, tačiau reikia laikytis saiko. Dažnai trešnės dedamos į šviežias salotas, desertus, sultis ir kompotus. Rekomenduojama jas vartoti retkarčiais ir įvairovėje su kitomis uogomis.
Medienos sektoriaus įvairovė ir praktiniai gairės
Vienos medienos rūšys tinka įvairiems tikslams: lauko statiniai, langai, interjero apdaila ar deginta mediena. Pavyzdžiui, deginta mediena (Yakisugi) suteikia estetikos ir ilgaamžiškumo: ji atspari pelėsiui, langų ir stogų konstrukcijoms, išsaugo spalvą ir formą. Procesas: mediena deginama iki 1100 °C, paviršius apsivarto anglies sluoksniu; likęs pelenų sluoksnis pašalinamas šepetėliu. Termiškai apdorota mediena išlaiko natūralų vaizdą ir ilgaamžiškumą, o impregnacija užtikrina ilgalaikę apsaugą.
Kitos panaudojimo sritys: lauko fasadai, terasos, tvoros, pavėsinės, pirtys, gėlių vazonai. Langų gamyboje naudojamos įvairios medienos rūšys, įskaitant baltąjį ąžuolą, pušį, meranti, sapeli, sipo, Sibiro maumedį, tikmedį, eukalipto medieną ir kt. Kiekviena rūšis pasižymi savita kietumo, tankio ir atsparumo savybėmis. Pavyzdžiui, ąžuolas ir klevas dažnai naudojami staliaus gaminiams dėl jų tvirtumo ir ilgaamžiškumo; kedras pasižymi antioksidacinėmis ir antibakterinėmis savybėmis. Maumedis žinomas dėl ilgaamžiškumo, o Sibiro kedras - dėl puikių šilumos izoliacinių savybių.
Medienos trūkumai ir galimi sprendimai: natūraliai medienai būdingos savybės, tokios kaip puvimas, vabzdžių pažeidimai ar drėgmės jautrumas. Tačiau modernios technologijos suteikia sprendimus - sintetinė mediena ir kompozitiniai mišiniai (plastiko ir medienos mišiniai) gali būti atsparūs vandeniui, deginimuisi ir deginimui, o impregnavimas, termo apdirbimas ir deginimas gali žymiai pagerinti atsparumą oro sąlygoms. Medienos defektai apima šakas, plyšius ir kirmgraužas, o didelio skerspjūvio šakų pablogina galutinį gaminį. Per kamerą ir kitas technikas galima sumažinti riziką ir pagerinti ilgaamžiškumą.
Išvada
Medienos savybės - funkcinės ir estetinės; spinta dėmesys skiriamas drėgmei, tankiui, kietumui, elastingumui ir tekstūrai. Pasirinkimas priklauso nuo projekto pobūdžio, klimato sąlygų, priežiūros galimybių ir pageidaujamos estetikos. Nuo tinkamai parinktos medienos ir jos apdirbimo priklauso ne tik ilgaamžiškumas, bet ir komfortas bei sveikata.