Lietuvių dialektologija XXI amžiuje išgyvena reikšmingus pokyčius, kuriuos lemia nauji požiūriai, tyrimų metodologijos ir pažangios priemonės. Dabartinį laikotarpį taip pat būdingas esminis suvokimo poslinkis - nuo tarmių kaip uždarų sistemų tyrinėjimo link dėmesio sutelkimo į mobiliuosius tarmės vartotojus, kurie tai daro sąmoningai. Tarmės nebebus laikomos izoliuotomis sistemomis, egzistuojančiomis hermetiškuose, kitų kalbinių sistemų, tokių kaip bendrinė lietuvių kalba, kiti (pa)tarminiai variantai ar kitų kalbų vietiniai variantai, nepaveiktuose teritorijose. Vietoj to, dabartiniai tyrimai taip pat sutelkia dėmesį į įvairius veiksnius, kurie gali paskatinti vartoti vietinį kalbinį variantą arba, atvirkščiai, jį atkalbinti. Todėl bendruomenės, vartojančios šiuos tarminius variantus, taip pat jų kalbinė aplinka tapo tyrimų dalimi, leidžiančia prognozuoti ir, jei reikia, modeliuoti konkrečius būsimos kalbinės plėtros Lietuvoje aspektus (profilio). Tai atspindi kolektyvinė studija „Lietuvių dialektologijos profiliai: regioniniai variantai XXI amžiuje, jų sąveika ir perspektyvos“, kuri seka naujausius dialektologinius tyrimus Lietuvoje, siekdama pateikti detaliai vietinių kalbos variantų vaizdą, taip pat prognozuoti jų pažangą ir nustatyti pagrindinius veiksnius, lemiančius įvairias tendencijas.
Be kokybinio tyrimo, ši studija atspindi didėjančią objektyvių kiekybinių metodų, šiuo metu naudojamų lietuvių dialektologijoje, reikšmę. Pirmasis naujausių lietuvių tarmių tyrimų apžvalgos rinkinys buvo paskelbtas 2020 m. kaip mokslinių straipsnių rinkinys, parengtas Lietuvių kalbos instituto Geolingvistikos centro kalbininkų. „Lietuvių dialektologijos profiliai: problemos ir rezultatai“ tinkamai užbaigė ilgai gyvavusią „Kalbos istorijos ir dialektologijos problemų“ seriją (I-IV, 2005-2020 m.). Taigi dabartinė studija tęsia vietinių (lietuvių) variantų tyrimus.
Šios studijos tikslai ir uždaviniai yra pateikti teorinę ir metodologinę naujausių dialektologinių tyrimų Lietuvoje apžvalgą, jos įvairius profilius ir potencialą būsimiems šios srities tyrimams. Toliau nurodomi pagrindiniai įgūdžiai, žinios ir kompetencija, kurių reikia norint tapti vertėju raštu: puikus kalbų mokėjimas ir kultūrinis sąmoningumas; rašymo įgūdžiai; skaitmeniniai įgūdžiai; kūrybiškumas; lankstumas ir gebėjimas adaptuotis; atidumas; organizaciniai įgūdžiai; analitiniai ir tiriamojo darbo įgūdžiai; bendros ir specializuotos žinios; smalsumas ir noras mokytis.
Studija apima du didelius dabartinių tyrimų plotus: 1) kalbinių ypatybių ir kalbos sistemų nagrinėjimus; ir 2) sociokultūrinių veiksnių, tapatumo suvokimo ir kalbinio kraštovaizdžio analizę. Kiekviena iš šių sričių aptariama išsamiau tolesniuose skyriuose: 1. Regioniniai (lietuvių) kalbos variantai: sistema, raida ir tendencijos; ir 2. Regioniniai (lietuvių) kalbos variantai: kontekstai, sąveikos ir nuostatos. Pirmasis skyrius apima įvairius klausimus dėl dabartinės kalbinių variantų būklės ir raidos (įskaitant rekonstrukciją), jų atspindį socialinėje žiniasklaidoje ir kelių sistemų sąveiką. Todėl čia daugiausia dėmesio skiriama kalbai - jos ypatybėms, lokalizacijai ir kaitai. Antrajame skyriuje analizuojama aplinka, kurioje vartojami tam tikri kalbiniai variantai (bendruomenės, kalbiniai kontekstai ir kt.), ir jų poveikis. Ištiriami tiesioginiai ryšiai tarp varianto vartotojo tapatybės ir jo (kalbinio) savęs vertinimo, išsamiai aptariama bendra nuostata kalbos (kalbų) ar kalbinių variantų vartojimo atžvilgiu. Kitaip tariant, šioje dalyje daugiausia dėmesio skiriama kalbos vartojimo psichologiniams, socialiniams, sociokultūriniams ir socialiniams-ekonominiams aspektams.
