tinko apdailos sluoksnio storis: struktūriniai, dekoratyviniai ir statybos praktika

Struktūriniai tinkai išgauna raižytą, draskytą paviršių, lietučio, samanėlės raštus, bei jam suteikiame puikią išvaizdą. Lauko sienų tinkuojamas paviršius privalo būti paruoštas lygus, tvirtas, stabilus, tolygiai įgeriantis drėgmę, šiurkštus, sausas, nuvalytos dulkės, nešvarumai, apnašos, neužšalęs. Netvirti paviršiai pašalinami iki tvirto pagrindo. Silpnesni paviršiai mažinantys kalkių ir cemento tinko sukibimą su pagrindu nuvalomi, pašalinamos dulkės ir riebalai. Plėvele apklijuojami langai, durys, kolektorinės spintos ir kiti paviršiai, kurie gali būti aptaškyti tinku. Apdulkėjęs paviršius yra gruntuojamas arba gerai sudrėkinamas vandeniu.

Paruošiamieji darbai ir pagrindo reikalavimai

Primas tinkavimo sluoksnis: Mechanizuotu arba rankiniu būdu ant tinkuojamo paviršiaus yra užpurškiamas arba užtepamas paruošiamasis tinko sluoksnis. Reikiamos konsistencijos kalkių, cemento, ar gipso cemento skiedinys tepamas arba purškiamas ant sienų horizontaliomis persidengiančiomis juostomis, iš viršaus į apačią nukreipta kryptimi. Paruošiamojo sluoksnio storis iki 10 mm. Išlyginamojo tinko sluoksnis užtepamas ar užpurškiamas. Pilnai sustingus paruošiamajam sluoksniui, purškiamas arba tepamas išlyginamasis tinko sluoksnis. Dedamas vienas arba keli išlyginamieji sluoksniai, kol gaunamas lygus paviršius, atitinkantis leistinus nuokrypius. Vieno išlyginamojo sluoksnio storis gali būti iki 10 mm. Pradėjus tinkui stingti, tinkas lyginamas trapecine liniuote bei nerūdijančio plieno mentele, išlaikant visus nuokrypius, vertikalumą, horizontalumą bei kampų statumą.

Sekantis etapas - dengiamojo sluoksnio užtepimas arba užpurškimas. Dengiamajam sluoksniui skiedinys daromas skystesnis; skiediniui naudojamas labai smulkus smėlis. Dengiamasis sluoksnis yra nulyginamas. Dengiamojo sluoksnio storis apie 10 mm. Užtrynimas - Tam naudojama polistirolinė trintuvė. Trinamas paviršius visą laiką tolygiai drėkinamas.

Sudėtinis tinkas: kilmė, medžiagos ir ilgaamžiškumas

Sudėtinis tinkas iš kalkių ir portlandcemenčio skiedinio yra universali apdailos medžiaga. Jį galima naudoti ir pastatų išorėje, ir viduje, skirtingo drėgminio režimo bei paskirties patalpose. Kaip rodo patirtis, sudėtinio tinko skiedinys gerai sukimba su silikatinių bei keraminių plytų mūru, betoniniais, akytbetonio ar keramzito blokeliais, betonu. Išbandę kelių rūšių polimerinius, drėgmei nelaidžius tinko skiedinius, prisimename universalų sudėtinį kalkių ir portlandcemenčio skiedinį. Itin stiprus, vandens nesugeriantis tinko skiedinys nėra ilgaamžis - jis greitai plešėja ir atšoka nuo pagrindo. Todėl garams laidų tinką ardo ne tik išoriniai veiksniai, bet ir drėgmė iš sienų.

Dėl to po juo kaupiasi drėgmė, o tokiu ištinkuotame patalpose nemalonu būti. Cementinis tinkas buvo sukurtas kaip greitai kietėjantis, tvirtas, bet ilgainiui tankus ir nelabai laidus vandens garams. Sudėtinis tinkas su kalkėmis ir portlandcemenčiu - kompromisas, suteikiantis tiek rišlumą, tiek plastiškumą. Molis anksčiau didino plastiškumą, tačiau dabar naudojami cheminiai priedai; tradiciniai moliniai mišiniai dažnai palieka poreikį apdai sutvirtinti ar specialiai. Kalkės skatina tinko plastiškumą, padeda užsigydyti mažus įtrūkimus, gerina vandens sulaikymą, o laikui bėgant suteikia ir atsparumą plėšimuisi.

