Technologinių ir deformacinių siūlių įrengimas betonavimo gairės instrukcija: sandarumas, judėjimas ir obligatorūs kontrolės taškai

Atsižvelgti į technologinių bei deformacinių siūlių sandarumą. Technologinės siūlės atsiranda dėl etapinio betonavimo. sandarinti. Dažnai siūlių nesandarumas yra pagrindinė hidroizoliacinė problema. bus išvengta, siūles sandarinti reikia jau betonavimo metu. atsparios konstrukcijų judėjimui. elementai, kad būtų išvengta vandens prasiskverbimo per siūlę. judėjimas, hidrostatinis slėgis, cheminis poveikis. juostos, poliuretaniniai hermetikai ir t.t. skirtumą galima būtų identifikuoti jų plėtrumą. hermetikai. siūlės vidurį ir pritvirtinamos mechaniškai arba priklijuojamos. sąlygas tuo metu. Hidrofilinės juostos plečiasi kontakte su vandeniu. brinkimą. Lietus darbo metu. Jei užlyja ant besiplečiančios juostos, ji pradeda brinkti ir plėstis. Išsiplėtusi juosta jau nebeatliks hidroizoliacijos, todėl ją reikia pašalinti. Jei betonas bus liejamas ant išsiplėtusios juostos, jai išdžiūvus, konstrukcijoje atsiras ertmė, kuri sukels pavojų ne tik betono laidumui, bet ir konstrukcijos stipriui. Neplėtriai juostai lietus ar ant juostos patekęs gruntinis vanduo įtakos neturi.

Juostos įtvirtinimas. Besiplečiant plėtriosioms juostoms, betoną veikia tam tikras spaudimas. Jei tarp plėtriosios juostos ir konstrukcijos paviršiaus bus per plonas betono sluoksnis, plėtimosi metu ji gali išstumti betoną. Dažniausiai, naudojant plėtriąsias juostas, atstumas tarp juostos ir betono paviršiaus turi būti 5-8 cm ar daugiau, priklausomai nuo juostos plėtrumo savybių. Taigi, šių juostų negalima naudoti plonų konstrukcijų sandarinimui. Bentonitinės juostos (SOLOBAR BENTO) - tai plėtrios bentonitinės hidroizoliacinės juostos technologinių siūlių monolite ir gelžbetonio sandūrų sandarinimui. Ši juosta atlaiko iki 7 barų vandens slėgį. Kadangi yra lanksti ir stipriai brinkstanti, atlaiko nedidelius konstrukcinius judėjimus. Dėl lankstumo ją lengva naudoti ant nelygių paviršių bei vamzdžių įvadų sandarinimui. Parenkant šią juostą technologinių siūlių sandarinimui svarbiausia atsižvelgti į konstrukcijos storį - nuo juostos iki konstrukcijos krašto turi būti ne mažiau kaip 7 cm, kad plėtimosi metu juosta būtų gerai įtvirtinta pakankamu betono sluoksniu. SWELLSEAL 8V - kontakte su vandeniu jos tūris padidėja iki 8 kartų. Monolite atstumas tarp juostos ir konstrukcijos krašto - min. 20 cm. SOLOBAR POLY - sintetinės gumos pagrindu pagaminta hidrofilinė plėtri juosta technologinių siūlių sandarinimui. Išsiplėtimo/džiūvimų ciklų metu išlaiko savo formą. Prie siūlės paviršiaus SOLOBAR POLY juostą galima tvirtinti mechaniškai arba klijuoti (betono, metalo bei PVC vamzdžių). Polichloropreno pagrindu pagaminta juosta su ertmėmis (HYDROTITE). HYDROTITE viduje suformuotos ertmės ir juosta pirmiausia pradeda brinkti į vidų, kas apsaugo ją nuo priešlaikinio išsiplėtimo ir sumažina spaudimą į betoną. Esant vandens poveikiui ši juosta išsiplečia, tačiau jos forma išlieka stabili. Prie plėtriųjų technologijų galima reikia priskirti ir technologinių siūlių sandarinimą, naudojant plėtrųjį poliuretaninį hermetiką (Swellseal Mastic WA). Tai vienkomponentis pilkas poliuretaninis brinkstantis hermetikas, naudojamas technologinių siūlių ir sandūrų su vamzdžiais sandarinimui. Plečiasi kontakte su drėgme. Šį hermetiką galima naudoti net ant šlapių paviršių ir po vandeniu. Jis puikiai sukimba su dauguma paviršių, įskaitant PVC, HDPE, plieną ir pan. Išbrinksta kontakte su vandeniu iki 200% pradinio tūrio. Elastingas, puikiai prisitaiko prie nelygių paviršių. Prie neplėtriųjų sandarinimo juostų galima priskirti termoplastines (PVC-P) juostas (KUNEX) deformacinėms ir technologinėms siūlėms. KUNEX juostos užtikrina puikų mechaninį sukibimą ir patikimą sandarinimą. Norint nuspręsti, kurią (kokio pločio ir modifikacijos) juostą naudoti, reikia įvertinti planuojamą vandens slėgį. Kalbant apie atsparumą vandens spaudimui, visos juostos, kurių plotis iki 320 mm, atlaiko 10 m aukščio vandens stulpą. Jei vandens slėgis didesnis, reikia naudoti 500 mm pločio juostą. Kaip papildomą konstrukcinių siūlių sandarinimą (ypač hidrotechniniuose statiniuose) rekomenduojama naudoti siūlės paviršiaus nutepimą kristaline hidroizoliacija (VANDEX SUPER). Kristalinė hidroizoliacija inicijuoja cheminę reakciją betono viduje, kas sąlygoja netirpių kristalinių struktūrų augimą betono poros ir kapiliaruose. Užtepus šią hidroizoliacinę medžiagą ant išlieto betono, likus keletui valandų iki naujo betono sluoksnio liejimo, kristalizacijos reakcija vyks tiek į naują, tiek į seną betoną.

