Termoizoliacinių medžiagų tipai ir jų savybės pastatų šiltinimui

Europoje per ateinančius dešimtmečius tikimasi statybų apimčių augimo. Be abejonės, nauji pastatai ir toliau bus statomi, tačiau nuo 2018 ir 2021 metų jie turės būti statomi taip, kad atitiktų naujus energinio naudingumo reikalavimus, išdėstytus STR 2.01.09:2012 „Pastatų energinis naudingumas. Energinio naudingumo sertifikavimas“ ir kituose susijusiuose dokumentuose. Pagrindiniai mažai energijos naudojančių, pasyviųjų ir beveik nulinės energijos pastatų privalumai - mažos eksploatavimo išlaidos ir gerokai mažesnis poveikis aplinkai. Gerinant pastato atitvarų šilumos išsaugojimo ypatybes, neišvengiamas termoizoliacinės medžiagos sluoksnio storinimas. Vadinasi, termoizoliuojant tokį objektą reikės sunaudoti daugiau medžiagų, padidės sąnaudos. Todėl gamintojai siūlo naujas termoizoliacines pastatų atitvarų medžiagas. Viena tokių - pilkasis polistireninis putplastis.

Daugelis organizacijų ieško būdų, kaip išmatuoti savo pastangas siekiant tvarumo gamyboje, kasdienėje veikloje ir kaip sukurti konkurencinį pranašumą pasitelkiant tvarumo iniciatyvas. Viena tokių organizacijų - Europos polistireninio putplasčio gamintojų asociacija (EUMEPS), išleidusi Baltąją knygą apie gyvavimo ciklo vertinimą (LCA) - visuotiniu pripažintu būdu įvertinant produkto tvarumą. Gaminio aplinkos apsaugos veiksmingumui nustatyti naudojama informacija apie išteklių naudojimą, gamybos metu išmetamą anglies dvideginio kiekį ir kt.

Įkūnytoji energija - šildymui ir karšto vandens paskirstymui pastatuose montuojami vamzdynai. Kokybiška izoliacija palaiko pastovią temperatūrą vamzdžiuose ir sumažina energijos poreikį, ypač kai šilumnešiai gali būti labai karšti (70-90 laipsnių). Šiuolaikinės tendencijos didina pastatų energinį efektyvumą, o tai reiškia didesnę būtinybę rinktis gerą izoliaciją. Moderni šilumos izoliacija net senos statybos būstą gali paversti energiškai efektyviu.

Vienas iš universaliausi ir plačiausiai naudojamų šiltinimo medžiagų tipų yra vata. Ji gaminama iš stiklo ar natūralaus akmens pluošto, dažnai iš vulkaninių uolienų, ištirpusių apie 1600 °C, po to sujungiama su dervomis ir aliejais. Parduodama „Mimeta“ parduotuvėje su tokiomis prekėmis kaip „Knauf“, „Isover“ ir „Paroc“.

Pagrindinės šiltinimo vatos savybės ir privalumai

• Universalus montavimas: patogu pritaikyti įvairiose erdvėse; mažiau dulkių, mažesnė kvėpavimo takų dirginimo rizika.
• Nedegus produktas: atlaiko aukštesnę nei 1000°C temperatūrą; gerai apsaugo nuo ugnies plitimo.
• Nepralaidi drėgmei: galima naudoti drėgnu klimate; pasirinkti drėgmei atsparią rūšį, kuri nesugeria vandens.
• Ilgalaikiai rezultatai: nepraranda izoliacinių savybių per ilgaamžį laikotarpį.
• Žema kaina: ekonomiškas pasirinkimas lyginant su kokybe.
• Optimizuota garso izoliacija: tankis ir storis lemia garso slopinimą, didesnis sluoksnis - geresnis efektas.
• Aplinkai draugiška sudėtis: natūralios žaliavos, be nereikalingų priemaišų.

Tinkamai sumontuota šiltinimo vata apsaugo nuo šalčio tiltų ir padeda palaikyti komfortišką temperatūrą, mažina šildymo sąnaudas, sumažina temperatūros svyravimus ir užtikrina vasaros komfortą.

Įvairios izoliacinės medžiagos ir jų panaudojimas

Pastatų šiltinimui naudojamos įvairios medžiagos, atitinkančios skirtingus poreikius: mineralinė vata, plokštės iš mineralinės vatos, poliuretano ir PIR plokštės, EPS, XPS, putų poliuretanas ir kt. Mineralinė vata yra universalus pasirinkimas dėl nedegumo, garso izoliacijos ir pan.

1. Mineralinė vata:
   • Plokštės: PAROC Ultra, PAROC Tento, PAROC ROB 60, PAROC ROB 80, PAROC Linio 10, KNAUF Ekoboard, Knauf Naturoll ir kt.
   • Rulonai ir dembliai: Ecose technologija be formaldehidų; ISOVER, Knauf, Supafil serijos.
2. Poliuretano ir PIR plokštės:
   • Finnfoam XPS F-300 (EPS analogas), Finnfoam FF-PIR, FF-PIR 30 SAUNA, FF-PIR 30 GYL, FF-PIR 40 GYL, FF-PIR 70 GYL.

Šildomų grindų izoliacija naudoja EPS 200 plokštes su „spyna“ įsukimui, o tvirtinimo elementai yra būtina dalis visos sistemos: Wktherm S, ejotherm S1, EJOT H4 eco, EJOT STR U 2G, bei kaiščiai su plieninėmis vinimis. Pritaikomi papildomi armavimo elementai, kaip armavimo tinklai ir fasadiniai kampai EJOT GEW1015.

