Plokščių tektonika - šiuolaikinė geologinė paradigma apie litosferos judėjimą. Ji teigia, kad Žemės plutą sudaro santykinai stabilūs blokai - tektoninės plokštės, kurios tarpusavyje juda. Ši teorija paaiškina žemės drebėjimų, vulkaninio aktyvumo prigimtį ir kalnų susidarymo priežastis.
Plokščių judėjimas ir jų sandūros
Plokščių nuolat juda (iki 16 cm per metus) ir sąveikauja tarpusavyje, todėl jų plotai nuolat kinta - plečiasi arba mažėja. Plokščių sandūrose formuojasi trijų tipų pakraščiai: konstruktyvieji, destruktyvieji ir konservatyvieji. Būtent plokščių pakraščiuose vyksta dauguma aktyvių geologinių reiškinių, tokių kaip ugnikalnių išsiveržimai, žemės drebėjimai, kalnų formavimasis.
Jėga, judinanti litosferos plokštes - konvekcija mantijoje: įkaitintos uolienos kyla, o viršutinė dalis juda horizontaliai, traukdama plokštes. Taip plokščių judėjimas yra Žemės vėsimo pasekmė, kai šiluminė energija virsta mechaniniu darbu. Be šios šilumos judėjime svarbios ir kitos jėgos, įskaitant vandens grimztimą į mantiją ir eklogitų susidarymą (peridotitų), kurie tampa sunkesni už mantiją ir skatina plokščių judėjimą mantijos iki litosferos sluoksnių paviršiaus.
Konstruktyvieji pakraščiai susidaro ties viena nuo kitos tolstančiomis plokštėmis. Atsirandantį plyšį užpildo į viršų besiveržianti magma, kuri vėsdama tampa plokštės dalimi. Jei konstruktyvusis pakraštis yra vandenyno dugne, šie procesai platina vandenyną, o sausumoje - Islandijoje - iškyla riftas į sausumą. Didžiausias konstruktyvusis sausumos lūžis - Didysis Rytų Afrikos lūžis (Didysis riftinis slėnis). Uolienų įmagnetėjimas abipus lūžių yra simetriškas, tai įrodymas, kad plokštė plečiasi simetriškai.
Destruktyvieji pakraščiai atsiranda susidūrus plokštėms ir gali formuoti įvairias geologines struktūras: gilius povandeninius lovius, nirimo zonas, vulkanines grandines ir vulkaninius kalnus (pavyzdžiui, Andų ar Kaskadiniai kalnai). Ramiajame vandenyne plokštė gali nykti po kontinentine plokšte, formuodama vulkaninius kalnų lankus ir gilias lovio sandūras. Tuo tarpu, kai susiduria dvi vandens plokštės, formuojasi vulkaniniai salų lankai, kaip Marianų arba Antilų salos.
Konservatyvieji pakraščiai - transforminiai lūžiai - slysta šalia vienos kitos, neformuodami nei naujos, nei nykstančios plokštės. San Andreas fault yra vienas garsiausių pavyzdžių, o jo dešiniosios skriacijos kryptis rodo, kaip Ramiojo vandenyno plokštė slysta palei Šiaurės Amerikos plokštę.
Islandija kaip didikas pavyzdys
Islandijoje plokščių plėtimosi vieta (riftas) iškyla į sausumą. Ten į viršų besiveržianti magma į viršų užpildo plyšius ir formuoja geologinius reiškinius, o uolienų įmagnetėjimas abipus lūžių yra simetriškas įrodymas, kad plokštė plečiasi.
Per pastaruosius dešimtmečius plokščių tektonikos mokslas progresavo: šiuo metu svarbiausi postulatai apima: litosfera - kieta ir trapioji, o astenosfera - elastinga; astenosferos konvekcija yra plokščių judėjimo priežastis; septynios didžiosios plokštės ir daugybė vidutinių-mažųjų; plokščių pakraščiai - aktyvumo zonos; horizontales judėjimas aprašomas Eilerio teorema; trys judėjimo tipai - plėtimasis (spredingas), susidūrimas (konvergencija) ir slinkis (transforminiai-konservatyvieji lūžiai).
