Pastatų apšiltinimo sistemos taikomos mūrytų, stambiaplokščių, monolitinių ir medinių namų sienoms šiltinti iš išorės. Visos medžiagos turi būti to paties gamintojo. Nepatartina naudoti mišrių sistemų. Kad nedrėktų sienos, montuoti izoliavimo plokštes galima tik tuomet, kai visos horizontalios plokštumos (palangės, plokščių stogų kraštai, stogo danga) yra uždengtos. Naujai statomuose pastatuose turi būti baigti vidaus tinkavimo ir grindų betonavimo darbai, o sienų mūras bei vidaus tinkas turi būti taip išdžiūvęs, kad nebūtų įmanomas per didelis drėgmės susikaupimas sienose. Šilumos izoliavimo sistemų montavimo darbų ir medžiagų džiūvimo metu aplinkos ir pagrindo temperatūra turi būti mažiausiai +5°C, kad būtų užtikrintas reikiamas medžiagų sukibimas ir džiūvimas.
Pradinis pasiruošimas: esant naujam, neintuotu mūrui, dažnai problemų nekila. Gerai sugeriančius, trupančius arba dulkančius paviršius būtina gerai nuvalyti mechaniniu būdu ir nugruntuoti giluminiu gruntu. Esantis tinkas turi būti rūpestingai patikrintas, ar nėra atšokęs ar kitaip pažeistas. Apgadintą, atšokusį senų dažų sluoksnį ir tinką būtina kiek įmanoma pašalinti. Skyles tinko paviršiuje bei su jomis besiribojantį sienų paviršių reikia apkapoti, o paskui sujungiant paviršius ištinkuoti.
Klijuojant apšiltinimo plokštes arba akmens vatos lameles, išlyginami statybos darbų sąlygoti leidžiami sienų nelygumai (±1 cm). Labai svarbu, kad būtų tvirtinama tiesia linija. Tvirtinama sistemai priklausančiais kaiščiais maždaug 30 cm tarpais. Sienų nelygumai išlyginami kaip pleištą įdedant tarpiklius. Cokolio profilių sandūros jungiamos sistemai priklausomais jungiamaisiais elementais. Fasado apšiltinimo plokštės arba akmens vatos lamelės klijuojamos visuomet nuo apačios į viršų, skiriant ypatingą dėmesį tiksliam kraštų priklijavimui. Plokštes pjaustyti rekomenduojama rankiniu stalių pjūkleliu smulkiais danteliais arba specialiu pjaustymo peiliu. Patartina naudoti atraminę lystelę, kad pjūviai būtų tikslūs.
Kai pagrindas nelygus, klijai užtepami vadinamuoju juostiniu taškiniu metodu: palei plokštės kraštus aplink užtepama apytikriai 5 cm pločio klijų juosta, o plokštės viduryje uždedami keli klijų masės taškai. Pjaustant plokštes, atitinkamai keičiasi ir klijavimo būdas - klijų juosta užtepama prie pat plokštės krašto. Užtepamų klijų kiekis parenkamas atsižvelgiant į sienos paviršiaus nelygumus, užtikrinant gerą plokštės sukibimą su siena. Požeminė cokolio dalis šiltinama klijuojant apšiltinimo plokštės specialiais bituminiais klijais. Pirmiausia požeminė pastato dalis padengiama hidroizoliacija. Hidroizoliacijai išdžiūvus, apšiltinimo plokštės klijuojamos bituminiais klijais.
Jei naudojamos specialios plokštės su mažesniu drėgmės sugėrimu ir dideliu atsparumu spaudimui, po priklijavimo jas galima užversti žemėmis. Ties fasado kampais plokštes jungti taip, kad apdailinių plytų mūrą. Taip jungiama ir ties vidiniais, ir ties išoriniais fasado kampais. Negalima plokščių jungti ties fasadų kiaurymių kampais (pvz., langų). Klijai neturi patekti į plokščių sandūras, o susidarę plyšiai uždengiami apšiltinimo medžiagos atraižomis, kad neliktų atvirų siūlių ir nesusidarytų “šalčio tilteliai”.
