„Į šį albumą sudėjau visą savo muzikinę ir gyvenimišką patirtį, vaikystę, jaunystę, meilę savo tėvui, muzikai ir Maliui, šaliai, kurioje užaugau“, - taip istoriją apie naująjį Afrodelic kūdikį, albumą „Dusunkun Hakili“, pradeda Viktoras Diawara. Asmeninio archyvo nuotr. Jo pasirodymo data pasirinkta neatsitiktinai - birželio penktoji - tėvo diena. Dainas kuria tekstą daugiausia iš tėvo, garsaus vietos intelektualo ir poeto Gaussou Diawara eilėraščių, kuriuose - meilės ir tolerancijos svarba, jausmai mamai ir močiutei, bei raginimai jaunimui imtis veiksmų. Taip pat teigiama, kad šis albumas yra duoklė šaliai ir jos žmonėms, su istorijomis apie Malią, Ali Farka Toure, Fatoumata Diawara, Oumou Sangare, Toumani Diabate ir kitus menininkus, tarp jų - net keletas Grammy laimėtojų.
Tai labai eklektiškas albumas su tradiciniais afrikietiškais instrumentais kaip Ngoni, Balafon, Kora, sumaišytas su funk, pop, afrobeat ir elektroniniais garsais. Būgnai, gitaros ir kiti instrumentai susilieja su elektroninėmis aranžuotėmis bei prancūzų ir bambara kalbomis įdainuotais tekstais, kurie gali bent trumpam nukelti į Viktoro tėvynę. Vaikystės pasakojimuose aprašoma, kad namai visada buvo pilni intelektualų, kūrėjų, muzikantų, o šio projekto pradžia siekia metus prieš, kai V. Diawara į Malį išvyko trumpoms atostogoms ir įsirengė studiją, kur pradėjo kurti kartu su vietiniais atlikėjais.
Pavyzdžiai iš miesto ir užsienio scenos rodo, kad pirmieji kūriniai „Weleli“ sulaukė palankių atsiliepimų didžiosiose radijo stotyse bei festivaliuose: Liverpool Sound City, Primavera Pro, Talinn Music Week, Eurosonic. Taip pat planuojama ir pristatyti albumą gimtojoje Malijoje. Pagrindiniai įvykiai užsienyje ir Lietuvoje atspindi, kad projektas sulaukė platesnio dėmesio, o Lietuvoje jį palaiko žinomi žmonės, tarp jų Viktoras Diawara ir jo artimųjų tinklas.
„Afrodelic“ kūrinius kuria daug žmonių, po metų į įrašus įsitraukė 26 muzikantai, ir tikimasi rudenį pristatyti šį darbą su pilnu ansambliu - būgnais, pūčiamaisiais ir Malio atlikėjais. Dalyys dalyvauja ir lietuviai, tarp jų Gediminas Mačiulskis, Boris Kulenovič, Jievas Jasinskas, Laurynas Lapė. Studio darbų užbaigimą atlieka Adas Gecevičius. Tarp šio projekto artimų draugų - Fatoumata Diawara koncertuose, Italijoje.
Užsienio žiniasklaidoje naujasis Viktoro projektas jau pastebėtas: prancūzų radijo stotys groja dainą „Weleli“, o Europos festivaliuose pasirodymai sulaukia dėmesio. Lietuvoje LRT Opus vakar paskelbė „Dusunkun Hakili“ kaip savaitės albumą. Afrodelic projektas tęsia tradiciją - jungia skirtingų šalių muzikantus, išlaikant lietuviško kraujo autentiką.
Klausimas, kas nulėmė vinilų stilistikos atgimimą, aptariamas interviu su Klaipėdos muzikos parduotuvės darbuotojais. Jie teigia, jog vinilinės plokštelės skatina klausytis muzikos įsigilinant į žodžius ir melodiją, o ne tik fone; jaunimas vis dažniau domisi analoginiu garso įrašu ir senais įrenginiais.
Vinilinė garso kokybė dažnai laikoma šiltesnę, analoginę, nesusimaišiusią su skaitmeninėmis perrašomis. Diskutuojama, jog šiuolaikiniai leidėjai dažnai renkasi vinilą kaip mados ženklą ar vizitinę kortelę, bet tikroji kokybė slypi kūrinyje, įrašų ir miksavimo kokybėse.