Elektroniniame leidinyje įvairiais pjūviais pažvelgiama į tarminių ypatybių padėtį, kaitą ir skvarbą, tarminio lietuvių kalbos ploto įvairumą, tarminio kalbėjimo persikėlimą į skaitmeninę erdvę, tarmiškai kalbančio žmogaus žymėtumą ir atskirų regionų atstovų savivoką bei ryšius su valstybine (lietuvių) kalba. Taigi tyrėjų grupė skirtingais aspektais įvertina ne tik beveik visą Lietuvos plotą, bet ir lietuvių kalbos situaciją kirtus valstybinę sieną. Elektroninė forma pasirinkta pirmiasia dėl to, kad tokį tekstą patogu turėti savo kompiuteryje, lengva jame susirasti geriausiai mokslinius ir pažintinius interesus atitinkančius dalykus ir labai paprasta juo pasidalyti su tais, kam šie tyrimai galėtų būti įdomūs. Studijoje mėginome suderinti tradicinį požiūrį ir naujuosius tyrimo metodus, subjektyvųjį pačių kalbėtojų požiūrį į savo tapatybę ir objektyviąją jo raišką, kalbinių ir nekalbinių dedamųjų svarbą tarminio kalbėjimo raidai ir pan. Tikimės, kad ši mokslo studija bus naudinga plačiai auditorijai - nuo mokslininkų iki savo regiono tarminio kodo palaikytojų (ir, žinoma, kritikų). Studijoje publikuojamų tyrimų autoriai tikisi, kad šie jų darbai provokuos skaitytoją naujiems tyrimams, suteiks galimybę padiskutuoti, kitokiu žvilgsniu pažvelgti į tyrėjų nagrinėjamas temas ir jose keliamas problemas.
Regioniniai (lietuvių) kalbos variantai: sistema, raida ir tendencijos
Šis skyrius nagrinėja tradicinių patarmių raidą, atsižvelgiant į įvairius aspektus, tokius kaip regresyvinė balsių 'i, u' asimiliacija (Telšių atvejis), tradicinių patarmių ribos ir rekonstrukcinius Kauno marių dugno tarminio ploto aspektus. Taip pat analizuojama tradicinių patarmių bruožų evoliucija, pavyzdžiui, dzūkavimo pokyčiai Varėnos geolekto plote. Be to, analizuojama tradicinių patarmių skvarba, pavyzdžiui, sintaksiniai lituanizmai Rodūnios apylinkių lenkų kalboje.
I. 1. Tradicinių patarmių raida: regresyvinė balsių 'i, u' asimiliacija (Telšių atvejis)
Telšių krašto tarmėse pastebima regresyvinė balsių 'i, u' asimiliacija. Tai reiškia, kad tam tikrose pozicijose balsiai 'i' ir 'u' gali keistis, siekdami atitikti gretimų garsų ypatybes, o šis procesas vyksta atgaline tvarka, t. y. vėlesnis garsas daro įtaką ankstesniam.
I. 2. Tradicinių patarmių ribos: rekonstrukciniai Kauno marių dugno tarminio ploto aspektai
Tyrimai, susiję su Kauno marių dugno tarminio ploto aspektais, leidžia rekonstruoti senąsias patarmės ribas. Šie tyrimai yra svarbūs suprantant kalbos kaitą ir jos geografinį pasiskirstymą.
I. 3. Tradicinių patarmių bruožų evoliucija: dzūkavimo pokyčiai Varėnos geolekto plote
Dzūkavimo pokyčiai Varėnos geolekto plote atskleidžia tradicinių patarmių bruožų evoliuciją. Tai rodo, kaip kalba keičiasi laikui bėgant ir kaip šie pokyčiai pasireiškia konkrečiose vietovėse.
I. 4. Tradicinių patarmių skvarba: sintaksiniai lituanizmai Rodūnios apylinkių lenkų kalboje
Sintaksiniai lituanizmai Rodūnios apylinkių lenkų kalboje yra pavyzdys, kaip lietuvių kalbos struktūros gali skverbtis į kitas kalbas. Tai rodo kalbų tarpusavio poveikį ir skolinimosi procesus.