Kalkių-cemento ir gipso keliamosios savybės

Abi rišamosios medžiagos (kalkės ir portlandcementis) sudėtiname skiedinyje atlieka skirtingas funkcijas: portlandcementis lemia rišlumą ir pradinį bei ilgalaikį stiprumą; kalkės lemia plastiškumą, lipnumą ir vandenį sulaikantį gebėjimą. Kalkės taip pat padeda „užsigydyti“ smulkiems plyšeliams ir gerina garso įgijimą sienose. Keičiant kalkių kiekį, keičiasi skiedinio tankis (porėtumas) ir jo elastingumas. Viena pagrindinių taisyklių - paruošiamojo sluoksnio stiprumas negali būti didesnis už pagrindo stiprumą. Tam svarbu atsižvelgti į sienos tipą, pavyzdžiui lengvus akytbetonio blokelius.

Idealu, jei nėra didelių drėgmės ar temperatūros deformacijų tarpusavio panašumų tarp pagrindo ir tinko sluoksnių. Sudėtiniam ar kalkiniam tinkui remontuoti nereikia naudoti itin stipraus cemento skiedinio. Tinko sluoksnių storis priklauso nuo sienos lygumo ir tinko kokybės: paprastasis tinkas gali būti 10-15 mm storio, dekoratyvinis išorė-vidus gali būt 18-22 mm, o trijų sluoksnių išorė dar padidina storį. Kiekvienas sluoksnis atlieka svarbias funkcijas, o kai kuriais atvejais šiek tiek plonėja dėl mažesnio darbo laiko ir didesnio mechaninio atsparumo poreikio.

Tinkavimo sluoksnių sekos ir storis

  1. Paruošiamasis sluoksnis - iki 10 mm storio.
  2. Išlyginamasis sluoksnis - iki 10 mm storio; gali būti keliais etapais, kol gaunamas lygus paviršius.
  3. Dengiamasis sluoksnis - apie 10 mm storio; gali būti užpurškiamas ar užtepamas.
  4. Galutinis dengiamasis/ dekoratyvinis sluoksnis - 5-12 mm ar daugiau priklausomai nuo faktūros.

Vieno išlyginamojo sluoksnio storis gali būti iki 10 mm; vieno užpildymo storis - taip pat iki 10 mm. Vieno ar kelių sluoksnių periodiniai džiūvimo intervalai dažnai siejami su dekoratyviniais tikslais, kai sluoksniai dengia dekoratyvinį faktūrinį sluoksnį arba kai norima užtikrinti patvarų, dekoratyvų paviršių. Tinką lyginant prisilaikoma detalių, kad kampai būtų statūs ir plokštuma išliktų.

Vėdinimas, kaitos ir drėgmė

Dažnai aptariamas noras „kvėpuoti“: garams laidus tinkas padeda pastatams kvėpuoti, greičiau džiūti ir išlaikyti mikroklimatą. Tam būtina didinti išorinio tinko sluoksnio garų laidumą; tai galima pasiekti didinant kalkių kiekį skiedinyje. Taip pat galima naudoti ploną pluošto priedą 3-6 mm ilgio polipropileninį plaušą išilginant išlyginamuosiuose ir dekoratyviniuose sluoksniuose. Sudėtinis tinkas iš mūro „ištraukia“ drėgmę dėl mikrostruktūros kapiliarų, todėl toks tinkas šaldymo metu gali džiūti greičiau, tačiau apatinis sluoksnis turi būti porėtas ir tinkamai sujungtas su pagrindu.

Dėl druskų iš senų pastatų pašalinimo dažnai naudojamas netinkamai, kadangi tinkas gali būti plačiai „išsipresavęs“ įvairiuose druskų tirpaluose. Tačiau šis metodas leidžia išsaugoti senųjų pastatų mūrus ir užtikrina, kad drėgmė nepatektų į gilesnius sluoksnius. Jei drėgnumas didelis, gali būti pavojinga naudoti per tankų tinką - toks tinkas greitai pleisės ir atšoks nuo pagrindo.

Atskirų sprendimų pasirinkimas: rotband, rotband plu, mitto, ceresit

Rimti klausimai kyla, kai norite išlyginti nelygumus iki 2,5 cm ant silikatinių blokelių sienų. Patarimai iš pavyzdžių: gipso tinkai (Rotband, Rotband Plus) leidžia tinkuoti iki 50 mm sluoksniu, dažnai su kelių sluoksnių metodu „šlapias ant drėgną“. Pirmas sluoksnis nubraukiamas, paskui gruntuojamas, dengiamas antras sluoksnis. Parinktos gruntinės medžiagos - Stuc-Primer, Tiefengrund, BetonKontakt - priklauso nuo pagrindo.

