Kasmet vėlyvuoju rudens metu ir pavasarį vairuotojai neretai keliuose susiduria su laukiniais gyvūnais. Vien pernai užregistruota 1600 susidūrimų su žvėrimis. Pastaraisiais metais, kaip panacėja atbaidyti žvėrims, prekeiviai siūlo įvairių ultragarsinių švilpukų modelius, kurių kaina nuo kelių iki kelių šimtų eurų. Ar jie realiai atbaido nuo netikėtai ant kelio iššokusius žvėrius, bent biologai tikrai negali patvirtinti.
Remiamasi amerikiečių atliktais tyrimais su baltuodegiais elniais, kai gautas rezultatas vos ne 100 proc. tai patvirtinantis, nes esą nebuvo susidūrimo su žvėrimis. Visi prisimena, kai dar visai neseniai intensyviai buvo reklamuojami ultragarsiniai prietaisai pelinių graužikų, kurmių atbaidymui. Teko ir man susigundyti ir išbandyti. Jokių atbaidymo ženklų, iš daržo atbaidant kurmius, nepastebėjau. Po kurio laiko jie net išvertė patį prietaisą, nors jis įsmeigtoje vietoje turėjo veikti itin efektyviai.
Pamenu, kai dirbdamas Ignalinos žuvininkystės ūkyje, buvau pasiųstas į tobulinimosi kursus į prie Maskvos esantį miestą Rybnoje, kur įsikūręs Visasąjunginis žuvininkystės institutas. Ten buvo pademontruotas ultragarsinis įrenginys (kiek pamenu - „Plios“), sukurtas pramoninei žvejybai vidaus vandenyse. Buvo aiškinama, kad prietaisą panardinus į vandenį ir jį įjungus, žuvys ners link pastatytų tinklų. Ir kas dar įdomu, kad pagal tai, kaip žuvys reaguoja į impulsų dažnį, esą būtų galima selektyviai gaudyti norimas žuvų rūšis. Bet praėjo daugiau nei 40 metų, bet taip ir neteko rasti informacijos, kad pramoninės žuvys buvo žvejojamos ultragarso pagalba.
O grįžtant prie žvėrių atbaidymo švilpukais, tai rimtai pagalvojus, ko gero, galima su palyginti nedidelėmis lėšomis galutinai įsitinkinti, ar jie tikrai yra efektyvūs, ar tai tik dar vienas blefas. Tereikia užtverti nedidelį miško plotą su per vidurį einančiu keliu, įkurdinti ten atitinkamą žvėrių skaičių, pageidautina pagal rūšis (briedžiai, elniai, stirnos, šernai) ir gal net pagal skirtingus ultragarsinius dažnius (kaip buvo bandyta su žuvimis), ir, pastačius stebėjimo kameras, judant transportui pirmyn atgal, atlikti tyrimus. Tuomet gana greitai paaiškėtų, ar švilpukai efektyvūs.
Jei miško gyvūnai reaguoja į ultragarsą, tai tikriausiai yra kiekvienai rūšiai nevienodas ultragarso virpesių dažnis. Tai nekainuotų milijonų ir Susisiekimo ministerijai nebūtų didelė finansinė našta. O dabar, įsigiję švilpukus, nežinome, ar jie bent priverčia suklusti gyvūnus vienai kitai sekundei, ar bėga tolyn nuo dirgiklio, ar iš vis į tai reaguoja. Gali atsitikti, kad prekeiviai švilpukus Seimui siūlys įteisinti įstatymiškai, o policija bus priversta bausti vairuotojus, neturinčius švilpukų. Tai visai nenustebintų, nes griežtinti, drausti ir bausti mūsų parlamentarams - įprastas reikalas.
Tiesa, dabar, kol kas, policija reidų metu švilpukus dalina nemokamai. Dabartiniu metu pasikliauti, kad ultragarso švilpuko dėka saugiai važiuosi didesniu greičiu prietemoje, nakties ar paryčio metu - jokiu būdu negalima. Itin, kai tiek daug turime kanopinių žvėrių, o rudenį, kai rujoja elniniai, reikia vairuoti labai atsargiai. O medžiotojai jau nepajėgia ženkliai sumažinti elninių žvėrių populiacijos. Dar prie to prisidės, kad Seimas neįteisino galimybės medžiotojams naudotis naktiniais taikikliais. Kažkoks „žaliasis“, matyt, įtikino seimūnus, kad žvėrys naktį turi miegoti, kas absoliuti netiesa. Jie kaip tik naktį ir yra labiausiai aktyvūs. Dabartinis Seimas dar kartą parodė, kad nepasitiki savo šalies žmonėmis.
