Šventosios upės skardžiai

Šventoji (latviškai Sventāja) - Baltijos jūros intakas, upė, Lietuvoje tekanti Skuodo, Kretingos rajonų ir Palangos miesto savivaldybių bei Latvijoje Rucavos savivaldybės teritorija. Ji vingiuoja Lietuvos šiaurės vakaruose ir Latvijos pietvakariuose. Tai didžiausia Vakarų Žemaičių lygumos upė, kuri teka ir per kelis Lenkimų seniūnijos kaimus (Večius, Lenkimus, Upės ilgis - 82,99 km (kitais duomenimis - 68 km), iš kurių 31,8 km eina valstybine siena tarp Lietuvos ir Latvijos.

Upei pradžią duoda du upeliai. Jie išteka Skuodo rajono Mosėdžio seniūnijos teritirijoje. Pirmasis - Šatraminių kaimo drėgname vakariniame pakraštyje, antrasis - apie kilometrą nuo jo, kelio Šatraminiai-Juodupėnai vakarinėje pusėje, Lieknų miško pamiškėje. Priš įtekant į Lieknų mišką, likus iki jo apie kilometrui, upeliai susijungia ir nuo čia teka viena vaga. Upės aukštupys - Skuodo rajono vakaruose.

Šventosios upės kairieji intakai yra Darba, Dunojėlis, Graumenalis, Kulšė, Įpiltis, Laukupis, Paraistupis, Plaušmirkis, Stunis, o dešinieji - Līgupe, Luknė, Skroblis, Žioklanis. Jie visi nedideli. Upės aukštupys iki Večių kaimo (Lenkimų sen.) yra reguliuotas. Upės vagos plotis - 4-10 m, gylis - 1-2 metrai. Natūrali vaga vietomis labai vingiuota, 5-15 m pločio, 0,6-2 m gylio. Vidutinis nuolydis 0,77 m/km.

Vandens debitas aukštupyje ties Večiais (59 km nuo žiočių): vidutinis 0,43 m/s, maksimalus pavasario potvynių 8,12 m/s, maksimalus lietaus poplūdžių 9,19 m/s. Vidutinis debitas žiotyse 5,14 m3/s. Sausą vasarą aukštupyje upė labai nusenka. Žemupys vietomis pelkėtas.

Istorija, vardai ir padavimai

Pirmą kartą šios upės paminėjimas randamas 1370 m. Hermano Vartbergiečio Livonijos kronikoje. Čia ji apibūdinama kaip „rivulum, qui Sanctus dicitur“ (liet.: upė, kurią Šventa vadina“. Pavadinimas kilęs iš žodžio „šventas“. Šventoji pirmą kartą raštuose minima Šventupės vardu (Swyntoppe) XIV a. Upės pavadinimas nusako jos sakralinę reikšmę senajame lietuvių tikėjime (kilmė iš žodžio šventas), nors galimai pirminė žodžio „šventas“ reikšmė galėjo būti „šviesus“.

Pasak vieno mūsų laikus pasiekusių padavimų, seniau Šventosios upės vandeniu vaikelis, šaukšteliu semdamas jūrą, krikštijo „šventą vaikelį“. Kunigui paklausus, kodėl jis semia jūrą, juk vis vien jos šaukštu neišsems, vaikelis paklausęs, ar kunigas žino, kas yra Šventa Trejybė. Yra išlikęs ir toks pasakojimas: Kartą važiavo per upę kunigas ir joje nuskendo. Viename jų pasakojama, kad Kupšienės senelis Pranas Budrikis nuo seno gyveno Sriauptų kaime. Vieną dieną turgaus rytą jis ketino vykti į turgų, todėl iš vakaro nuėjo pas marčią. Buvo vienuolikta valanda vakaro. Eidamas per Šventosios tiltą jis pamatė ožką. Ji stovėjo prie pat tilto ir žiūrėjo į ateinantį žmogų. P. Budrikis pakėlė rankas, norėdamas ožką sugauti. Ožka pribėjo prie tilto atramos ir pasikasė kaklą. Ant kaklo atsirado blizganti grandinė. Žmogus išsigando, griebė lazdą ir paleido į ožką.

Vandens matavimai ir žuvų gausa

Palangoje (7,8 km nuo žiočių) nuo 2011 m. veikia vandens matavimo stotis. 1923-1924 m. veikė Butingės vandens matavimo stotis, 1925-1931 m. - Šventosios vandens matavimo stotis (abi stebėjo tik vandens lygio svyravimus), 1956-1967 m. Seniau Šventojoje veisėsi daug žuvų, itin daug būdavo lydekų, raudų, vėžių. Čia galėjai pamatyti ir ūdrų. Būta nemažai maudymviečių, kuriose karštomis dienomis mėgdavo atsivėsinti vietos gyventojai. Sietuvose vasaromis ūkininkai maudydavo arklius.