Deformacinių siūlių įrengimo praktika ir ypatingos rekomendacijos

Statybos metu nepasirūpinus technologinės siūlės sandarinimu gali tekti ją remontuoti konstrukcijos eksploatavimo metu. Kadangi technologinėse siūlės judėjimo nėra, remontą galima atlikti cementinėmis hidroizoliacinėmis medžiagomis. Šiuo atveju laidi siūlė išdaužoma maždaug 3×3 cm grioveliu. Jei remonto metu pro siūlę vandens pratekėja srovele, ją reikėtų remontuoti greitai stingstančiu hidroizoliaciniu mišiniu VANDEX PLUG. Jai vandens pratekėjimų remonto metu nėra, remontą galima atlikti hidroizoliaciniu mišiniu VANDEX CEMLINE MG 4 arba VANDEX UNI MORTAR 1, jį stipriai įspaudžiant į išdaužtą griovelį.

Didėjant pastatų tūriams ir statant juos vis giliau po žeme, pastatuose atsiranda vis daugiau deformacinių siūlių. Pastatai ir kiti statiniai šiandien dažniausia statomi naudojant surenkamo gelžbetonio elementus arba liejant pastato konstrukcijas statybos aikštelėje. Tokios pastatų siūlės ir panagrinėsime. Susitraukimo siūlės įrengiamos betonavimo metu arba po betonavimo. Po betonavimo dažniausia grindys (kartais ir sienos) yra supjaustomos. Naudojant įdėtines detales kaip FORFLEX 1000 CV, kurios inicijuoja monolitinės konstrukcijos trūkį, tai pjaustymų galima išvengti. Tokiu būdu trūkis atsiras pasirinktoje vietoje ir kartu bus užsandarintas, nes FORFLEX 1000 CV elementai būna padengti bentonitinio molio sluoksniu, kuris gavęs vandens išbrinksta ir užsandarina trūkį. Iš matomos sienos pusės prieš betonavimą suformuojamas 20x10mm griovelis elemento montavimo vietoje, kad trūkis būtų reikiamoje vietoje. Šis griovelis vėliau užsandarinamas atsparia konstrukciją veikiantiems poveikiams mastika AQUASTOP CV. Deformacines siūles nešildomuose gelžbetoniniuose statiniuose reikia įrengti ne rečiau nei 25 metrai. Dažniai statybos aikštelėje tokio dydžio elementai ir betonuojami. Deformacinės siūlės tokiu atveju yra įrengiamos naudojant PVC WATERSTOP juostas D, DA arba FV tipo. Jos ir atlaiko vandens spūdį iki 5 barų. Juostos pasirenkamos priklausomai nuo konstrukcijos tipo. Sienose dažniausia naudojamos D tipo juostos, o grindyse DA, tačiau jeigu deformacinę sienos ir grindų siūlę reikia sujungti, tai geriau rinktis DA tipo siūlę ir grindims ir sienai. Tarpaukštinės perdangos, kuriose gali būti drėgni procesai arba vandens patekimas iš lauko, deformacinės siūlės sandarinamos priklausomai nuo to ar įrengiama hidroizoliacija ar ne. Jeigu hidroizoliacija įrengiama, tai deformacinės siūlės sandarinamos hidroizoliacijos lygyje.