Islandijoje išsiveržia didelis ugnikalnių skaičius - apie 125, dauguma aktyvūs. Praktinėje kelionėje Islandija yra viena iš paskutinių apgyvendintų vietų, kur galima stebėti aktyvius geologinius reiškinius tiesiai iš žemės paviršiaus. Čia labai ryškūs ir įdomūs procesai: nuo vulkaninių plokščių susidūrimo iki šiuolaikinio geoterminio energijos šaltinio išnaudojimo.
Geologija ir kultūra Islandijoje keliautojams
Islandijoje istorija, geologija ir nuostabūs gamtos reiškiniai susipina su kasdieniu gyvenimu. Þingvellir National Park, įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą, yra vienas iš geologiniu požiūriu svarbiausių vietų. Rybų gausa, geoterminiai šaltiniai, geyseriai ir ugnikalnių kalnai sukuria unikalų kraštovaizdį. Allmanagjá kanjonas dalijasi tektoninėmis plokštėmis ir žymi vietą, kur galima pamatyti, kaip plokštės juda skirtingomis kryptimis.
Ring Road kelias suveda keliautojus prie svarbiausių Islandijos gamtos lobynų: Geysir su nuolat išsiveržiančiu Strokkuru, Gullfoss krioklis, Seljalandsfoss, Reynisfjara juodojo smėlio paplūdimys, Jokulsárlón ledynų lagūna su ledo trupiniais, Diamond Beach su ledo gabalais ant juodo smėlio. Šiaurinėje dalyje dominuoja Lake Mývatn regionas, o kelionės pabaigoje - Akureyri miestas.
Kelionė per Islandiją dažnai prasideda Reikjaviku. Čia galima aplankyti Hallgrímskirkja, Harpa Concert Hall, o neskubėdami pažinti Golden Circle: Thingvellir, Geysir ir Gullfoss. Islandijoje dominuoja geoterminiai šaltiniai ir hidroenergija, todėl šalis pasižymi vienu iš žemosios taršos profilių ir „švaria“ energija - tai atspindi vietos požiūris į aplinką ir tvarumą.
Turizmas Islandijoje taip pat susijęs su gamtos mokslu: mokslininkai pabrėžia Islandijos kaip geologinių „stebuklų“ salos statusą - plyšta žemės pluta, dvi tektoninės plokštės bando atsiskirti ir slysta. Islandijoje išsiveržia trečdalis viso pasaulio vulkanų lavos, todėl keliautojai nuolat gali tikėtis reginių iš geologinės dinamikos.
Geologiniai įspūdžiai ir praktiniai patarimai keliautojams
Greitas žvilgsnis į Islandiją įspūdžiais: lietuvė nuomodama automobilį pataria, kaip elgtis audrų metu, kaip suvokti kelio padėtis ir kaip apsaugoti save keliaujant per šalį, kur vėjai gali būti itin stiprūs. Išmokos iš kelionės padeda žymiai geriau įsivaizduoti dinaminį Islandijos kraštovaizdį bei suprasti, kaip geologiniai procesai veikia kasdienį gyvenimą.
Banginiai, paukščiai ir ruoniai domina lankytojus bei mokslininkus; be to, Islandijoje kaita vertybė - ne tik vaizdai, bet ir kultūra, kuri atitinka dinaminę geologinę realybę. Žemės gelmės šilumos ištekliai teikia ne tik energiją, bet ir užkariauja vietos gyventojų gyvenimą bei verslą.
Islandija - „ledų ir ugnies šalis“, kur net trumpa kelionė gali atskleisti dinamiškus geologinius procesus ir nepaprastą gamtos grožį. O keliautojams, mėgstantiesiems keliauti su moksline šaknim, tai tampa ne tik įspūdinga kelionė, bet ir pamoka apie Žemės plutos veikimą.
Turinio santrauka
- Tektoninės plokštės - dvi pagrindinės dinamikos: plėtimasis ir subdukcija; transformaciniai lūžiai.
- Islandijos geologija - unikalus riftas į sausumą, ženklių ugnikalnių ir aktyvių geoterminių šaltinių derinys.
- Istorija: iš Dž. Deno per Vegenerio idėjas iki modernios plokščių tektonikos teorijos.
- Geoterminė energija - pagrindinis Islandijos energijos šaltinis, aplinkai draugiškas modelis.
tags: #tektonines #plokstes #islandija