Šilumos laidumo koeficientas (λ) yra fizikinė medžiagų savybė, nepriklausanti nuo jos storio. λds - deklaruojamas šilumos laidumo koeficientas. Šilumos laidumo koeficiento rodikliai paimti iš atitikties deklaracijos, reklaminiuose bukletuose kartais pasitaiko klaidų. U-koeficientas yra pagrindinis kriterijus, naudojamas įvertinti pastato šiluminę izoliaciją. Pagal jį nustatomas šilumos kiekis, kuris gali prasiskverbti per pertvarą. Šiluminė varža R priklauso nuo medžiagos tipo ir jos storio. Kuo didesnė šilumos varža, tuo šiltesnė yra pertvara (tai geresnis izoliatorius).
Nagrinėjant namo sienų šiluminę varžą, svarbu suprasti, kad R apskaičiuojama kaip R = medžiagos storis (m) / λds. Norint apskaičiuoti sienos šiluminę varžą, reikia visų medžiagų šilumines varžas sudėti, išskyrus medžiagas, esančias už oro tarpo, nes apdailos medžiagų šiluminė varža neskaičiuojama. Papildomą sienų šiluminę varžą sudaro vidaus tinko šiluminė varža R=0,01, sienos vidaus paviršiaus šiluminė varža R=0,13, sienos išorės paviršiaus šiluminė varža R=0,13.
Lentelėje skaičiuota, kad mūro siūlė yra 2-3 mm. EPS pasirinkimas ir skaičiavimas. Privačios statybos projektams - statant ar renovuojant, rekomenduojame pasitikrinti Jūsų pasirinktai energinio efektyvumo klasei pasiekti, kokio storio EPS (ekstruzinio polistireno) sluoksnio reikės Jūsų konstrukcijai. Nuo 2016 m. lapkričio mėn. naujai projektuojamų pastatų sienos šiluminė varža R turi būti ne mažesnė kaip 8,33 m2·K/W, t. y. A energinio efektyvumo klasė. Apskaičiuojant bendrą namo šiluminę varžą, įskaičiuojama skirtingų namo elementų visuma. Vertinant konkrečiai namo sienų konstruktyvo šiluminę varžą, tam, kad būtų pasiekta A energetinio efektyvumo klasė, ji turi būti ne mažesnė nei 8,33 m²·K/W. Apytikslis skaičiavimas daromas įtraukiant du pagrindinius sienos elementus ir atskirai paskaičiuotą jų šiluminę varžą - statybinių blokelių mūrą ir apšiltinimo medžiagą (ar tai būtų putų polistirolas, mineralinė vata, ar kita). Šiame apskaičiavime nėra įtraukti langai ir kiti fasado elementai. Tikslas yra palyginti skirtingų medžiagų blokelius, parodyti kaip tarpusavyje skiriasi jų šiluma ir kiek nuo to priklauso daugiau procentų sunaudojama apšiltinimo medžiagos, tai pačiai A klasės namo sienos šiluminei varžai pasiekti.
Svarbiausi klausimai aiškintis: naujo namo sienos, EPS pasirinkimas ir A, A+ bei A++ klases
Klausimas: Naujai statyto namo sienos išmūrytos 24 cm storio blokeliais. Šiltinimui planuojame naudoti putų polistirolį. Svarstome, ar dėti lenkišką EPS-70, 15 cm storio ar lietuvišką. Atsakymas: Lietuvoje gaminamo putų polisterolo EPS - 70, 5 cm storio šiluminė varža yra 1,25. Jūsų atveju, 15 cm storio polistirolo varža gausis 3,75. Pirkėjo teisė rinktis, ar pirkti Lietuvoje sertifikuotą ir sertifikavimo įstaigų kontroliuojamo gamintojo gaminamą putų polistirolą, ar rinktis gaminius, pagamintus Lenkijos garažuose su laboratorijos pažymomis. Putų polistirolo varža priklauso nuo tankio. Jei pardavėjai pateikia minimos medžiagos tankį, tai galima nustatyti ir varžą. Kaip žinote, didesniam tankiui didėja ir varža. Putų polistirolo pasirinkimui gali turėti įtakos kaina ir tai, kokio rezultato siekiate. Šiluminimui siūlome naudoti formuotą polistirolą Šillfoam Thermo NEO (lambda 0,032) arba Šillfoam Thermo+ (lambda 0,030).