Visoms hidroizoliacinėms mastikoms ir membranoms skirtoms izoliuoti didelius konstrukcijų plotus deformacinių siūlių zonose reikalingos papildomos sandarinimo medžiagos. Vieni gamintojai siūlo visą komplektą medžiagų deformacinėms siūlėms sandarinti, tačiau kiti gamintojai tokių mazgų ir medžiagų nepateikia. Kaip pavyzdys bituminės membranos. Lietuvoje galiojantis STR skirtas stogams pateikia rekomenduojamus mazgus, kuriuose nurodo jog įrengiant daug sluoksnių dangos per deformacinę siūlę, siūlė bus sandari. Tačiau tai yra netiesa. Bituminės dangos nėra skirtos darbui žemose temperatūrose, nes nors ir modifikuotas, veikiamas šalčio bitumas labiausia iš visų izoliacinių medžiagų kietėja ir mažėja jo tamprumo modulis, dėl ko deformacinės siūlės zonoje jis sutrūkinėja ir pradeda leisti vandenį. Siekiant to išvengti, siūlės zonoje turi būti naudojama elastinga juosta, pavyzdžiui CETLASTIC, kuri klijuojama prie betono arba tarp izoliacinių sluoksnių su CLV201 klijais. Tokiu atveju siūlės sandarumas bus užtikrintas, nes CETLASTIC juostos pailgėjimas tempiant siekia 500 proc. Jeigu tarpaukštinės perdangos neturi hidroizoliacijos sluoksnio, ypatingas dėmesys privalo būti skiriamas deformacinių siūlių sandarinimo patikimumui, nes jose dažniausiai būna už konstrukcijos laikomąją galią atsakingi elementai, tokie kaip skersinę jėgą perduodantys strypai ar įtempiamųjų lynų inkaruoti galai. Tačiau jeigu šių elementų ir nėra, tekantis vanduo ilgainiui pasiekia armatūrą ir dėl prasidėjusios korozijos atšoka armatūros apsauginis sluoksnis strypų inkaravimosi zonoje. Taigi, tarpaukštinėse perdangose PVC WATESRSTOP juostų deformacinių siūlių sandarinimui panaudoti negalime dėl juostų ne atsparumo ultravioletinių spindelių ir cheminių medžiagų poveikiui, kurios nuo automobilių su vandeniu patenka ant deformacinių siūlių. CETLASTIC juosta su CLV 201 klijais taip pat nebus naudinga, nes ji nėra atspari trinčiai, nors atlaikytų ir UV, ir cheminių medžių poveikį. Tokiu atveju naudojamos įbetonuojami arba montuojami ant siūlės profiliai JOINTEX V30. Šios siūlės sukurtos taip, kad visi siūlės elementai derėtų vieni su kitais ir nereaguotų į agresyvios cheminės aplinkos poveikį. Ši siūlė gali priimti dideles deformacijas ir atlaikyti intensyvų automobilių eismą, sulaikydama vandenį ant perdangos. Mosas UAB jau daugiau nei dešimtmetį specializuojasi hidroizoliacinių medžiagų srityje...