Tarptautiniu mastu vinilo dienos idėja paminėta rugpjūčio 12 d.; plokštelių pardavimai rodo, kad JAV, Vokietijoje, Jungtinėje Karalystėje, Japonijoje, Prancūzijoje ir kitose šalyse ši kultūra klesti. Repertuare - pavyzdžiai iš istorijos: 1950-ųjų penkto dešimtmečio plokštelių dominavimas, 1990-ųjų laikotarpiu jų nuosmukis, tačiau 2000-ųjų pradžioje vinilas atgijo.
Prancūzijos ir Lietuvos muzikos žiniasklaidoje šis fenomenas paminimas kaip atgaivinimas: vinylinės plokštelės skatina gyvą klausytojų įsiklausymą, įsitempimą ir ritualą, kurio metu vienos pusės klausoma, o kitą pusę pakeičiamas adatos perkėlimas. Tokia praktika reikalauja įsigilinimo, skirtingai nuo skaitmeninio greitojo streamingo.
Vinilas kaip kultūrinė atmintis ir tautos tapatybės išsaugojimas
Tikimasi, kad Lietuvoje lietuvybė natūraliai grįžta į aklus išskirtinumas - sutartinės, folkloras ir tradicijos vėl tampa aktyvios. Vaikai įsitraukia į švietimo ir kultūros programas, kurios skatina lietuvių kalbą, istoriją ir lietuvišką žodį reklamuoti tarptautinėje erdvėje. G. Zujaus projektas „Kol žodis gyvas…“ pasakoja Lietuvos istoriją iš baltų genčių laikų iki 1918 metų, naudojant modernią sceninę kalbą, kuri sujungia tautos tradicijas su jaunimo dramaturgija.
Pasaulio lietuviai - tėvai ir vaikai - kartu su Lietuva siekia išsaugoti kultūrinį palikimą per šiuolaikines meno formas. Pasak Alvijos Černiauskaitės, švietimo institucijų ir lietuvybės sklaidos iniciatyvų svarba yra didelė: tokie projektai stiprina ryšį su Lietuva ir padeda jaunimui išmokti lietuvių kalbą, per kultūros patirtį ir istorijos supratimą.
Vinilinės plokštelės rinkos apžvalga ir kainodara
Vinilų pardavimai JAV, Vokietijoje, Jungtinėje Karalystėje, Japonijoje ir kitose šalyse rodo nuoseklų augimą. Lietuvoje rinkoje kainos skiriasi priklausomai nuo žanro, autorių, leidyklų, išleidimo metų, būklės ir tiražo dydžio. Dažnai pigiausios yra naujos bangos, synthpop ir klasikinė muzika, o senesni leidiniai gali kainuoti nuo 1 euro iki kelias šimtus eurų.
Vinilai gali būti brangūs dėl jų kokybės, audinių įrašų, suvedimo ir artilerijos - trijų kertinių elementų: kūrinio, įrašo ir miksavimo. Analogiškas garsas laikomas šiltesniu ir turtingesniu, tačiau norint gerai atkurti tokį garsą, reikia kokybiškos aparatūros ir žinių.
V. Malinovskis pažymi, kad plokštelės skatina klausytojus suprasti muziką iš pirmosios iki paskutinės dainos, ir net jei tai yra šiek tiek užtrunkantis procesas, ritualai ryškina albumų vertę. Jis palygina laiką, reikalingą plokštelei sugeneruoti maloniam ritualui - tai tarsi rytinis ritualas, kurį galima pradėti kava ar arbata, kol adata įsistato.
Metadiniai duomenys apie vinilų populiarumą
Vinilo diena yra tarptautinė iniciatyva, kuri pabrėžia plokštelių atgimimą. Pasaulyje dominuoja JAV, Vokietija, JK, Japonija, Prancūzija ir kt. šalimis, kur vinilinės plokštelės reklamuojamos, pardavimai auga dėl kultūrinės nostalgijos ir kokybiško garso.