Šiltinimo sistemos montavimas ir fizikiniai procesai. Šiltinant svarbu suprasti fizikinius procesus, vykstančius sienos konstrukcijoje ir tinkamai suformuoti šilumos izoliacinį sluoksnį. Daugiausia šilumos patalpose prarandama dviem būdais. Vienas jų - kai viduje sušilęs oras sudaro pakankamai didelį slėgį į patalpos atitvaras ir prasiveržia į lauką. Kitas - kai šiluma išspinduliuojama per atitvaras. Šiuo atveju silpnoji vieta, kur prarandama daugiausia šilumos, yra statybinių konstrukcijų jungtys.
Šią tezę patvirtina faktas, jog, padidinus termoizoliacinės medžiagos storį dvigubai, dvigubai šilumos nesutaupoma. Šiltinimo plokštės prie paviršiaus klijuojamos plokščių perimetru su papildomais dviem klijų taškais. Klijais turi būti padengta ne mažiau kaip 40 proc. šiltinimo plokštės ploto. Kai fasadai apdailinami plytelėmis, klijų tepama ne mažiau kaip 60 proc. šiltinimo plokštės ploto. Kad šilumos tilteliai nesusidarytų, sandūros tarp plokščių neklijuojamos. Kai klijai išdžiūsta, plokštės tvirtinamos smeigėmis. Smeigės skirtos vėjo plėšimo jėgai atlaikyti, todėl jų galvutės turi būti suderintos su plokščių paviršiumi.
- Jei putplasčio sluoksnis storas, smeiges galima įgręžti ir jų galvutės uždengti putplasčio kamšteliais.
- Yra smeigių, kurių galvutės visiškai įgręžiamos į šiltinimo sluoksnį, o jų galvutės virš plokštės paviršiaus arba virš armavimo tinklo.
- Dažnai daromos klaidos - netinkamas plokščių tvirtinimas ir tarpų palikimas, dėl ko kyla šilumos nuostoliai.
Dažniausios klaidos ir rekomendacijos. Sienų siūlės ir visą šiltinamą paviršių reikia būti švarius ir sausus. Aplink sritis reikalingas paruošimas, nes drėgmė ir teršalai gali pakenkti šiltinimo sluoksniui. Klijavimui oro temperatūra turi būti ≥ +5°C. Jei nėra, naudojami specialūs klijai. Projekte turi būti nurodomas šiltinamo pagrindo stipris, o bandymas gali nustatyti jo dydį.
Eksperto patarimai - klijavimo metodai. EuroPanels sprendimai - naujai statomuose pastatuose plokštės su PUR ir EPS šerdimi, kurios gali ženkliai sumažinti vėlesnes priežiūros išlaidas. Apskaičiuojant koeficientą U, gali būti nustatyta, kiek efektyviai galima sumažinti šilumos nuostolius papildomu išorinių sienų ir stogų apšiltinimu. Svarbu žinoti, kad šilumos nuostoliai per išorines sienas gali siekti apie 35%, o per stogą - mažiausiai 25%. Jei įrengtas grindinis šildymas, būtina atsižvelgti į dangos tipą ir medienos rūšį; stabilesnės medienos paskaičiuotos pagal Janka stabilumo skalę, pvz., apdorotas pluoštas bambukas, meskitas, plienmedis, baltasis uosis, kietasis klevas.