Pastatams skiriamos rekomendacijos UAB „Grindolitas” specialistai teikia įvairius sprendimus, pritaikytus konstrukcinių sprendimų monolitinėms grindims. Grindų dangos konstrukciniai sprendimai priklauso nuo pastato paskirties, veikiančių statinių ir dinaminių apkrovų, architektūrinių reikalavimų, eksploatacinių sąlygų ir kitų veiksnių. Termo-deformacinių siūlių profiliai naudojami didelės apimties betono grindims ar dangoms įrengti. Termo siūlės susideda iš dviejų 2,5 mm storio cinkuoto plieno omega tipo profilių, sujungtų tarpusavyje plastmasiniais varžtais ar veržlėmis. Profiliai niveliuojami pagal sukaltus į paruoštą pagrindą armatūros strypus, kurie tvirtinami prie termo siūlių profilių. Taip išlaikomas horizontalumas, reikiamas aukštis bei nuolydis. Užliejus betoną, profilis lieka jame, dėl ko betono sluoksnis tampa dar stipresnis. Stingstant betonui, abu termosiūlės profilio šonai prikimba prie betono armatūrinių strypų pagalba. Traukiantis betonui, termo siūlė tarsi „perplyšta” į dvi dalis, nutraukdama plastmasinius varžtus ar veržles. Tokiu būdu atsiranda temperatūrinis deformacinis tarpas, kuris gali siekti net iki 15 mm. Vertikalus betoninių grindų poslinkis apribojamas dėka labai tikslių omega profilių geometrinės formos ir prie jų privirintų armatūros strypų, kurie integruojasi į betoną. Lygi abiejų omega profilių viršutinė briauna saugo betono kraštus nuo trupėjimo eksploatacijos metu. Visą apkrovą priima temperatūrinės siūlės viršutinės briaunos, o ne betono kraštai. Nenaudojant temperatūrinių siūlių, o pjaustant betoną įprastu būdu, po kelių mėnesių eksploatacijos, galima pastebėti ištrupėjimus ties pjovimo vieta. Gerai suprojektuotame ir įrengtame statinyje kiekvienas konstrukcinis elementas „tyliai“ atlieka savo funkciją, tačiau jei kuriame nors darbų etape buvo padaryta klaida, gali kilti daug nepatogumų, o kartais - ir pavojų. Netinkamai įrengus siūles, statinio konstrukcijoje dėl įvairiausių apkrovų atsiradę įtrūkiai gali jas susilpninti. Pro įtrūkius besiskverbianti drėgmė tiesiogiai veikia metalines konstrukcijų dalis, atsiranda korozijos židinių, susilpnėja projektinis stiprumas, todėl smarkiai padidėja avarijų tikimybė. Neįrengus deformacinių siūlių, absorbuojančių ar kompensuojančių pastatų judėjimą, kenčia silpnesnės konstrukcijų vietos: nuolat skilinėja langai, judant pastatui pažeidžiama ir išorės, ir vidaus apdaila.