Būtina prižiūrėti, kad apšiltinimo plokštėmis užklijuotas paviršius būtų švarus ir lygus. Klijuojant plokštes svarbu išvengti aiškiai matomų plokščių perkritimų ir nepalikti atvirų apšiltinimo plokščių jungimo siūlių. Apšiltinimo sistemose galima naudoti tik nerūdijančius ir šilumos nepraleidžiančius kaiščius. Tvirtinama ne anksčiau kaip 3 dienos po klijavimo, kad nebūtų išjudintos kol klijai minkšti.
Jeigu sienų statybinės medžiagos skirtingos (pvz., tuščiavidurės plytos, palengvintos statybinės plokštės), kaiščių ilgis pasirenkamas arba kombinuojamas pagal konkrečias sąlygas. Pirmiausia armuojami kampai, tik po to visa plokštuma. Išorinių kampų sutvirtinimui naudojamas plastmasinis kampas su tinkleliu 10×15 cm. Du plastmasiniai kampai su tinkleliu sujungiami taip: išpjaunama išorinė jų dalis, o tinkleliai užleidžiami vienas ant kito apie 10 cm. Siekiant išvengti įstrižų įtrūkimų, pirmiausia ant visų keturių fasado kiaurymių kampų užklijuojamos įstrižos 30×20 cm armavimo juostos. Armavimo sluoksniui naudojami sistemai priklausantys armavimo skiedinys ir armavimo tinklelis.
Darbo eiga: per audinio plotį ant užklijuotų apšiltinimo plokščių užtepamas armavimo skiedinys ir įplukdomas armavimo tinklelis, užleidžiant vieną tinklelio juostą ant kitos apie 10 cm. Jei tam tikrą cokolio ar fasado dalį numatyta apsaugoti nuo mechaninių pažeidimų, ji armuojama šarviniu audiniu. Po to ant viršaus ištisai klijuojamas paprastas armavimo audinys (perdengiant 10 cm). Visose armavimo masės lietimosi su besiribojančiomis statybinėmis detalėmis vietose būtina švariai mentele nupjauti armavimo masę, kad ji šioje vietoje neįtrūktų. Tarpas tarp palangės profilio ir apšiltinimo plokštės apklijuojamas siūlių sandarinimo juostele. Apšiltinimo plokštės armavimo sluoksnis atskiriamas nuo palangės profilio mentele.
Visos šilumos izoliavimo sistemų ir besiribojančių su ja statybinių detalių: pertvarų, sienų, parapetų ir kitų konstrukcijų, kertančių izoliavimo sistemą, sandūros turi būti sandariai apsaugotos nuo lietaus. Klijuojant plokštes, pirmiausia reikia priklijuoti siūlių sandarinimo juostą, priglaudus jos viršų prie besiribojančios pastato detalės lipniąja puse, tada prie jos prispausti apšiltinimo plokštę. Kad būtų gerai apsaugota nuo lietaus, būtina sekti, kad siūlės plotis būtų ne didesnis kaip 4 mm.
Kad būtų užtikrintas tinko sukibimas, rekomenduojama išdžiūvusį armavimo sluoksnį gruntuoti. Naudojant dekoratyvinį tinką, jis tepamas nerūdijančio plieno mentele ištisai, tinkuojama iš viršaus į apačią, įspaudžiant naują užtepimą į neišdžiūvusį anksčiau užteptą paviršių. Iš karto po to išlyginama iki atitinkamo grūdėtumo sluoksnio storio ir formuojamas pageidaujamo rašto tinko paviršius plastikine ar kitokia tinkavimo mentele.
Kad nesusidarytų matomų tinko sandūrų, ant kiekvienos pastolių dalies turi būti pakankamas darbininkų skaičius. Dekoratyvinį tinką galima dėti mechanizuotu būdu: purškimo aparatu, kuris suteikia draskytos tekstūros paviršių. Purškiant gaunamas didelis fasado plotas, nelieka sujungimų ir nesiskiria užtrynimas.