Šventosios kraštovaizdžio draustinis ir skardžiai

Šventosios pakrantės vaizdingos, ypač ties Mikieriais, kur upė sudaro kilpas. Vaga vandeninga, srauni, todėl tinkama vandens turizmui. Upės ruožas nuo Jaros žiočių iki Pelyšos žiočių - Šventosios kraštovaizdžio draustinis. Plaukiant Šventosios kraštovaizdžio draustiniu jūsų laukia rami upė, vaizdingi, sausi krantai, grakštūs upės vingiai ir didingi skardžiai, spygliuočiai miškai.

Plaukiant upe ar poilsiaujant krante būtina laikytis tam tikrų reikalavimų: netriukšmauti, nešiukšlinti, neardyti aukštų smėlio skardžių, neteršti vandens ir aplinkos, nepalikti degančio, neužgęsinto laužo. Visų maršrutų upės krantuose yra įrengtos poilsiavietės (kai kurios privačios), kuriose galima sustoti pailsėti, užkandžiauti arba plaukiant dvi-tris dienas sustoti nakvynei, užsikurti laužą. Pakrančių miškuose yra gausu malkų (sausuolių, vejovartų, kuriuos galima naudoti laužo kūrenimui).

Vandens turizmas: maršrutai ir praktiniai patarimai

Keliaujant, plaukiant upėmis rinktis Šventąją patariama pradedantiesiems vandens turistams, mėgstantiems keliones upėmis, vaizdingus maršrutus. Šia upe plaukiojama baidarėmis, kajakais, kanojomis pripučiamais laiveliais. Upė negili, labai vingiuota, vietomis atsišakoja senvagės. Nereikia užmiršti, kad plaukiant gali pasitaikyti nemažai įvairių kliūčių: užvartų, upės vagoje esančių medžių, nedidelių užtvankų.

Šventoji - bene pats geriausias pasirinkimas plaukiantiems pirmą kartą. Švarus vanduo ir smėlingos seklumos - džiaugsmas šeimai su vaikais. Pakeliui yra daug tvarkingų stovyklaviečių. Vienoje iš jų galima palikti mašinas ir tik vakarui reikalingą inventorių - t.y. plaukti be mantos. Mūsų sudaryti maršrutai eina pačiomis gražiausiomis Šventosios slėnio vietomis. Nuo Galvydžių k. Maršrutuose yra labai daug vingių (aštuoniukių), todėl plaukiant prieš akis atsiveria aukštos smėlio atodangos, nuo kurių atsiveria dar nuostabesni vaizdai.

Maršrutas Jara patiks norintiems skirtingų potyrių. Pirmą dalis - aktyvesnis plaukimas siaura, vingiuota ir laukine Jaros upe. Pakeliui galimos užvartos ir maži slenkstukai. Vaizdingų ir maudynėms tinkamų sustojimų nėra daug. Po dienos ar kelių valandų atrakcijų - Šventosios santaka. Nuo čia prasideda vaizdingiausia ir žinomiausia Šventosios atkarpa - kraštovaizdžio draustinis.

Virinta - stipresnių įspūdžių ir nuotykių mėgėjams. Čia nebus itin daug vaizdingų krantų, nebus daug vietų sustojimams. Širvinta nėra sudėtinga upė. Vidutinis nuolydis vos 100cm/km. Aukštupyje krantai nėra vaizdingi, išlipimų nedaug, aplink daugiausia pievos, krūmai ir menkaverčiai medžiai. Tačiau žemupyje upė tampa akmenuota, krantai aukštesni, vaizdingesni. Todėl upė tikrai verta dėmesio.

Paprastai plaukiamas Vyžuonos žemupys, nuo Vyžuonų miestelio. Upė rami, negili, tinka plaukimui su vaikais, tik labai vingiuota. Sustojimui vietų daug nėra. Po maždaug 5 val žygio finišuoti galima mūsų stovyklavietėje Jononių kaime, t.y. jau maždaug valandą kaip įplaukus į Šventąją. Kitą dieną žygį rekomenduojame testi žemyn link Šventosios kraštovaizdžio draustinio ir galbūt pasiekti mūsų "Baidarių slėnio" stovyklavietę Mikierių kaime, kuri yra per 23 km. nuo stovyklavietės Jononių kaime (apie 7 val.