Rinktis ir pritaikyti sprendimus priklausomai nuo siūlių pločio ir apkrovų

Jei siūlė siaura (mažiau kaip 10 mm), vienas iš galimų jos apsaugos būdų - sandarinimas polimerine mastika. Tačiau polimerinės mastikos nėra ilgaamžės, dėl daugkartinių grindų susitraukimų ar išsiplėtimų arba UV spinduliuotės poveikio jos greitai suyra, be to, neapsaugo siūlių kraštų nuo skilinėjimų veikiant apkrovoms, todėl ilgainiui praranda sandarumą ir estetinę išvaizdą. Jei statinyje reikia platesnės siūlės, polimerines mastikas naudoti netikslinga, nes šios neatsparios gniuždymui. Kad siūlės, veikiamos išvardytų veiksnių, tinkamai atliktų savo funkciją ir netrukdytų statinių eksploatacijai, joms apsaugoti naudojami specializuoti profiliai. Atsižvelgiant į aplinką, kurioje yra siūlė, profilių sudėtinės medžiagos ir konstrukcija parenkama taip, kad atlaikytų tai aplinkai būdingas apkrovas ir poveikius. Grindų betonavimo įmonės dažnai susiduria su jungiamosiomis ir temperatūrinėmis siūlėmis, kurių sandarinimas yra sunki techninė problema. Daugumas naudojamų sandarinimo priemonių neatlaiko didelių mechaninių apkrovų. Labai dažnai neatlaiko net garantinio laikotarpio. Dažniausiai tokioms siūlėms sandarinti naudojami poliuretaniniai sandarikliai ir tai sukelia problemas. Jų deformacijos koeficientai nepakankami, todėl laikui bėgant ir esant dideliai mechaninei apkrovai jie trūkinėja, siūlės atsiveria ir sandariklis iškrenta, ištrupa. Otto gamintojas siūlo naudoti silikoninį specialiai pramoninių grindų siūlėms sukurtą sandariklį Ottoseal S34. „Ottoseal S34“ grindų siūlių silikonas pasižymi labai geru cheminiu atsparumu. Jis yra atsparus karščiui iki 265 laipsnių ir yra ypač elastingas, todėl atlaiko dideles apkrovas. Esant grindims iš natūralaus akmens, kad nesusidarytų panašios į riebalus dėmės, siūloma naudoti Ottoseal S70 arba Ottoseal S140 sandariklius. Dėl natūralaus akmens struktūros, akmens poros nėra uždaros, todėl paprastas sandariklis jas užpildo ir susidaro dėmės. Siūlės hermetiko storis “t „ turi būti 0,8 - 1,0 siūlės pločio „b„. Esant betoniniam / akmeniniam, dengtam plokštėmis, dirbtiniu arba natūraliu akmeniu, užlietam (betonu, asfaltu) paviršiui, pvz. Klojinio elementų kraštai turi būti apsaugoti nuo pažeidimų. Pavyzdžiui, darant betoninio ar akmeninio paviršiaus nuožulas. Taip pat galima naudoti apsauginius kampus, ypač kai siūlės plotis didesnis, ar daug važinėjama sunkiu transportu su kietais ratais (pvz. Siūlės plotis turi būti ne didesnis kaip 20mm. Siūlės gylis turi būti toks, kad sandariklis ir užpildanti medžiaga būtų panaudojami atitinkamai sandariklio gamintojo instrukcijoms. Jungiamieji paviršiai turi būti pakankamai tvirti, kieti ir atlaikantys apkrovas, o taip pat švarūs ir neapdirbti (pvz.: nedažyti, nelakuoti, neimpregnuoti), kad nebūtų įtakojami sandariklio sukibimas ir kietėjimas. Siūlininkas turi prašyti raštiškos instrukcijos ar / ir išsiaiškinti kokiais atvejais siūlės kraštus reikia papildomai apdirbti. Pažeidžiamas siūlės vietas dengiantis gruntas turi būti pakankamai lygus ir sukietėjęs. Porėtas užsandarintas paviršius (pvz. betonas) turi būti pakankamai atsparus įtrūkimams.