Gipsiniai tinkai MP75, MP75L leidžia didesnį sluoksnio storį (iki 50 mm rankiniu būdu), o su armavimu reikalinga mažesnė šilumos. Jei sienos iš skirtingų medžiagų (plytos, betonas, cemento blokai), būtina armuoti tinku tinkama plėvele ar tinklo juosta. Molio-kalkių ar kalkių-cemento sistemų pasirinkimas priklauso nuo drėgmės, pagrindo struktūros ir norimos spalvos. Gipso pagrindai dažnai naudojami viduje, o kalkių-cemento tinkai - tiek viduje, tiek išorėje, kai reikia tinko su didele garso ir drėgmei atsparia filosofija.

Patariama praktika iš pavyzdžių

Jei išorėje arba viduje siekiama natūralios garso ir drėgmės reguliacijos, rekomenduojama naudoti kalkių-cemento tinką su priedais, skirtą išoriniam paviršiui. Vidaus tinko rinkiniai dažnai susiduria su drėgme ir švelniu temperatūros reguliavimu, todėl svarbu naudoti tinkamus gruntus ir išties tilto mechanizmą taip pat laikantis normų. Pavyzdžiui, Durisol konstrukcijoms galima naudoti specialias sistemas: trijų sluoksnių tinkavimą su stipriais ar plonais plėvelių dermėmis, o trečiasis sluoksnis gali būti dekoratyvinis. Durisol techninėje informacijoje pabrėžiama: būtina laikytis EN ir ITSTS standartų reikalavimų, paruošiamojo sluoksnio ir dengiamojo sluoksnio projektavimo ir dengimo nuostatų.

Dažymo, apipavidalinimo ir dekoratyviniai tinkai

Dekoratyviniai tinkai suteikia paviršiui faktūrą ir spalvą. Pavyzdžiai - „samanėlė“, „lietučio“ faktūros bei kitų frakcijų dekoratyviniai tinkai. Knauf Easy-Putz tinkas turi grūdelių dydį nuo 0,5 iki 1,0 mm, tinka vidaus sienoms ir luboms, leidžia tinkuoti tapetus ir turi lengvą priežiūrą. Raumklima-Spritzputz dekoratyvinis tinkas pasižymi aukštu patvarumu ir puikiu atsparumu mechaniniams pažeidimams. Baigus tinkuoti fasadą, siūloma įdėti stiklo pluošto tinklelius kampų zonas ir siūlių vietose, siekiant sumažinti įtrūkimų riziką.

Tuo pat metu būtina laikytis darbo saugos suaugusiųjų - naudoti apsaugines aprangas ir priemones, laikyti pakuotes, tinko likučius ir atliekas pagal teisės aktų reikalavimus. Subalansuotas drėgnųjų ir sausių sąlygų palaikymas džiūvimo metu užtikrina ilgaamžiškumą ir dengiamų dangų atsparumą.

Infra struktūros ir paviršiaus paruošimo schema

Tinkavimo aparatas Giema TP2

Papildomi patarimai ir praktiniai sprendimai

  • Nebūkite skubūs: tarpai tarp sluoksnių - apie 15 min. ar daugiau - priklauso nuo sluoksnio storio ir oro sąlygų; šlapio ant šlapio principas dažnai būtinas gargantui.
  • Tempo: atidėliojant gali susiformuoti plėvelės sluoksnis arba išdžiūti paviršiai.
  • Atkreipkite dėmesį į pagrindo drėgmės įgeriamumą - pasirinkite gruntą pagal pagrindą (Stuc-Primer, Tiefengrund, Betokontakt).
  • Dažai ir dekoratyviniai tinkai gali būti naudojami ir ant išlygiuotų paviršių; svarbu, kad paviršius būtų švarus ir lygus.

Apibendrinant, tinko sluoksnių storis ir jų sekos turi atitikti pagrindo savybes, oro sąlygas ir planuojamą naudojimą. Universalios taisyklės neegzistuoja - kiekvienas tinklelis, rišiklis ir priedas turi būti parenkami pagal konkretų pagrindą, siekiant užtikrinti tinką atsparų drėgmei, mechaniniam poveikiui ir ilgaamžiškumui.

tags: #tinko #apdaila #storis