Grindų dangų šiluminės varžos palyginimas: klijuojamos vinilinės dangos (storis 2 mm) - R ≈ 0,008 m²K/W; natūralus linoleumas (2 mm) - R ≈ 0,012 m²K/W; keraminės plytelės (10 mm) - R ≈ 0,012 m²K/W; laminatas (8 mm) - R ≈ 0,048 m²K/W; daugiasluoksnis parketas (14 mm) - R ≈ 0,140 m²K/W; medžio lentos (20 mm) - R ≈ 0,860 m²K/W. Akivaizdu, kad medžio lentos šildomoms grindims netiks. Storesnio parketo šiluminė varža yra arti ribos, bet su paklotu gali viršyti. Geriausios šiluminės savybės turi plytelės ir PVC dangos.
Šiluminis laidumas ir varža: pagrindiniai skirtumai. Šiluminis laidumas (λ) apibūdina medžiagos gebėjimą praleisti šilumą - kuo mažesnė λ, tuo geresnės izoliacinės savybės. Šiluminė varža R priklauso nuo medžiagos λ ir sluoksnio storio d: R = d / λ. Kuo didesnė R, tuo geresnė izoliacija.
EuroPanels sprendimai energijos taupymui. Naujai statomiems pastatams siūlomos plokštės su PUR ir EPS šerdimi. Teisingai suprojektuotas pastatas iš daugiasluoksnių plokščių gali ženkliai sumažinti vėlesnes priežiūros išlaidas. Apskaičiuojant koeficientą U jau esamo pastato, galima nustatyti, kaip sumažinti šilumos nuostolius papildomu išorinių sienų ir stogų įšiltinimu. Svarbu, kad šilumos nuostoliai per išorines sienas gali siekti viso namo energijos sąnaudų 35%, o per stogą - 25%.
Jei įrengtas grindinis šildymas, būtina rinktis tinkamas grindų dangas. Maksimali grindų dangos su paklotu šiluminė varža yra 0,15 m²K/W. Esant didesnei varžai, būtina rinktis kitą dangą arba atsisakyti šildomų grindų. Pateikiama grindų dangų varžų lentelė: klijuojamos vinilinės dangos - 0,008; natūralus linoleumas - 0,012; keraminės plytelės - 0,012; laminatas - 0,048; daugiasluoksnis parketas - 0,140; medžio lentos - 0,860 m²K/W.
Šilumos tilteliai ir sandūros. Norint išvengti šilumos tiltelių, svarbu naudoti plokštes su falcais, o sandūras tarp plokščių neerodyti klijais. Svarbu paruošti šiltinamą pagrindą - sienas turi būti švarios ir sauses, kad polistireno plokštės gerai prikibtų. Tinkamai paruoštos plokštės ir tinkas užtikrina kokybišką šiluminę izoliaciją.
Saikingas pasirinkimas: kokį EPS storį rinktis?
Apskritai, norint pasiekti A klasės namo šiluminę varžą (8,33-9,1 m²·K/W arba daugiau), gali būti reikalingas skirtingas blokų storis ir papildomas apšiltinimas. Palyginus Lietuvos rinkoje esančių blokų šilumines varžas ir jų papildomo apšiltinimo poreikį, galima pasirinkti minimalų bendro storio variantą, kuris užtikrins norimą klases. Svarbu atsiminti, kad tai priklauso ne tik nuo sienų blokelių savybių, bet ir nuo kitų fasado elementų, langų ir bendrai pastato konstrukcijų.
Pagal STR (Statybos techninis reglamentas) reikalavimai nuo 2018 metų įsigaliojo A+ klasės sienų šiluminės varžos rodiklis: 9,1 m²·K/W. Tačiau praktikoje siekiama didesnio sandarumo, kadangi sandarumas gali būti svarbesnis už didesnę šiluminę varžą. Todėl rekomenduojama rinktis tokią sienos konstrukciją, kurioje bendras storis ir termoizoliacija užtikrina reikalaujamą varžą, o tarpatvolių ir išorinių jungčių sandarikliai užtikrina efektyvų šilumos išsaugojimą.
tags: #kaip #apskaiciuoti #namo #silumine #varza