Greičiausiai pažangiausios šilumos izoliacijos koncepcijos

Geriausia izoliacija - vakuumas: vakuuminės termoizoliacinės medžiagos pasižymi šilumos laidumo koeficiento artumu 0,0040 W/(m K). Šios medžiagos kilę iš ilgalaikės mokslinių tyrimų plėtros, tačiau Lietuvoje vakuuminės medžiagos dar nėra plačiai paplitusios. Vakuumo dėka konvekcijos srauto sumažėjimas leidžia pasiekti itin mažą šilumos nuostolių lygį. Tačiau didelis iššūkis - ilgaamžiškumas; dabar mokslininkai siekia užtikrinti ne mažiau kaip 50 metų eksploatavimo laiką.

Dar svarbu prisiminti: renkantis bet kokią termoizoliacinę medžiagą, būtina įvertinti atitikties deklaraciją ar sertifikatus. Modernios technologijos leidžia pasiekti ypatingą našumą, tačiau be įrodančių dokumentų ekonomiškumas gali būti abejotinas.

Pastatų atitvarų šilumos perdavimo koeficientai ir jų turinys

Pastatų atitvarų šilumos perdavimo koeficientai STR 2.05.01:2005 reglamente pateikti kaip šiluminės varžos reikalavimai. Šiluminė varža - atvirkštinis šilumos laidumo koeficiento vertės atitikmuo. Reikalavimai: stogams 6,25; sienoms 5,00; perdangoms 4,00. Dažnai tarpusavyje derinamos medžiagos turi būti išilgai projektų ir techninių reglamentų reikalavimų. Vidiniuose pertvarose šiluminės varžos skaičiavimai turi atsižvelgti į garų pralaidumą ir drėgmės dinamiką, kad būtų išvengta kondensato ir pelėsių.

Šiltinimo pasirinkimas priklauso nuo fasado tipo, taršos, garso izoliacijos poreikio, gaisrinių reikalavimų ir hidroizoliacijos sprendimų. Palyginant fasadinius sprendimus, polistirenas yra lengvesnis ir pigesnis, tačiau mineralinė vata pasižymi didesniu garsozuliu, bet didesniu svoriu, kuris gali įtakoti konstrukcijų apkrovas. Dėl kainos, transportavimo ir montavimo patogumo, EPS plokštės dažnai pasirenkamos daugiabučių ir individualių namų renovacijai, tuo tarpu mineralinė vata dažnai naudojama pagal konkrečių rizikų profilį (garso izoliacija, atsparumas drėgmei, brandos laikotarpis).

Jungiamųjų elementų svarba

Be pagrindinių medžiagų, reikšmingi ir papildomi elementai: armavimo tinklelis, fasado kampai, tvirtinimo elementai, kurie užtikrina konstrukcijos vientisumą. Pavyzdžiui, iš eilės: Wktherm S smeigės, ejotherm S1 smeigės, EJOT H4 eco smeigės, EJOT STR U 2G, ir kt. Tokios detalės leidžia užtikrinti plokščių tvirtumą ir atsparumą mechaniniams poveikiams, ypač vėjo apkrovoms ir terminiams šuoliams.

Kainų ir aplinkosaugos aspektai

Kai kurios fasadinės mineralinės vatos plokštės yra sunkesnės ir brangesnės nei polistirenas, o plokštės turi didesnį svorį. EPS plokštės palyginti su mineraline vata dažnai lengvesnės, lengviau transportuojamos ir apdirbamos, o montavimo išlaidos dažnai yra mažesnės. Per didelis vatos svoris reikalauja specialių laikiklių, o plokštės iš EPS yra lengvesnės, todėl tvirtinimas gali būti paprastesnis. Dėl šių veiksnių, šiltinimo sistemos su vata dažnai turi didesnes montavimo išlaidas, bet gali suteikti geresnę garso izoliaciją ir atsparumą aukštoms temperatūroms, o EPS sistemas - pigesnės ir lengvai taikomos plataus masto renovacijose.

Be ekonominių aspektų, svarbu įvertinti ir ekologiškumą: daug minėtos vatos rūšys yra pagamintos iš natūralių ar perdirbtų žaliavų, o ekologiniai priedai gali pagerinti medžiagos atsparumą drėgmei ir pelėsiams. Tačiau naujų kartų polimerų tinkai ir dažai gali būti natūraliai aplinkai neutralesni, o jų sudedamosios dalys turi būti išbandytos ir patikrintos.

Rengiant projektą: ką svarbu žinoti?

Renkantis šiltinimo medžiagą svarbiausia - jos šilumos laidumo koeficiento (lambda) rodiklis. Žemesnis koeficientas reiškia geresnę izoliaciją. Taip pat atkreipti dėmesį į garso ir oro pralaidumą, tankį, higroskopiškumą ir priešgaisrines savybes. Fasado tipas ir hidroizoliacijos sprendimai taip pat daro didelę įtaką. Grupiniai pirkimai siūlo ekonomines galimybes įsigyti daugiau prekių už geresnę kainą. Lietuvoje daugiau nei 13,5 tūkstančio daugiabučių namų laukia renovacijos; tik vienetai jų atliko renovaciją per 2021-2022 metus,.o energijos suvartojimo sumažėjimas siekė 2-3 kartus.

Ilgainiui siekiant aukščiausios energijos efektyvumo klasės, reikia prisiminti, kad realiai pastatuose dažnai kyla šilumos tiltelių problema dėl nekokybiško įrengimo ar netiksliai atliktų skaičiavimų. Todėl moderniam šiltinimui reikia išmanyti visus šaltinių ir naviguoti tarp įvairių įstatymų bei projektavimo metodikų, įskaitant STR reglamentus, garų pralaidumo skaičiavimus ir fasado sprendimų pasirinkimą.

tags: #termoizoliacines #medziagos #sildinimui