Ką rodo tyrimai ir ką įrodo praktika?
8:42, 19. Įdomi tema - švilpukų, naudojamų gyvūnams atbaidyti, efektyvumas. Kalbame apie tuos mažus prietaisus, kurie montuojami automobilio šonuose. Atgrasantys rezultatai. Remdamiesi stebėtu 319 elnių atsaku, mokslininkai padarė išvadą, kad gryni tonai nepakeitė elnių elgesio taip, kad būtų išvengta elnių ir transporto priemonių susidūrimų. Kitaip tariant, imituoti elnio švilpimo garsai nebuvo veiksmingesni už jokio garso.
Buvo pasiūlyta daug būdų, kaip sumažinti elnių ir transporto priemonių nelaimingus atsitikimus, įskaitant greitkelių tvoras, gyvūnų viadukus, elnių apsaugas, biologinius repelentus, javus javus, kelių druskos alternatyvas, įspėjamuosius atšvaitus, vairuotojų švietimą, patobulintą greitkelių apšvietimą ir švilpukus. Ankstyvieji Suomijoje atlikti bandymai parodė, kad šunys, lokiai, elniai ir briedžiai girdėjo švilpukų skleidžiamus garsus, nes judėjo jų ausys. Tačiau kiti tyrėjai nustatė, kad bandymo procedūros buvo klaidingos.
Jutoje mokslininkai Laura Romin ir Larry Dalton nenustatė jokių skirtumų tarp 150 laisvai besisukančių elnių grupių į transporto priemones su elnių švilpukais ir be jų. Nors kai kurie elniai pabėgo iš bandomosios transporto priemonės, jie tai padarė nepaisydami švilpukų buvimo ar nebuvimo. Neseniai Džordžijos universiteto mokslininkų, vadovaujamų Sharon Valitzki, atlikta elnių švilpimo veiksmingumo apžvalga padarė panašias neigiamas išvadas: „Ankstesni transporto priemonėse montuojamų klausos atgrasymo priemonių tyrimai buvo supainioti dėl to, kad buvo naudojami komerciškai pagaminti prietaisai, kurie stokoja tinkamos funkcijos ir pakankamo garso intensyvumo. girdi elniai kelio sąlygomis“.
Nors kai kurie parduodami elnių švilpukai neskleidžia ultragarso dažnio garso, kai kurie iš jų visai neskleidžia jokio garso. Galbūt gyvūnas, kuris niekada nebuvo susidūręs su žmogaus sukurtų prietaisų garsu, galėtų išsigąsti. Nors švilpimas kaip toks yra absoliučiai natūralus garsas. Galima išmokyti gyvūną, kad tam tikras garsas yra susijęs su teigiama ar neigiama patirtimi, tačiau tam reikia kelis kartus.
Žemo dažnio trenksmus skleidžiančios paukščių ir šernų atbaidymo dujinės patrankos taip pat veikia tik tol, kol gyvūnai pripranta prie garso. Tačiau mokslininkai sako, kad ultragarso poveikis gyvūnams nėra ištirtas ir neaišku, kaip stirna ar briedis jį išgirdęs elgsis: bėgs nuo jo tolyn į mišką ar atvirkščiai - mesis į kelią po ratais.
Pareigūnai Šiauliuose vairuotojams dalino ultragarsinius švilpukus: „Čia yra apsaugoti gyvūnus ir apsisaugot nuo gyvūnų, švilpukai įsistato į groteles ir skleidžia specialų garsą...“ Nedideli plastikiniai švilpukai nesudėtingai tvirtinami prie automobilio grotelių. Automobiliui pasiekus 30-50 km/val. greitį švilpukas ima skleisti žmogaus ausiai negirdimą garsą, kuris esą nubaido gyvūnus.