Regioniniai (lietuvių) kalbos variantai: kontekstai, sąveikos ir nuostatos
Šis skyrius nagrinėja tarminių variantų sąveiką, atsižvelgiant į asmens žymėtumą ir tarminę integraciją. Analizuojami tarminių variantų kontekstai, t. y. tarmiškumo rodiklių ir objektyviųjų ekstralingvistinių veiksnių koreliacija pietų žemaičių raseiniškių uždarųjų sociokultūrinių tinklų vietovėse. Taip pat nagrinėjami tarminiai variantai ir kalbėtojų nuostatos, t. y. tarmiškumas kaip etnografinio tapatumo dėmuo (pietinių vakarų aukštaičių regiolekto atvejis). Galiausiai aptariami tarminiai (kalbiniai) variantai ir kalbinis kontekstas, t. y. vietiškumo akcentai kalbiniame kraštovaizdyje.
II. 1. Tarminių variantų sąveika: asmens žymėtumas ir tarminė integracija
Ši dalis nagrinėja, kaip asmens žymėtumas ir jo integracija į tam tikrą kalbinę aplinką veikia tarminių variantų sąveiką. Tai apima supratimą, kaip individai naudoja ir suvokia savo tarmę socialiniame kontekste.
II. 2. Tarminių variantų kontekstai: tarmiškumo rodiklių ir objektyviųjų ekstrastilistinių veiksnių koreliacija pietų žemaičių raseiniškių uždarųjų sociokultūrinių tinklų vietovėse
Analizuojama, kaip tarmiškumo rodikliai koreliuoja su objektyviais ekstralingvistiniais veiksniais (amžius, išsilavinimas, mobilumas, profesija) tarp pietų žemaičių raseiniškių uždarųjų sociokultūrinių tinklų vietovių. Tai padeda suprasti kalbos variantų vartojimo motyvaciją ir veiksnius.
II. 3. Tarminiai variantai ir kalbėtojų nuostatos: tarmiškumas kaip etnografinio tapatumo dėmuo (pietinių vakarų aukštaičių regiolekto atvejis)
Nagrinėjama, kaip tarmiškumas tampa etnografinio tapatumo dalimi, atsižvelgiant į pietinių vakarų aukštaičių regiolekto atvejį. Tai atskleidžia kalbos ryšį su kultūrine ir regionine tapatybe.
II. 4. Tarminiai (kalbiniai) variantai ir kalbinis kontekstas: vietiškumo akcentai kalbiniame kraštovaizdyje
Ši dalis skirta vietiškumo akcentams, kurie pasireiškia kalbiniame kraštovaizdyje, ir kaip jie susiję su tarminiais (kalbiniais) variantais bei bendru kalbiniu kontekstu.
Dr. Violeta Meiliūnaitė. Lietuvių kalbos tarmės: ištakos, raida ir perspektyvos.
Apibendrinamosios išvados
Lietuvių dialektologija XXI amžiuje apima įvairius regioninius variantus, jų sąveikas ir perspektyvas. Tyrimai atskleidžia ne tik kalbinių ypatybių raidą, bet ir sociokultūrinius veiksnius, darančius įtaką kalbos vartojimui ir tapatumo suvokimui. Nauji metodai ir požiūriai leidžia detaliau analizuoti kalbos kaitą ir prognozuoti jos ateitį.
Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijos I-II klasių priėmimo tvarka apima kelis etapus ir kriterijus, atsižvelgiant į mokinio pasiekimus, veiklą ir šeimos situaciją. Priėmimas vykdomas per elektroninę prašymų teikimo sistemą.
| Klasė | Pasirinkimai | Reikalavimai |
|---|---|---|
| I klasė | Bendrojo ugdymo klasė, Profilio klasė | 8 klasės pasiekimai, olimpiadų/konkursų laimėjimai, neformaliojo švietimo lankymas |
| II klasė | Bendrojo ugdymo klasė, Profilio klasė | 8 klasės pasiekimai, profilio veiklos įrodymai, olimpiadų/konkursų laimėjimai |
Profilio klasės siūlo specializuotus mokymo(si) modulius, orientuotus į konkrečias sritis, tokias kaip inžinerija, gamtos mokslai, humanitariniai mokslai ar užsienio kalbos. Mokiniai, pasirinkę profilį, turi pateikti dokumentus, patvirtinančius jų veiklą ir pasiekimus susijusiose srityse.