Dažniausiai pasitaikančios klaidos ir praktiniai patarimai
- Pati didžiausia klaida, kai fasadų renovacijai naudojama ne vieno gamintojo sistema, o surenkamos pigiausios skirtingų gamintojų medžiagos. Tokiu atveju rangovas ir užsakovas neturi jokių garantijų ir tampa saviveiklos aukomis.
- Įrengiant didelės konstrukcijos fasadą būtina įrengti kompensacines siūles. Tai grioveliai, suteikiantys lankstumą temperatūros pokyčiams. Jei jų neužpildysite tinkamai, žiemą vanduo gali prasiskverbti ir sukelti pažeidimus.
- Įrengus šiluminės izoliacijos plokštes, ant kompensacinių siūlių užtepkite armavimo mišinio apie 20 cm pločio per abi puses, įspauskite kompensacinį profilį ir įterpkite elastinę juostą. Uždenkite virvę hermetiku ar guminiu profiliu.
- Nepaduodant pakankamai apsaugos nuo lietaus, sandūros turi būti įtemptos ir sandarios. Siūlių plotis turi būti apie 4 mm arba mažesnis.
- Nenaudokite poliuretano putų kompensacinėms siūlėms sandarinti: jie sensta veikiant saulės šviesai ir vandeniui.
Etinė diskusija: tinkuojamieji fasadai vs. vėdinamieji fasadai. Tinkuojamą sistemą sudaro keli sluoksniai: termoizoliacinė medžiaga, klijai arba tvirtinimo elementai, armavimo mišinys su tinkleliu bei apdailinis tinkas. Esminis skirtumas tarp tinkuojamo ir vėdinamo fasado - oro tarpo buvimas ir naudojamos izoliacinės medžiagos tipas. Vis dėlto šiluminės savybės gali būti panašios abiejose alternatyvose, o pasirinkimas priklauso nuo poreikių ir konkrečios situacijos.
Tinkuoto fasado privalumai: ženkliai sumažina šildymo išlaidas, pašalina kondensatą vidinėse konstrukcijose, suteikia gerą garso izoliaciją ir leidžia architektūros sprendimus realizuoti estetiškai. Be to, fasadų sistema yra gana lengva dėl plonų armuotojo ir dekoratyvinio tinko sluoksnių. Tačiau reikia prisiminti, kad tokiems fasadams reikės kasmetinio kosmetinio remonto.
Esminėse Lietuvos renovacijos analizėse matyti daugiabučių energinės klasės pagerėjimas, tačiau pasigendama detalių apie naudotas medžiagas ir sprendimus. Tyrimai rodo ekonomiškai naudingiausias renovacijos kryptis skirtingose gyvenamosiose vietose, kai gyventojai gauna didžiausią šilumos sutaupymą už atitinkamą investiciją.
Apie akmens plokščių fasado montavimą.
Praktinis vadovas: kaip teisingai įrengti deformacijų siūlių įrengimą
- Parinkti vieno gamintojo sistemą ir užtikrinti, kad visos medžiagos atitiktų specifikacijas.
- Paruošti paviršių: nuvalyti, nugruntuoti, sutvarkyti suplyšusius sluoksnius, užpildyti skyles.
- Nustatyti nelygumus ir išlyginti juos tarpikliais arba stogo plokščių tarpais, užtikrinant tvirtą plokščių priklijavimą.
- Kliujant plokštes pradėti nuo apačios, naudoti juostinį taškinį klijavimą ir užtikrinti, kad siūlės liktų užklijuotos, o plokštės glaudžiai prispaustos prie sienos.
- Įrengti kompensacines siūles: įterpti tarpą, įdėti elastinę juostą, uždengti putomis ir uždaryti hermetiku, kad išvengti vėdinimo ir drėgmės įsiskverbimo.
- Armavimo sluoksnį dengti per visą plotą, įspūsti tinklelį ir užbaigti su dekoratyviniu tinku.
- Užbaigus darbus, atlikti galutinę patikrą dėl švaros, siūlių sandarumo ir ilgaamžiškumo užtikrinimo.
tags: #tinkuojamas #fasadas #deformaciniu #siuliu #irengimas