Gavę dovanų vairuotojai džiaugiasi, tačiau kai kurie abejoja švilpukų veiksmingumu: „Čia yra ultragarsinis švilpukas... Ar manot, kad gali tokie dalykai padėti?“ - „Pabandysim, žinosim.“
Pasak gamtininkų, rugsėjis ir spalis - elnių ir briedžių rujos metas. Šiuo laikotarpiu jie dažniau juda iš miško į laukus maitintis. Būtent temstant ir švintant laukiniai gyvūnai yra aktyviausi. Gamtininkai nėra tikri, ar šie švilpukai - efektyvi pagalbos priemonė vairuotojams, nes gyvūnams sunku suprasti, kai automobilis skrieja į juos. „Prieš juos naudojant ar leidžiant, aš visiems rekomenduočiau atlikti mokslinį, rimtą tyrimą“, - sako gamtininkas Selemonas Paltanavičius.
Kaip elgtis vairuojant miškingose atkarpose?
Tad pasikliauti vien ultragarso švilpukais, kol jie nėra ištirti ir įrenginėjami automobiliuose dar gamyklose, nederėtų. Svarbu ypač šiuo metų laiku pasirinkti saugų greitį ir būti budriam, ypač važiuojant miškingose, neaptvertose nuo miško tvora kelio atkarpose. Apie šiuos pavojus primindami, policijos pareigūnai vairuotojams įteikė dovanų - ultragarsinį švilpuką, kuris turėtų atbaidyti laukinius gyvūnus nuo važiuojančių automobilių.
Praktiniai duomenys ir rekomendacijos
- Švilpukai veikia nuo oro srauto, laidų nėra; veikia įspėdamas apie judančią transporto priemonę.
- Automobilio triukšmą ir šviesas gyvūnai pastebi kaip ir mes, žmonės.
- Sumontuotų švilpukų mokslinis efektyvumo tyrimas JAV Kalifornijos valstijos Modoc apskrityje parodė, kad per laikotarpį nebuvo užregistruota nei vieno susidūrimo su laukiniais gyvūnais įrengto švilpuko automobiliuose.
- Tyrimų duomenys rodo, kad efektyvumas gali būti labai priklausomas nuo gyvūnų rūšies, elgsenos ir aplinkos sąlygų.
- Nors kai kurie parduodami švilpukai skleidžia ultragarso dažnį ir teigia esą apsaugo, realios proveržio įrodymų trūksta.
Gamtininkai pataria: prieš įdiegiant švilpukus į transporto priemones, būtina atlikti mokslinį, rimtą tyrimą. Taip pat svarbu išlikti budriems ir rinktis saugų greitį bei vairuoti atsargiai, ypač rudenį bei periodu, kai laukiniai gyvūnai juda iš miško į lauką maitintis.
Susidūrimų statistika Lietuvoje rodo augimą: 2017 metais užregistruoti apie 2 400 atvejai, o pernai - apie 6 800, kasdien vidutiniškai apie 20 vairuotojų susiduria su žvėrimis. Didžiausia žala pasitaiko briedžiams, bet dažnai susiduriama ir su stirnomis. Jei kelyje partrenkiamas ar pastebimas sužeistas laukinis gyvūnas, gyventojai kviečiami skambinti 112.
Pangolins: The Most Trafficked Mammal You've Never Heard Of | National Geographic
Šiuo metu policija dalija švilpukus kaip prevencinę priemonę, tačiau jokie įrodymai nėra vienareikšmiai. Todėl svarbu derinti šias priemones su kitomis eismo saugumo priemonėmis: laikytis nustatyto greičio, įspėjamųjų ženklų laikymosi, geros matomumo ir gyvūnų migracijos laukimo laikotarpių žinojimo.
Miškuose esančiose kelio atkarpose rekomenduojama naudoti gyvūnų apsaugą, tvoras arba elnių viaduktus kaip ilgalaikes priemones. Ultragarsiniai švilpukai gali būti naudingi tik kaip laikinos ar papildomos priemonės, bet ne kaip vienintelė garantija.
Dažniausiai užduodami klausimai
- Kokia įranga naudojama švilpukams? - Maži plastikiniai švilpukai, veikiantys ultragarso diapazone, montuojami prie automobilio grotelių arba priekyje.
- Kokią informaciją teikia tyrimai? - Tyrimai rodo, kad vien švilpukų poveikis elnams ir kitiems žvėrims nėra aiškiai įrodytas; poveikis gali būti labai priklausomas nuo situacijos.
- Kokia rekomendacija vairuotojams? - Vairuoti atsargiai, laikytis greičio ir būti pasiruošus sustoti avarinei situacijai miško kelio atkarpose.