Grindų ir pamatų projektavimas bei įrengimas reikalauja kruopštaus parengimo: „Betongrindis” UAB specialistai yra sukaupę virš 20 metų patirtį įrengiant pramonines betonines, cementines grindų dangas ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų. Daug dėmesio būtina skirti technologinėms operacijoms, kurios prasideda nuo pagrindų įrengimo ir užsibaigiamos betono apsauga ir impregnavimu. Pramoninių betoninių grindų betonavimui tinka tik kokybiškas betonas, jo sudėtis turi būti pritaikyta grindų liejimui. Visom išvardintom sąvybėms užtikrinti įrengiant pramonines liejamąsias grindis būtina laikytis itin griežtų technologinių procesų. Tam, kad lyginamasis sluoksnis būtų kokybiškas, reikia kruopščiai paruošti pagrindą. Pagrindas turi būti nuvalytas nuo įvairių nešvarumų, riebalinių ir aliejinių dėmių, tinko liekanų, dulkių. Geresniam lyginamojo sluoksnio sukibimui su pagrindu atliekamas gruntavimas, o klojant lyginamąjį sluoksnį ant lygių cementinių plokščių, jų paviršiuje padaromos negilios vagelės, nes kitaip lyginamoji medžiaga gali nesukibti su pagrindu. Grindų išlyginimas - tai svarbi statybinė operacija. Grindų įrengimas yra svarbi užduotis, kuri atliekama baigiamajame statybos ir apdailos darbų etape. Išlyginimas naudojamas grindų paviršių ruošiant „švarios“ grindų dangos klojimui. Grindų išlyginimo prieš baigiamąją apdailą (parketo, laminato, linoleumo, sportinių dangų klojimą) problema yra gerai žinoma (ypač esant dideliam grindų storiui, klojant komunikacijas arba esant silpnoms perdangų konstrukcijoms), nes reikia išgauti idealiai lygų paviršių, kuris yra tam tikrų tvirtumo charakteristikų ir be įtrūkimų. Siekiant atitikti pirmiau išvardintus reikalavimus, grindis išlyginti smėlbetoniu reikia laikantis tam tikrų technologinių sąlygų. Pirmiausiai būtina išlaikyti tinkamą vandens ir cemento santykį, nuo kurio priklauso mišinio kokybė. Vis dėlto būtina pastebėti, kad grindų išlyginimas betonu yra brangesnis, negu grindų išlyginimas cementu. Tam, kad lyginamasis sluoksnis būtų kokybiškas, reikia kruopščiai paruošti pagrindą. Pagrindas turi būti nuvalytas nuo įvairių nešvarumų, riebalinių ir aliejinių dėmių, tinko liekanų, dulkių. Geresniam lyginamojo sluoksnio sukibimui su pagrindu atliekamas gruntavimas, o klojant lyginamąjį sluoksnį ant lygių cementinių plokščių, jų paviršiuje padaromos negilios vagelės, nes to neatlikus lyginamoji medžiaga gali nesukibti su pagrindu. Pagal Betoninių grindų paruošimo technologiją po lyginamuoju sluoksniu dažnai iš birių ir akytų medžiagų įrengiamas šilumos izoliacijos sluoksnis. Grindys cementu lyginamos pagal iš anksto numatytą lygį. Išlyginimo lygis skirtingose patalpose gali būti skirtingas. Tai susiję su skirtingu grindų baigiamųjų dangų storiu. Grindų išlyginimas betonu arba cementu yra nepakeičiami būdai, kai perdangų plokštės yra nelygaus paviršiaus. Būtent todėl išlyginimas tampa būtina patalpų apdailos procedūra. Grindis išlyginus betonu, paprastai visada prireikia pakloti dar vieną baigiamąjį lyginamąjį sluoksnį. Grindų išlyginimo prieš baigiamąją apdailą (parketo, laminato, linoleumo, sportinių dangų klojimą) problema yra gerai žinoma (ypač esant dideliam storiui, klojant komunikacijas arba esant silpnoms perdangų konstrukcijoms). Išlyginimo procese reikia išgauti idealiai lygų paviršių, pasižyminčių tam tikromis tvirtumo charakteristikomis, neturinčių įtrūkimų. Idealiai lygios grindys. Pagal šią technologiją išlyginus paviršių, nebereikia papildomo išlyginimo, todėl tai yra idealus pagrindas plytelėms, parketui, linoleumui, polimerinėms ir kamštinėms medžiagoms kloti. Klojimo greitis. Kokybiškai išlyginsite didelius plotus per vieną dieną (viena brigada per pamainą išlygina 250 m2 paviršių). Dėl šios technologijos smėlio ir cemento skiedinyje yra nedidelis vandens kiekis, reikalingas tik cemento hidratacijai.

tags: #technologiniu #ir #deformaciniu #siuliu #irengimas #betonuojant