Siesartis rekomenduojama fiziškai stipriems ir jau patyrusiems žygeiviams, ieškantiems stiprių įspūdžių. Siesartimi rekomenduojama plaukti 2 dienas, nes privažiavimų prie upės yra vos keli, kelių tinklas prastas, keliai duobėti. Pradėjus žygį Siesartimi, reikia nusiteikti 17-20 km. žygiui per dieną. Pakeliui yra sraunumų ir užvartų, tačiau krantai daugumoje negražūs, apaugę mažaverčiais medžiai ir krūmais - mėgautis Siesartyje reikia pačiu plaukimu o ne vaizdingomis pakrantėmis, kaip plaukiant Šventaja.. Sodybų nakvynei pakeliui nėra (draustinis), tačiau maršruto viduryje yra kelios stovyklavietės.

Organizatoriai ir paslaugos

Baidarių, plaustų, kanojų ir irklenčių nuoma Aukštaitijoje užsiimame daugelį metų. Patys mėgaujamės tuo ką darome ir stengiamės, kad mūsų žygeiviai jaustų tą patį. Baidarių žygius organizuojame Šventosios, Jaros, Virintos, Vyžuonos, Siesarties upėmis. Visas jas esame daug kartų praplaukę. Žinome kiekvieną stovyklavietę ar sodybą pakeliui, įskaitant lankytinus objektus. Taip pat baidarėmis plaukiame net ten, kur paprastai plaukiantį sutiksi itin retai. Minėtas upes esame praplaukę beveik nuo ištakų. Dienos, kelių dienų baidarių žygiai, vakariniai pasiplaukiojimai, naktiniai žygiai fakelų šviesoje, o gal orientacinė baidarių rungtis jūsų įmonės renginyje?

Maršrutų objektai ir lankytinos vietos

Žygio metu sustojus nakvynei galima aplankyti daug šio krašto įdomių vietų, objektų. Vienas iš jų yra unikali Inkūnų bažnyčia, pavadinta Vilniaus Aušros vartų Šv. Dievo motinos Marijos vardu. Taip pat šalia jos esantis Inkūnų „Atminties“ parkas, kuriame statomos skulptūros išnykusiems kaimams atminti (parke 9 skulptūros). Už poros kilometrų nuo Inkūnų k. yra uniklai vieta, buvęs Knėbių k., kuriame, dvarelyje buvo įsikūrusi 1863/64 m. sukilėlių stovykla, kurioje buvo ruošiamasi kovoms su Rusijos caro kariuomene ir šiam pasiruošimui vadovavo pats sukilimo vadas Zigmas Sierakauskas. Šioje vietoje stovi paminklinis akmuo sukilimui ir sukilėliams atminti. Unikalus ir Inkūnų-Mikierių kabantis tiltas per Šventąją, prie kurio yra stovyklavietė, galima nakvoti.

Gamta, saugojimas ir kultūrinis paveldas

Šventosios baseinas gyvenamas nuo seno, manoma, kad jame pradėjo formuotis Lietuvos valstybė. Šventosios upe (šiaurinė dalis) eina baltų genčių sėlių ir aukštaičių riba. Šalia dabartinių Anykščių, netoli upės yra Šeimyniškėlių (Vorutos) piliakalnis, ant kurio stovėjo Mindaugo pilis. Kai kurių tyrinėtojų (istorikų ir archeologų) ši pilis siejama su pirmąja Lietuvos karalystės sostine Voruta. Šalia upės buvo daug šventviečių, yra išlikę apeigų akmenų.

Pieš pradėdami plaukti galite aplankyti Vaiskūnų geomorfologinį draustinį. Tai unikalus Sėlių aukštumoje, poledynmetyje susiformavęs termokarstinių pradubų kraštovaizdis (termokarstas - reljefo elementas, atsiradęs ištirpus požeminiams ledo luitams arba amžinajam įšalui). Plotas- 442 ha.

Trumpa praktinė lentelė: Šventosios upės parametrai

Žygis baidarėmis bei kitomis plaukti vandeniu skirtomis priemonėmis gali tapti puikia savaitgalio arba atostogų išvyka į gamtą, tiek vienai-dviems dienoms, tiek ilgesniam laikui, bet tam reikia tinkamai pasiruošti. Plaukiant baidarėmis ar kt. Rekomenduojama vienam iš keliaujančių pasiimti telefoną, kitam fotoaparatą (videokamerą), trečiam navigacijos imtuvą. Plaukiant ilgesnį laiką reiktų pasiimti ir akumuliatorių pakrovėją (energijos banką). Visiems su savimi imti drėgmei jautrią įrangą nėra racionalu.

tags: #sventosios #upes #skardziai